VARDAI ĮVYKIUOSE
• Su vyskupo Prano Ramanausko
mirtimi Lietuva neteko didelio vyro. Vyskupas Pranas Ramanauskas visą gyvenimą paskyrė mokslui, jaunimo auklėjimui ir kovai dėl Bažnyčios teisių ir laisvės viešajame gyvenime.
Vyskupas Pranas Ramanauskas gimė 1893 m. lapkričio 21 d. Betygaloje. Baigęs vidurinį mokslą ir Kauno kunigų seminariją 1917 m. įšventintas kunigu. Keletą metų pabuvęs vikaru Raseiniuose ir Telšiuose, siunčiamas į Romą gilinti teologijos studijų, kurias baigė teologijos daktaro laipsniu. Grįžęs iš Romos Telšių vyskupo J. Staugaičio skiriamas Telšių kunigų seminarijos profesorium ir inspektorium. Profesoriaudamas iškyla kaip studentų labai mėgiamas dogmatinės teologijos ir religinės pedagogikos profesorius. Mirus Telšių vyksupui J. Staugaičiui, o vysk. Borisevičiui tapus Telšių vyskupijos ordinaru, skiriamas Telšių kunigų seminarijos rektorium. Buvo pakeltas į kapitulos kanauninkus, o vėliau į prelatus. 1944 m. pradžioje, kai vokiečių okupacija pradėjo griūti, o sovietinės armijos vėl artėjo prie Lietuvos žemės, prel. prof. Pranas Ramanauskas konsekruotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupijos augzilijaru. Didžiausios pareigos pačiose sunkiausiose dienose. Nėra tikslesnių žinių, kokius vargus vysk. Pranas Ramanauskas patyrė pirmaisiais antrosios sovietų okupacijos metais. 1946 m. išvežtas į koncentracijos stovyklas Sibire. Po 10 metų grąžintas į Lietuvą, bet vyskupo pareigų eiti neleista. Mirė 1959 m. spalio 15 d. Švėkšnoje, kur grąžintas iš Sibiro ir gyveno. Palaidotas spalio 19 d. Telšiuose.
• Sukaktuvininkas kun. dr. Andrius Baltinis. Spalio 12 d. kun. dr. Andrius Baltinis atšventė 50-jį gimtadienį. Prieš penkiasdešimt metų gimęs Leitiškio kaime, Nemunėlio Radviliškio valsčiuje, Biržų apskrityje, 1929 m. baigęs Pasvalio komercinę gimnaziją ir 1936 m. Telšių kunigų seminariją vyskupo J. Saugaičio buvo įšventintas kunigu. Būdamas Telšių kunigų seminarijoj mėgo protauti, diskutuoti, gilinosi į filosofiją, Susipažinęs su Adomu Jakštu - Dambrausku įsileistas į gausią jo biblioteką. Knyga liko neatskiriamas draugas. Vikaraudamas Mosėdyje, Rietave, Švėkšnoje, Gaurėje ir Sedoje reiškėsi pavasarininkų veikloje. Bet kun. A. Baltinis nepaliko organizatorium ir visuomenininku. Jį traukė mokslas, filosofija, darbas lietuviškosios kultūros baruose. Tremties dienose, karui pasibaigus, kun. A. Baltinis pradėjo filosofijos studijas Wuerzburgo universitete. Savo amžininkų ir draugų A. Maceinos, J. Griniaus, Z. Ivinskio ir J. Girniaus skatinamas kun. A. Baltinis rūpestingai tęsė filosofijos studijas gyvendamas nepavydėtinose sąlygose. Wuerzburgo universitetas jam suteikė filosofijos daktaro laipsnį. Kun. dr. Andrius Baltinis gabus paskaitininkas, pamokslininkas, jo straipsnių gausu lietuvių spaudoje. Žodžiu ir raštu nagrinėja lietuviškosios kultūros klausimus. Būdamas pasišventęs kultūrininkas, dirbdamas lietuvybei, jos egzistencijai ir kultūrai, betgi kasdieninę duonelę turi užsidirbti prisiglaudęs nedidelėje, kuklioje, nelietuviškoje ir suamsėjusioje vienoje Čikagos parapijoje.
Sukaktuvininkas kun. dr. Andrius Baltinis yra vienas iš artimųjų ir gerbiamųjų Į LAISVĘ žurnalo bendradarbių.
• Europos Lietuvių Fronto Bičiuliai pradėjo leisti Europos Bičiulį, kuris pakeitė ligi šiol leistas Vidaus Žinias. Pirmas Europos Bičiulio nr. pasirodė spalio mėn. Prof. dr. Antanas Maceina, ligi šiol profesoriavęs Freiburgo universitete, pakviestas ir pradėjo skaityti filosofijos paskaitas Miunterio universitete. Naujuojo Europos Lietuvių Fronto Bičiulių pirmininku išrinktas dr. K. J. Čeginskas. Adresas: Glimmervagen 6 c 1, UPPSA-LA, Švedija.
• Kun. V. Mincevičius, Italijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkas, lankydamasis Čikagoje dalyvavo Lietuvių Fronto Bičiulių susirinkime ir padarė platų pranešimą apie lietuvių gyvenimą ir veiklą Europoje ir padėtį Lietuvoje. Tėviškės Žiburiai paminėjo dešimtmetį lapkričio 14 d. Tėviškės Žiburius redaguoja dr. istorikas A. Šapoka. Leidžia Kanados Lietuvių Katalikų Kultūros Draugija. Eglutė, vienintelis lietuvių kalba vaikų laikraštis, susilaukė dešimtmečio. Eglutė įsteigta prel. Pr. Juro pastangomis ir parama. Redagavo B. Brazdžionis, Pr. Naujokaitis, Stp. Zobarskas, A. Šerkšnas. Dabar Eglutę redaguoja Nekaltai Pradėtosios Marijos seserys Putname.
• Bičiulis Juozas Baužys rugsėjo 25 d. susituokė su Onute Stankaityte. Lapkričio 7 d. bičiulis inž. Leonardas Padleckas sukūrė lietuviškos šeimos židinį su Romana Jonauskaite. Į LAISVĘ Redakcija, Administracija ir A-merikos ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių valdyba jaunavedžiams siunčia geriausius sveikinimus ir linkėjimus.
• Muz. A. Mikulskio vadovaujamas Čiurlionies ansamblis išpildė koncertinę programą dienraščio Draugo auksinio jubilėjaus minėjime. Dail. A. Varnas sulaukė 80 m. amžiaus. Sukakties proga Čikagoje surengta jo kūrybos paroda. Aktorius Vitalis Žukauskas italų enciklopedijoj išspausdino straipsnį apie lietuvių teatrą. Solistė Prudencija Bičkienė koncertavo Bostone. Prof. K. Pakštas kalbėjo per amerikiečių radiją apie Chruščevo lankymąsi Amerikoj. M. Rudienė vadovauja Čikagoje sudarytam komitetui, kuris rūpinasi muz. V. K. Banaičio operos Jūratė ir Kastytis išleidimu. Vytauto Radžiaus vadovaujamas Chicagos lietuvių vyrų choras statooperą Trubadūras. A. Gulbinskas poilsio valandas pašvenčia rinkdamas aukas lietuvių gimnazijai Vokietijoje. V. Kavolis redaguoja greit pasirodysiantį žurnalą Metmenys.
• Iš Lietuvos atėjęs pranešimas apie dr. Lenono Bistro mirtį, atrodo, esąs klaidinantis. Viename laiške priminta, kad dr. L. Bistras yra gyvas, sveikas ir gyvena Kaune. Spalio mėn. jam sukako 69 m. amžiaus. Vilnietis kompozitorius J. Sinius mirė Vilniuje spalio 20 d. Kaune spalio 25 d. mirė agr. M. Viktorauskas, buvęs ilgametis Žemės Ūkio darbuotojas. Kaune Vienybės aikštė pavadinta Juliaus Janonio vardu. Buvusi Putvinskio gatvė S. Neries vardu. Vilniaus kino teatruose rodomas filmas apie Chruščevo kelionę po Ameriką. Susidomėjimas didelis. Žmonės nori pamatyti Amerikos vaizdus. Vaistai yra labiausiai laukiama dovana Lietuvoje. Sunku gauti net aspirino.
• Rašytojo St. Zobarsko paruoštos ir išverstos lietuvių pasakų knygos — Lithuanian Folk Tales — recenziją įsidėjo Journal of American Folklore. Foto konkurse premijos laimėtojas Vytautas Valaitis pradėjo dirbti viename iš didžiųjų Amerikos žurnalų New Yorke kaip foto korespondentas.
Į LAISVĘ AUKOJO:
Dr. A. Damušis 7 dol., St. Rudys — 4 dol., kun. A. Balčys — 2 dol.
Mieliems žurnalo rėmėjams nuoširdžiai dėkoja
Į Laisvę leidėjai
