Partizanai: Istorija ir dabartis

SUDIE

VYTAUTAS MAČERNIS

Ruduo. Jau ilgesio gėlė
Auksiniais lapų tonais žydi 
Kaip paskutinis vasaros sudie 
Prieš atsisveikinimą didį.

O melsvuma dangaus švelni,
Liūdna, kaip Dieviškasis Niekas
Neradusioj kažko širdy,
Kaip atminimas, lieka.

Dabar kiekvienas mažas daiktas
Nurodo Begalinį.
Kūrybos metas baigtas.

Lengviau pulsuoja jau visi šaltiniai...
Tik žydi ilgesio gėlė.
Ir vėjas dvelkia kvepiančiu sudie.

LIETUVYBĖS IŠLAIKYMO PROBLEMA

DR. J. GIRNIAUS KNYGOJE ―TAUTA IR TAUTINĖ IŠTIKIMYBĖ

ANDRIUS BALTINIS

1. TAUTOS KILMĖ IR SAMPRATA

Tautines gyvybės išlaikymas šiandien yra tapęs vienas iš didžiųjų mūsų uždavinių ir sunkiausiai išsprendžiamą problema. Į šios problemos sprendimą prasmingai įsijungia dr. J. Girnius savo naujuoju veikalu — Tauta ir tautinė ištikimybė. Tarp nedaugelio lietuvių, kurie yra lietę šį klausimą filosofiniu žvilgiu, dr. Girnius ūžimai pirmą vietą. Jo veikalui būdingas gilus dalyko suvokimas, principinis pagrindiniais klausimais nusistatymas ir vispusiškas analitiko ir sintetiko pajėgumas. Be to, jis yra ieškotojas, kuris ne pasitenkina tradicinėmis pažiūromis, bet stengiasi jas gerinti ir pritaikyti esamai tikrovei.

Dr. Juozas Girnius, neseniai pasirodžiusios knygos Tauta ir tautinė ištikimybė autorius. Nuor. V. Maželio

Kun. dr. Andrius Baltinis, Lietuvių Gydytojų Sąjungos premijuotų straipsnių pirmosios premijos laimėtojas

JUOZAS GIRNIUS,

Nepriklausomos Lietuvos išugdytas intelektualas, gimė 1915 m. Sudeikiuose, Utenos aps. Aukštuosius mokslus baigė Vytauto Didžiojo universitete Kaune 1936    m., juos gilino Louvaine, Freiburge i. Br. ir Paryžiaus Sorbonoje. Filosofijos daktaro laipsnį įsigijo Montrealio universitete Kanadoj 1951 m. Vytauto Didžiojo universitete filosofijos fakultete dėstė filosofinius dalykus 1941 -1944 m. Nuo 1953 m. Lietuvių Enciklopedijos redaktorius Bostone, taip pat Aidų ir Literatūros Lankų redakcinių kolektyvų narys. Reiškiasi visuomeniniame lietuvių gyvenime, ypačiai akademiniame jaunime ir Lietuvių Fronto Bičiulių eilėse. Savo straipsnius skelbė Logos, Židiny, LKMA Suvažiavimo Darbuose Lietuvoje, o svetur — Tremtinių Mokykloje, Aiduose, Literatūros Lankuose, taip pat Tremties Metų, Žemės antologijose ir lietuviškojo liberalizmo leidiniuose. Atskirai Juozo Girniaus išleisti šie darbai:

Lietuviškojo charakterio problema 1947,
Tautiniai mūsų uždaviniai tremtyje 1947,
Laisvė ir būtis (doktorato disertacijos santrauka) 1953,
Žmogus be Dievo (Aidų 1957 m. premijuota studija rankraštyje),
Tauta ir tautinė ištikimybė 1961.

Pagal savo planą autorius pradeda veikalą tautos sąvokos analize, nes tauta yra vertinimo matas ir augščiausioji vertybė, kuria remiasi tautinė ištikimybė. Kalbant apie tautą, pirmiausiai iškyla klausimas, kas verčia žmones bendrauti vienus su kitais, jungtis į grupes bei bendruomenes? Dr. Girnius teigia, kad žmogaus prigimtyje yra įgimtas palinkimas bendrauti su kitais, kad žmogus pačia savo prigimtimi yra apspręstas būti ne vienas, bet drauge: “Tik žmogus gyvena visuomeniškai, ne tik paprastai drauge su kitais būdamas, bet ir esmiškai jų privaiė-damas” (19 p.). Bendruomenė yra pagrindinė visuomeniškumo lytis ir tauta yra pagrindinė bendruomenė. (17 p.)”.

Skaityti daugiau: LIETUVYBĖS IŠLAIKYMO PROBLEMA

IŠTIKIMYBĖ KAIP KŪRYBINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ ATEITĮ

Juozas Girnius

Iš naujausio veikalo Tauta ir tautinė ištikimybė, išleisto Į LAISVĘ FONDO LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI.

Ištikimybė — kuklus, beveik kasdieniškai pilkas žodis, tačiau jame slypi visa žmogiškoji didybė — ištesėti nežiūrint visko (aplinkos, neapsimokėjimo, “kitų” etc.). Nebūtų įmanomi žmogaus santykiai su žmogumi, jei nebūtų pasitikėjimo tarpusavio ištikimybe. Negali būti bičiulis tas, kurio bičiulystės tėra akimirkos nuotaikos. Visų asmeninių ryšių versmė yra žmogaus patikimumas ne tik šiuo momentu, bet ir visą laiką. Ištikimybė liudija žmogaus moralinę rimtį. Reikia moralinio subrendimo ištikimybei dėl to, kad ji yra ne kas kita, kaip laisvas angažavimasis ateičiai. Negali būti ištikimas tas, kuris vadovaujasi akimirkos įspūdžiais, pats nežinodamas, ko jis norės sekančią akimirką. Tik tas gali būti ištikimas, kas yra apsisprendęs pats save lemti, o ne būti nešamas besikeičiančių aplinkybių. Kaip toks apsisprendimas, ištikimybė yra dvasinė žmogaus tapatybė laiko tėkmėje ir aplinkybių sekoje.

Kaip Šalkauskio ir Maceinos knygos anksčiau, taip Girniaus veikalas šiandien atstovauja susirūpinimą tautos gyvybės išlaikymu naujos tautos istorijos posūkio metu. Šiuo veikalu todėl verta susidomėti ne tik tautos diasporom pasauly, bet ir pačiai tautai, šiandien tik instinktyviniu, ne racionaliniu būdu tegalinčiai palaikyti savo tapatybę.

Dr. Vytautas Vardys

Skaityti daugiau: IŠTIKIMYBĖ KAIP KŪRYBINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ ATEITĮ