Į LAISVĘ ŽENGIA Į DVIDEŠIMTPIRMUOSIUS METUS

1941―1962. Lietuvoje— Amerikoje

Su 1962 m. pradžia rezistencijos žurnalas Į Laisvę pradeda dvidešimt-pirmuosius metus. Istorinėje tėkmėje tai nedidelis laikotarpis. Betgi paskutinieji 20 metų išskirtini iš normalaus gyvenimo. Karas, okupacijos, rezistencija pogrindyje, tremtis, emigracija.

Į Laisvę nueitas kelias — rezistencijos kelias, kovos kelias, erškėčiuotas kelias. Saulėtų dienų Į Laisvę neturėjo. Laisvės prošvaistė, sušvitusi po 1941 m. lietuvių tautos sukilimo, buvo trumpa. Nacinis okupantas užgniaužė Lietuvos laisvę ir Į Laisvę. Bet Į Laisvę išliko gyva ir gaji pogrindyje, tarnaudama tiems patiems idealams.

L. F. B. Chicagos apygardos surengto rašytojų pagerbimo svečių dalis. Kalba V. Ramonas. Iš k. į d. dr. J. Meškauskas, Marija Ambrozaitienė, kun. dr. A. Juška, Nijolė Baronienė, Al. Baronas, kun. dr. A. Baltinis, kun. Pr. Garšva, už jo — vakarui vadovavęs dr. P. Kisielius. Priekyje matyti inž. M. Kvedaras, Vitalija Baleišytė, rašyt. C. Grincevičius.

Kovos kelias dar nebaigtas. Jei Į Laisvę neturėjo šviesių dienų, tai prie jos telkėsi darbo ir pasiaukojimo žmonės. Tokie buvo pirmieji redaktoriai, leidėjai, bendradarbiai, platintojai, skaitytojai.

Skaityti daugiau: Į LAISVĘ ŽENGIA Į DVIDEŠIMTPIRMUOSIUS METUS

VASTYBĖS DEPARTAMENTO PAAIŠKINIMAS PABALTIJO KLAUSIMU

Ar Lietuva, Latvija ir Estija tradiciniai Sovietų Sąjungos kraštai?

Paskutiniuoju metu Valstybės departamentas dviem atvejais padarė pareiškimus Pabaltijo valstybių klausimu. Pirmasis atvejis iškilo, kai Atstovų Rūmų narys Derwinsky padarė priekaištus Valstybės departamentui, kad jis Pabaltijo valstybes laiko tradiciniais Sovietų Sąjungos kraštais. Antrą kartą Valstybės departamentas Pabaltijo kraštus paminėjo Latvijos nepriklausomybės šventės proga. Valstybės sekretorius Dean Rusk pasirašytame ir Latvijos atstovui Washingtone atsiųstame laiške pareiškė, kad JAV nepripažįsta Latvijos, Lietuvos ir Estijos pavergimo ir išreiškia viltį, kad tie kraštai laisvę atgaus. Šis pareiškimas skelbtas visoje lietuvių spaudoje. Sustokime ties pirmuoju atveju, kuris lietuvių visuomenei mažiau žinomas.

Valstybės departamentas pagal tradiciją atsako visiems, kurie į jį kokiu nors reikalu kreipiasi. Po kongresmano Derwinsky minėto pareiškimo lietuvių laiškai Valstybės departamente pagausėjo. Iš Valstybės departamento atsakymų būdingesnis atsakymas dr. A. Taruliui, kuriame pats departamentas reiškė norą, kad jo pareiškimas pasiektų lietuvių visuomenę.

Skaityti daugiau: VASTYBĖS DEPARTAMENTO PAAIŠKINIMAS PABALTIJO KLAUSIMU

VARDAI ĮVYKIUOSE

Sukilimo sukakties minėjimas CIevelande

Prof. Juozas Brazaitis, Lietuvos Laikinosios vyriausybės švietimo ministeris ir ėjęs ministerio pirmininko pareigas, Lietuvių Fronto Bičiulių Tarybos pirmininkas, Darbininko redaktorius gruodžio 3 d. buvo pakviestas į Clevelandą pagrindiniu kalbėtoju minint 1941 m. lietuvių tautos sukilimo 20 metų sukaktį. Minėjimas pradėtas 10:30 vai. Šv. Jurgio bažnyčioje prieš pamaldas padedant gyvų gėlių vainiką prie paminklinės lentos, dalyvaujant organizacijoms su vėliavomis, veteranų ginkluotai sargybai, čiurlioniečių chorui. Vainiką padėjo prof. J. Brazaitis, jautrią maldą už kritusius dėl Lietuvos laisvės sukalbėjo kun. Gutauskas, S.J. Dešimčiai vėliavų išsirikiavus prieš altorių šv. mišias dienos intencija atnašavo svečias iš Čikagos jėzuitas tėvas Gutauskas, kuris pasakė ir pamokslą. Pamokslininkas lietuvių sukilimą ir kovą prieš nepalyginamai stipresnį priešą prieš 20 metų apibūdino žodžiais: “Kovotojai už laisvę, tiesą ir tautą ne tik žmonių akyse yra didvyriai ir pažibos, bet ir Dievo akyse stovi aukštai”. Bažnyčia buvo pilna besimeldžiančių, darniai skambėjo chorų giesmės. Po pamaldų sugiedotas Lietuvos himnas.

Vakare lietuvių salėje įvyko iškilmingas sukilimo minėjimas. Minėjimą rūpestingai apgalvota tvarka pravedė minėjimui rengti komiteto pirmininkas muz. Alfonsas Mikulskis. Sukilimo paskelbtą atsišaukimą į tautą, prieš 20 metų Levo Prapuolenio paskelbtą per Kauno radiją, perskaitė Juozas Stempužis. Komiteto pirm. Alf. Mikulskis perskaitė Laikinosios vyriausybės min. pirmininko Kazio Škirpos sveikinimo raštą, kuriame laisvės kovų veteranas pabrėžė, kad 1941 m. lietuvių tautos sukilimas įeina į lietuvių tautos garbinguosius istorijos lapus. Tai vienas iš pačių herojiškiausių įvykių. Šis sukilimas paliko neužmirštamą testamentą — tęsti laisvės kovą 1941 m. sukilimo dvasioje. 1941 m. lietuvių tautos sukilimas yra vienintelis tos rūšies sukilimų, kuris tą kovą buvo laimėjęs.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

IDĖJOS SPAUDOJE

LIETUVOS LANKYTOJAI PRIEŠ PAGUNDĄ

Pertempti nervai dėl diplomatinės padėties. — Įskilusi vienybė dėl klausimo: imtis akcijos ar ne

Prieš porą metų leista lankytis iš Vakarų ir į Vilnių. Po eilės užsieniečių korespondentų pavyko apsilankyti ir keletui lietuvių. Apsilankius natūralu įspūdžiais pasidalyti spaudoje. Tačiau lietuviai patriotai, tenai lankęsi, atsidūrė kitokioje padėtyje nei komunistinio galvojimo turistai. Pastariesiem natūralu papasakoti tai, kas jiem buvo oficialių pareigūnų papasakota ir parodyta. Jie tai ir pakartojo grįžę. Lietuviui patriotui, pažįstančiam, kiek skiriasi sovietinė dekoracija ir už jos esanti tikrovė, sąžinė vargiai leis tenkintis tuo dekoratyviniu vaizdu, nes jis skirtas klaidinti. O jei jam pasisekė ką patirti ne iš oficialių šaltinių, vargiai jam leis saugumo jausmas skelbti tai, kas yra anapus oficialių dekoracijų. Jo atvirumas virstų inkriminuojama medžiaga tiem, su kuriais jis ten buvo susitikęs Gal tokios medžiagos skelbimas pasunkintų ateičiai dar ir kitų kelionę. Tikslingiausia tokiam keliautojui išvada — pamatyti, patirti ir patylėti. Tačiau žmogiška yra ten buvojusius ir grįžusius pakamantinėti Žmogiška tokiai kamantinėjimo pagundai ir pasiduoti. Kas išeina betgi iš tokio pasidavimo, iliustravo Jokūbo Stuko ir Salomėjos Narkeliūnaitės pasikalbėjimas per radiją, paskelbtas Vienybės ir Nepriklausomos Lietuvos. J. Stukas klausė:

„Bet aš, Salomėja, būdamas Lietuvoje, drąsiai galiu pasakyti, kad nesutikau nė vieno žmogaus, kuris būtų patenkintas ta tarybine santvarka... Bet ar jūs nematėte troškimo pakeisti tą santvarką?”

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

ŽVILGSNIS KNYGŲ LENTYNON

Atsiųsta paminėti

★   Dr. Pr. Gaidamavičius Didysis nerimas, žvilgsnis ieškančion žmogaus širdin. Išleido Immaculata, Putnam, Conn., 1961 m. Kaina 2.50 dol. Viršelis dail. V. K. Jonyno. 300 psl. Autorius šioje knygoje rašo apie žmogaus sielos amžiną nerimą, netikrumą ligi jis neatranda Didžiosios Tiesos. Gana įdomiai autorius bando nušviesti žmogaus nerimą, panaudodamas žymiųjų pasaulio ir lietuvių mintytojų, rašytojų ir konvertitų pergyvenimus, randamus jų pačių išpažinimuose arba raštuose. Jis žvelgia į žmogaus prigimties polėkį aukštyn, pastebėdamas, kad šis polėkis krypsta į visatos kūrėją. Gyvenime toks polėkis tampa drama, užsibaigiančia Dievo radimu, neradimu arba praradimu. Knyga, kurią peržiūrėjo prof. St. Yla, turi Norwich vysk. V. J. Heines aprobatą.

★   Stepas Zobarskas The Maker of Gods,The Lithuanian Stories, With an introduction by Alastair Guinan. Išleido Voyages Press. Kaina 3 dol. 132 psl. Kietais viršeliais. Aplankas dail. P. Osmolskio.

Šioje knygoje autorius duoda keletą novelių, kurios savo turiniu yra lietuviškos, tačiau atverdamos kitą pasaulį amerikiečiams bus gana įdomios. Tai mini ir įvadą parašęs Alastair Guinan, universiteto profesorius. Ši gražiai išleista knygutė yra gana tinkama dovana amerikiečiams šalia kitų to pobūdžio knygų.

Skaityti daugiau: ŽVILGSNIS KNYGŲ LENTYNON

Daugiau įrašų...

  1. Aukos, pranešimai, atstovybės
  2. Į Laisvę 1962 28(65)
  3. Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos
  4. SKALBĖJOS

Subkategorijos