KULTŪRINIO GYVENIMO APŽVALGA PAVERGTOJE LIETUVOJE
1961 METAI
Mečys Musteikis
DRAMOS TEATRAI
Vilniaus Valst. Akademinis Dramos Teatras per 1961 m. pastatė penkis naujus veikalus: Kazio Sajos 3 v. dramą Pirmoji drama, režis. R. Juknevičius; spektaklį jauniesiems — E. Švarco 3 v. 6 pav. pasaką Sniego karalienę (pagal Anderseną), režis. R. Juknevičius, dail. Mataitienė - Kopūstinskaitė; H. Ibseno 3 v. šeimyninę dramą Šmėklas, režis. J. Rudinskas, dail. R. Vinciūnas; J. Marcinkevičiaus bolševikine tema poemą Kraujas ir pelenai, režis. K. Kymantaitė, dail. J. Ceičytė. Poemoje vaizduojama “kaip skaudžiai klydo tie, kurie nesuprato, jog tik tarybinis kelias, kova su fašizmu juos gali išgelbėti” (Lit. ir Menas, nrč 20, 1961); N. Pogodino trilogijos apie V. Leniną paskutinę dalį — 13 paveikslų vaidinimą Trečioji patetinė režis. R. Juknevičius, dail. M. Persovas.
Kauno Valst. Dramos Teatras pastatė keturis naujus veikalus: Karlo Goldoni 3 v. komediją Mirandoliną, režis, estas Leo Kalmetas, dail. J. Malinauskaitė; V. Korostyliovo 2 dalių 9 pav. komediją Tikiu tavimi, režis. A. Galinis, dail. F. Navickas, komp. V. Baumilas; A. Šteino pjesę Okeaną, režis. H. Vancevičius.
Kauno Valst. Muzikinis Dramos Teatras pastatė vieną naują veikalą — B. Asafjevo baletą Bachčisarajaus fontaną. Baletmeisteris — rusas J. Fastrebovas, dirig. J. Indra, dail. D. Kopūstinskaitė - Mataitienė.
Šiaulių Dramos Teatras turėjo tik vieną premjerą — Diumanua ir Deneri komediją Don Sezaras de Bazanas. Režis. V. Limantas, dail. I. Taujanskienė. Teatras paminėjo savo gyvavimo 30 m. sukaktį.
Panevėžio Valst. Dramos Teatras pastatė tris premjeras: G. Hauptmano veikalą Roza Bernd, režis. J. Miltinis, dail. A. Stepanka; Šekspyro tragediją Makbetą, režis. J. Miltinis, dail. arch. A. Mikėnas, muzika komp. E. Balsio; G. Priedės pjesę Pirmasis Viki balius. Pastatė G. Karka, apipavidalino dail. A. Stepanka. Pastarasis veikalas liečia jaunimo klausimus sovietine prasme.
Klaipėdos Dramos Teatras pastatė keturis naujus veikalus: Esto E. Vaiguro pjesę Ir kaktusas pražysta; V. Hugo romano Paryžiaus Katedra inscenizaciją, režis. V. Jasinskas, dekor. dail. J. čeičytė; A. Helando pjesę Jis pasakė: Ne!, režis. A. Žadeikis, dail. A. Baltrūnas; pagal A. Bieliausko bolševikinėmis temomis parašytą knygą Rožės žydi raudonai, inscenizaciją Rožės ir laimė, režis. V. Jasinskas, dail. J. Čeičytė.
Marijampolės Dramos Teatras pastatė tris premjeras: N. Hikmeto pjesę Damoklo kardą, režis. St. Čaikauskas, dail. R. Lukšas; V: Rozovo pjesę Nelygų mūšį, režis. St. Čaikauskas, dail. R. Lukšas; A. Kolomijeco 3 v. satyrinę komediją Faraonai, režis. St. Čaikauskas, dail. R. Lukšas. Šiame veikale kovojama “su praeities atgyvenomis žmonių sąmonėje” (L. ir M. Nr. 45).
Vasaros metu kai kurie dramos teatrai gastroliavo įvairiuose miesteliuose krašte.
Lapkr. mėn. Vilniuje gastroliavo estų Talino Valst. Dramos Teatras.
Vilniaus lėlių teatras liepos mėn. pastatė P. Cvirkos Lakštingalos inscenizaciją vaikams.
Rygos lėlių teatras gastroliavo Vilniuje, kur mažiesiems pastatė tris veikalėlius: V. Miliūno pjesę Skridimą j mėnulį, čekų pjesę lėlėm Mičeką - Fličeką, Smalsų drambliuką (pagal R. Kiplingą) ir Lėlių cirką.
Vilniuje gastroliavo italų lėlių teatras Pikoli di Podreka.
OPEROS — BALETAI
Vilniaus Valst. Akademinis Operos ir Baleto teatras 1961 m. pastatė tris naujus baletus ir dvi naujas operas:
F. Jarulino baletą Šuralė, dir. Ch. Potašinskas, dail. J. Jankus;
L. Delibo baletą Silviją, statytojas V. Grivickas, dail. V. Gatavynaitė, dirigentas Ct. Potašinskas;
L. Auster baletą Šiaurės sapnas, libreto parašė V. Grivickas, kurs ir pastatė, dirigentas Ct. Potašinskas, dail. estai — L. Roosa ir L. Klaus.
Verdi operą Sicilijos mišparus, režis. J. Gustaitis, dail. R. Songailaitė, dirig. R. Geniušas;
Guno operą Romeo ir Džiuljetą, režis. J. Grybauskas, dirig. V. Viržonis, dail. J. Jankus.
Vilniaus Operos ir Baleto teatras paminėjo 55 m. sukaktį nuo pirmosios lietuvių operos — Miko Petrausko Birutes — pastatymo. Ta proga solistai E. Saulevičiūtė, R. Siparis, operos choras ir orkestras atliko ištraukas iš jubilėjinės operos. Dirigavo L. Survila.
Vasaros metu operos ir Baleto teatras gastroliavo po kraštą. Operos spektaklius davė Šiauliuose, Šilutėje,
Anykščiuose, N. Akmenėje, Plateliuose. Baleto artistų spektaklius davė Palangoje, Klaipėdoje ir Šilutėje.
MUZIKINIS GYVENIMAS
Vilniaus Valst. Filharmonija vasario mėn. suruošė simfoninį koncertą. Jame dalyvavo Valst. Filharmonijos simfoninis orkestras, vadovaujamas prof. B. Dvariono, valst. choras, diriguojamas K. Kavecko, operos bei filharmonijos solistai ir dramos teatro artistai. Koncerte pirmą kartą buvo atlikta V. Kairiūkščio oratorija — poema Vakaro misterija.
Vilniaus Konservatorijoje vasario mėn. dainų ir arijų koncertą davė operos solistas V. Adamkevičius.
Vilniaus Valst. liaudies dainų ir šokių ansamblis, savo 20 metų gyvavimo sukakčiai paminėti, kovo mėn. suruošė specialų koncertą.
Balandžio mėn. Vilniuje, Valst. Filharmonijoje, įvyko simfoninis koncertas, kuriame buvo pirmą kartą atlikta nauja komp. V. Paltanavičiaus simfoninė poema Palangos Juzė.
Rugpiūčio mėn. Vilniuje įsteigtas naujo pobūdžio Respublikos chorų dirigentų choras, lavinti chorvedžiams. Choro vadovas prof. A. Budriūnas. Chore dainuoja 80 choristų. Pirmasis choro koncertas įvyko rugp. 20 d.
Rugsėjo mėn. Vilniaus Filharmonijoje pradėtas naujas sezonas dviem koncertais: Liaudies dainų ir šokių ansamblio ir Simfoninio orkestro.
Gruodžio mėn. Vilniuje filharm. orkestras davė simfoninį koncertą, kurio vienoje dalyje solo partiją atliko smuikininkas T. Chmernikovas.
Gruodžio mėn. Vilniuje įvyko Valst. Filharmonijos simfoninis koncertas, kuriam dirigavo rusų dirigentas Natanas Rachlinas. Koncerte buvo atlikta rusų autorių kūriniai.
Gruodžio mėn. Vilniuje buvo suruoštas dar vienas simfoninis koncertas — Bethoveno IX simfonija. Koncertavo Valst. Filharm. simfoninis orkestras, kartu su Latvijos solistais ir Latvijos choru. Orkestrui ir chorui dirigavo latvis dirigentas L. Vigneris.
Kaune 1961 m. vietos muzikinio teatro orkestras surengė 2 koncertus.
Klaipėdoje grupė muzikų ir solistų, atvykę iš Vilniaus, balandžio mėn. davė eilę siauro pobūdžio koncertų.
Ukmergėje balandžio mėn. gastroliavo Vilniaus Valst. Filharmonijos simfoninis orkestras, be to, solistas V. Noreika ir smuikininkas E. Paulauskas.
Radijo ir televizijos estradinis orkestras vasaros metu gastroliavo provincijoje, duodamas eilę lengvos muzikos koncertų.
Prof. B. Dvarionas su Aldona Dvarionaite 1961 m. gastroliavo Bulgarijoje. Jo muziką ir koncertus Bulgarijos spauda labai išgyrė.
Vilniaus Liaudies Dainų ir Šokių ansamblis, vadovaujamas J. Švedo, vasaros metu — rudenėjant buvo išvykęs plačioms gastrolėms po įvairius Sov. Sąjungos miestus.
Šiaulių miesto liaudies dainų ir šokių ansamblis vasaros metu dvi savaites gastroliavo Užkarpatės miestuose ir kaimuose.
Vilniaus Universiteto studentų dainų ir šokių ansamblis rugpjūčio mėn. gastroliavo Vengrijoje.
Muzikiniame gyvenime, šalia vietinių muzikos koncertų, nemažai pasireiškė ir gastrolieriai ir užsienio, daugiausia iš sovietiškų respublikų. Žinia, tai buvo daroma pirmoj eilėj pavaizduoti neva “broliškų tautų” draugystę. Tokių koncertų lygis, be abejo, nebuvo labai augštas, tačiau pav. Lietuvos muzikinį gyvenimą vis dėlto žymiai paįvairino. Per ištisus 1961 metus pavergtoje Lietuvoje iš užsienio gastroliavo: 9 ansambliai (vienas iš Burmos, ir 8 iš sov. respublikų); 10 solistų — instrumentalistų ir dainininkų (6 iš sov. respublikų, 4 iš Vakarų); 1 fortepijoninis trio )iš Rytų Vokietijos), 1 gitaristų trio (meksikiečiai), 1 styginis kvartetas (Švedijos Fiudeno), 1 fortepijoninis duetas (estų), viena baleto šokėjų grupė (iš Maskvos), 1 kamerinis orkestras (italų).
PARODOS
Vilniuje vyko šios parodos: Jaunųjų dailininkų siauro masto paroda vyko sausio mėn. Taip pat sausio mėn. vyko dail. Kanuto Rusecko darbų paroda, kurioje buvo išstatyta 200 eksponatų. Dail. J. Surkevičiaus sukurtų teatro dekoracijų paroda buvo suruošta dailininko 50 m. sukakčiai paminėti.
Kovo mėn. Vilniuje vyko foto darbų paroda, kur buvo išstatyta 380 nuotraukų. Jas atsiuntė 32 žurnalistai iš įvairių kraštų.
Gegužės mėn. Vilniaus Dailės muzėjuje keletą dienų vyko dailės paroda, suruošta Dailininko dienos proga. Buvo išstatyta daugelio dailininkų įvairaus žanro darbai. Taip pat gegužės mėn. Dailės muzėjuje vyko ukrainiečių dailės darbų paroda, kurioje buvo išstatyta apie 1000 eksponatų.
Liepos mėn. buvo suruošta dail. J. Vienožinskio pomirtinė darbų paroda, paminėti 75-kių metų sukakčiai nuo jo gimimo. Vėliau ši paroda buvo perkelta ir į Kauną.
Rugpjūčio mėn. Vilniuje buvo atidaryta platesnio masto respublikinė dailės paroda. Joje buvo išstatyti tapybos, grafikos, skulptūros ir kitų žanrų kūriniai.
Lapkr. mėn. Vilniuje vyko Kinijos taikomosios dailės paroda, kurioje buvo išstatyta 600 keramikos ir kitokių darbų.
Gruodžio mėn. Dailės muzė.juje buvo atidaryta teatro dailininkų darbų paroda, kurioje buvo išstatyta 600 keramikos ir kitokių darbų.
Gruodžio mėn. Dailės muzėjuje buvo atidaryta teatro dailininkų darbų paroda. Joje buvo išstatyta apie 100 darbų - eskizų, kuriuos sukūrė 17 dailininkų - dekoratorių.
Kaune M. K. Čiurlionio vardo dailės muzėjuje vyko: dail. V. Mackevičiaus tapybos darbų ir eskizų paroda; J. Zikaro 80 m. gimimo sukakčiai paminėti jo darbų paroda;
A. Žmuidzinavičiaus darbų paroda paminėti jo 85 m. amžiaus sukakčiai.
Kaune, Dailininkų sąjungos patalpų skyriuje vyko miesto akvarelistų paroda, kur savo kūrinius buvo išstatę J. Aleknavičius, S. Juknienė,
C. Kontrimas, P. Stauskas ir kiti.
Marijampolėje lapkr. mėn. vyko D. Tarabildienės darbų — iliustracijų paroda, kurioje buvo išstatyta 200 kūrinių.
Maskvoje, Architektūros institute, rugsėjo mėn. vyko Lietuviškojo vitražo paroda. Joje dalyvavo 12 autorių su 40 kūrinių.
KINO FILMAI
1961 m. pastatytas vienas naujas filmas Kanonada. Scenarijus — V. Rimkevičiaus, meninis vadovas — V. Ordinskis, režisieriai — A. Žebriūnas, R. Vabalas, vyr. operatorius—J. Gricius, kompozitorius — E. Balsys, dailininkas — A. Zaviša.
Filmas grynai bolševikinio pobūdžio. Jame vaizduojama “kaip elgėsi Lietuvos kaimo žmonės, pasibaigus fašizmo slogučio nakčiai, tik ką pradėjus aušti naujo gyvenimo rytui” (Lit. ir Menas, nr. 34, 1961). Filme visiškai iškreipta tikrovė, klaidingai pavaizduota to laikotarpio lietuvių nuotaikos ir veiksmai. Ir sovietiniai kritikai filmą sukritikavo, kaip labai silpną. Tikrumoj šį filmą negalima priskirti nė prie kultūrinių įvykių.
SUKAKTYS
Vertos paminėti šios žymesnių kultūrininkų minėtos sukaktys:
G. Petkevičaitės - Bitės 100 m. gimimo;
A. Žmuidzinavičiaus — 85 m. amžiaus;
J. Vienožinskio — 75 m. gimimo;
O. Dubeneckienės - Kalpokienės, baletmeisterės, — 70 m. amž.;
J. Mikėno, skulptoriaus, — 60 m. amžiaus ir 35 m. kūrybinio darbo;
V. Kuprevičiaus, kompozitoriaus, — 60 m. amžiaus;
V. Palaimos, dail. - dekoratoriaus, — 50 m. amžiaus;
J. Gaudrimo, muzikos istoriko, — 50 m. amžiaus;
J. Surkevičiaus, dail.- dekoratoriaus, — 50 m. amžiaus;
A. Kernagio, dramos teatro artisto - režisieriaus, — 50 m. amž.;
V. Jurkūno, aktoriaus, — 50 m. amžiaus;
J. Grybausko, aktoriaus, — 30 m. teatrinės veiklos.
Paminėtas poetas Adomas Lastas, miręs sausio 18 d., eidamas 74-tus metus, ir skulptorius Petras Rimša, miręs spalio 2 d., baigdamas 80-tuo-sius metus.
KITI ĮVYKIAI
Vilniuje spalio mėn. atidaryti teatro draugijos aktorių namai. Juose būsią rengiamos žiūrovų konferencijos, teatrų darbuotojų susitikimai su žiūrovais, naujausių spektaklių aptarimai ir kt.
Gegužės mėn. vyko ukrainiečių kultūros dienos. Jų metu pav. Lietuvoje įvairiose vietovėse lankėsi ukrainiečiai rašytojai, menininkai ir kt. Tikslas — skatinti sovietišką “tautų draugystę”.
KNYGOS
1961 metais svarbiausios knygų leidyklos (Valst. grožinės literatūros leodykla ir Valst. politinės ir mokslinės literatūros) išleido, priskaitant ir mažiausias brošiūrėles bei kalendorius, viso 288 knygas. Vertingesnės, turinčios ryšio su lietuvių kultūra, yra šios knygos:
M. K. Čiurlionis 32 reprodukcijos;
Žmuidzinavičius, A. Paletė ir gyvenimas, 415 psl., su iliustr.
Balčikonis, J. Audinių raštai, 215 psl., su iliustr.;
Nėris, Salomėja. Pavasaris per kalnus eina. Iliustr. A. Makūnaitės, 511 p-;
Nėris, Salomėja. Eglė žalčių karalienė. Poema - pasaka, iliustr. S. Valiūnienė, 51 p.;
Iš lietuvių kultūros istorijos. T. 3, 359 p., su iliustr.;
Kulikauskas, P. Kulikauskienė, A. ir Tautavičius, A. Lietuvos Archeologijos bruožai, 562 p., su iliustr.;
Lietuvių literatūros istorija. T. 3,
D. 1. Kapitalizmo epocha (1917-1940). Red. K. Korsakas, 647 p., su iliustr.; Lazdynų Pelėda, Stebuklingoji tošelė. Apysakos ir apsakymai. Medžio raiž. V. Jurkūno, 372 p.;
Lazdynų Pelėda, Motulė paviliojo. Medžio raižiniai S. Rozino, 50 p.;
Gruodis, J. Kūriniai fortepijonui, 104 p.;
Šimkus, S. Plaukia sau laivelis. Solo ir duetai, 136 p.;
Kas rūtelę skynė. Šokiai ir žaidimai. Sudarė K. Poškaitis, 224 p. su iliustr.;
Vainiūnas, S. Prisiminimas. Smuikui ir fortepijonui, 11 p.;
Siuntė mane motulė. Žinomiausių lietuvių liaudies dainų rinkinys. Sudarė J. Jurga, 55 p.;
Kubilinskas, Kostas. Gintarėliai, eilėraščiai. Iliustr. R. Gibavičius, 111 p.;
Tomarienė, S. Trys lepūnai pagyrūnai. Iliustr. B. Demkutės, 48 p.
Kalbos kultūra. Sąs. 1, 62 p.;
Pikturna, I. Nemunas gyva upė, 182 p.;
Budrys, S. Juozas Mikėnas, 24 p., su iliustr.
Be to, dar galima paminėti keletą knygelių — kai kurių Lietuvos vietovių iliustruotų aprašymų turistinio -popagandinio pobūdžio:
Kiauleikis, L. Palanga, 119 p.;
Šiauliai, 77 p.;
Pilypaitis, A. Kauno Rotušė, 56 p.;
Obelienius, J. Kur bėga Šešupė, 51 p-;
Kondrotas, M. Dubysa. Maršrutas per pietryčių Lietuvą, 57 p.; Kirsnys, Nr. 6, 64 p.;
Obelienius, J. Merkiu per pietryčių Lietuvą, 57 p.;
Kirsnys, V. Birštonas, 31 p.;
Medonis, A. Druskininkai, 32 p.
Vertingesni, galimi paminėti vertimai iš svetimų kalbų:
Šekspyras. Raštai. Tragedijos. Vertė A. Churginas. T. 1. 364 p.; T. 2, 472 p.;
Dostojevskis, F. Idiotas, 4 d. romanas. Vertė Pr. Povilaitis. T. 1, 464 p.;
Londonas, Dž. Baltoji tyla. Apsakymai. Vertė T. Zaleskis, 383 p.;
Pirandelis, L. Juodoji skraistė. Novelės. Vertė E. Viskanta, 270 p.;
Tagorė, R. Kriselis. Romanas. Vertė A. Rabačiauskaitė, 267 p.;
Jokajus, M. Ameninė širdis. Vertė A. Žirgulys, 699 p.;
Dreizeris, Teod. Sesuo Kerė. Vertė J. Avižonis ir S. Lomsargytė-Petkevičienė, 452 p., su iliustr.
BAIGIAMOSIOS PASTABOS
Peržvelgę 1961 m. kultūrinį gyvenimą pavergtoje Lietuvoje, ir šiuo kartu nepastebime ko nors džiugesnio.
Teatruose jau praeitais metais atkreipėme dėmesį, kad 1960 m. kiekviename teatre tebuvo pastatyta tik po vieną lietuvių autorių veikalą (žinoma, taip pat sovietiškomis temomis). 1961 m. vaizdas dar liūdnesnis: tesuradome tik 3 lietuvių autorių naujus pastatymus ir iš tų du yra grynai bolševikinės propagandos temomis (Kraujas ir pelenai, Rožės ir laimė). Apskritai, iš viso teatruose per 1961 m. pastatyta mažiau naujų veikalų.
Muzikiniame gyvenime pasireiškia ir toliau ta pati tendencija — kviesti vis daugiau gastrolierių iš “broliškų respublikų”. Kultūriniu požiūriu tai reikėtų laikyti teigiamu reiškiniu, bet pagrindinis to tikslas yra “tautų draugystė” sovietine prasme.
Parodų yra nemažai, tik ir čia menininkai vis labiau išprievartaujami vaizduoti “nūdienę tematiką”, reiškia, tarnauti komunistinei propagandai. Iki šiol komunistiniai meno kritikai nuolatos piktai priekaištaudavo, kad tokios “tematikos” vis dar permažai. Bet štai, savaitraštyje Literatūra ir Menas nr. 36, 1961. IX. 9, apie didesnio masto respublikinę dailės parodą rašoma, kad jau beveik visi parodos kūriniai vaizduoja mūsų nūdienį gyvenimą, tarybinį žmogų”.
Kino filmų tepastatytas vienas, ir tas grynai bolševikinis:
Premijų už literatūrą, meną ir t. t. 1961 m. nepaskirta. Ir aplamai neskirta jokių premijų. Kodėl taip įvyko — nežinia, bet tikriausiai pagal įsakymą iš Maskvos.
Knygų, turinčių ryšio su lietuvių kultūra, ir 1961 m. išleista labai mažai. Dar mažiau, kaip visad, išleista vertingesnių vertimų iš svetimų kalbų.
Kultūrinio gyvenimo reikalams skirtoji spauda netiesioginiu būdu gal ryškiausiai pavaizduoja, kur Maskva kreipia pavergtos Lietuvos kultūrinį ir apskritai visą gyvenimą. Tai lengva pastebėti beskaitant tokios spaudos vien tik antraštes. Nuolatinės temos spaudoje yra šios: komunizmo statyba, jaunosios kartos auklėjimas komunizmo dvasia, XXII kp suvažiavimo (ir aplamai kp suvažiavimų) šūkiai bei pagrindinės mintys, “nūdienės tematikos” reikalavimai visose srityse, kova prieš “buržuazinio nacionalizmo atgyvenas” (prie to priskiriamas kiekvienas ir mažiausias tautinis pasireiškimas) ir t. t.
Vis daugiau spausdinama antireliginių straipsnių, tikėjimą išjuokiančių karikatūrų, iškoneveikiama ir terorizuojama dvasiškija.
Dažniau aprašomos “broliškos respublikos”, ypačiai sovietinė.
Vis labiau garbinami komunistiniai “didvyriai” — rusai: kariai, “socializmo kūrėjai”, “kosmonautai” ir t.t.; lietuvių vardų čia beveik neatrasi.
Dažniau paminimi rusų žymesnieji kultūrininkai, mokslininkai ar panašūs, ir tai ne tik dabartiniai, bet ir iš tolimos praeities, kai žymieji Vakarų pasaulio žmonės visai nutylimi.
Krinta į akis ir apskritai daug rusų autorių straipsnių okupuotos Lietuvos kultūrinėje spaudoje, kai Lietuvos vardo (be TSR) beveik niekur nerasi, nebent tik iš blogosios pusės, pasityčiojančiai, ar kokiu nors keistu sutapimu, tur būt, cenzūrai nepastebėjus.
Gal lengviausia būtų suprasti, kaip atrodo dabartinė pavergtos Lietuvos kultūrinei sričiai skirtoji spauda ir kur apskritai okupantas kreipia visą Lietuvos gyvenimą, jei toji spauda būtų spausdinama rusų kalba. Tuo atveju nelengva būtų ir atpažinti, kad visa tai liečia lietuvių gyvenimą, Lietuvą; turinys beveik visas jau rusiškai sovietiškas, tik galutinai tam vaizdui kelią dar pastoja lietuvių kalba.
Tik tose gyvenimo srityse, kur patys lietuviai dar gali ir pajėgia šiek tiek rodyti savo iniciatyvą, galima justi, kad lietuviai kultūrininkai stengiasi išlaikyti savitą — lietuvišką, ar bent ne rusišką, veidą.
Sovietai kreipėsi į Amerikos vyriausybę, kad išduotų lietuvį Antaną Impulevičių, kuris gyvena Amerikoje. Sovietų žinių agentūra Tassas paskelbė propagandinį pranešimą, kad 1941-43 metais prie Kauno fortų buvo sušaudyta keli tūkstančiai žydų, vadovaujant Impulevičiui. New York Time korespondentui Impulevičius pareiškė, jog jis nieko nėra nužudęs. Prieš karą jis buvęs Lietuvos kariuomenės majoras. Philadelphia dienraštis Daily News ta proga parašė vedamąjį, kuriame pasakyta: reikalauti, kad išduotas būtų tarptautiniam teismui už masinius žudymus Chruščiovas.
