INFORMACIJA LAISVINIMO DARBE

Moderniaisiais laikais valstybių ir tautų grumtynėse ir lenktynėse informacijai skirtas milžiniškas uždavinys. Kiekviena valstybė ir tauta rūpinasi savosios informacijos paskleidimu. Informacijai nesigailima pinigų, laiko, jos paruošimui skiriami tinkamiausi žmonės.

Lietuvos laisvės kovoje informacija paliko gal svarbiausias ir vienintelis ginklas, kuriuo galime kovoti ir kuriuo kovoti laisvajame pasaulyje mums .niekas nedraudžia ir nevaržo. Betgi lietuviškoji informacija svetimųjų tarpe negausi, liesa ir neatlieka jai skirto uždavinio.

Spausdinamo straipsnio autorius, prieš 43 metus įsteigęs lietuviškosios informacijos biurą ir jam vadovavęs, kai buvo siekiama Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo, su informacijos paskirtimi ir darbu yra gerai susipažinęs.

Jonas Julius Bielskis

Informacijos tikslas

Mūsų veikloje informacijų tikslas yra sudominti platesnę visuomenės dalį savais reikalais, supažindinti ir įsigyti jos palankumą. Tai pavyksta, jei teikiamos informacijos būna apgalvotai ir gerai paruoštos. Šių laikų veikloje viešoji nuomonė beveik viską nulemia. Kartą prezidentas Lincoln’as yra pasakęs:    “Viešoji nuomonė yra viskas. Su viešąja nuomone galima viską nuveikti. Todėl, kas sudaro viešąją nuomonę, tas pasiekia giliau negu tas, kuris sprendžia”.

JONAS JULIUS BIELSKIS

Daktaras, teisininkas, Lietuvos konsulas, politikas, visuomenininkas ir lietuvių spaudos bendradarbis. 1961 m. pradžioje atšventė 70 m. sukaktį. Veikli ir šakota asmenybė.

Konsulas J. J. Bielskis

Jonas Julius Bielskis gimė 1891 m. Tytuvėnuose, Raseinių apskrityje. Lietuvoje išėjęs pradžios mokslą ir pradėjęs gimnaziją, 1908 m. atvyko į JAV. 1915 m. baigė Blumer Naturopathic College Hartforde, Conn., naturopatijos daktaro (N.D.) laipsniu. 1917 -1919 m. George Washingtono universitete klausė bendrosios ir tarptautinės teisės paskaitų. Vėliau New Yorko universitete studjjavo ekonomiką ir finansus, o Georgetowno universitete tarptautinius santykius ir konsulinę tarnybą. 1932 m. baigė teisę American University, Calif. L. L. B. laipsniu. 1916 m. buvo Amerikos lietuvių tarybos įgaliotiniu Lietuvoje ir dalyvavo pavergtųjų tautų kongrese Lozanoje. Grįžęs iš Lietuvos į JAV, lankė kolonijas ir organizavo aukas nukentėjusiems dėl karo Lietuvoje. 1917 m. įsteigė lietuvių informacinį biurą Washingtone ir jam ligi 1919 m. vadovavo. Tuo pačiu metu buvo Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininkas. 1918 m. Lietuvos Vyčių centro pirmininkas. 1919 - 1920 m. Lietuvos karinės misijos JAV narys, vėliau finansinės komisijos narys. 1921 m. paskirtas Lietuvos finansiniu įgaliotiniu JAV, 1923 m. konsuliariniu agentu. Tas pareigas eidamas suorganizavo pirmąjį Lietuvos konsulatą JAV. 1924 m. paskirtas Lietuvos konsulu, kuriuo išbuvo ligi 1926 m. pabaigos. 1939 m. paskirtas Lietuvos garbės konsulu. Tas pareigas tebeina ligi šiol Los Angeles, Californija. Spaudoje bendradarbiauja nuo 1915 m. Lietuviškai ir angliškai yra parašęs ir išleidęs keletą knygų.

Spausdinamas straipsnis originale yra kiek sutrumpinta paskaita, skaityta 1961 m. lapkričio 11 d. Los Angeles Lietuvių Fronto Bičiulių parengime lietuvių visuomenei.

Gerai parengta ir sumaniai vartojama informacija viešąją nuomonę ugdo ir pageidaujama kryptimi pasuka. Kaip kitataučiams taip ir saviems informaciją rengiant laikomasi tų pačių bendrų principų. Platinamų informacijų pageidaujamos pasėkos daug priklauso nuo pačių informacijų turinio ir formos. Bet ypatingai priklauso nuo to kur, kada, kam ir kaip tos informacijos būna teikiamos.

Skaityti daugiau: INFORMACIJA LAISVINIMO DARBE

Rezistencija lietuvių literatūroje

Jonas Grinius

Lietuviai savo temperamentu yra gana ramūs žmonės. Tačiau jų literatūra dėl istorinių aplinkybių nuo XIX amž. pradžios iki šių dienų yra kovos literatūra, išskyrus laikotarpi tarp 1906-40 metų, kada buvo nemažai dėmesio skirta psichologinėms, estetinėms ir meno technikos problemoms. Susirūpinimas jomis nėra nė dabar išnykęs, bet tarp jų galingai suaidi ir sutelktinės kovos motyvai. Bet čia tuoj reikia pasakyti, kad lietuvių literatūros kovingumas, pasirodęs XIX amžiuje, suprastinąs plačia prasme, kaip užsiangažavimas kai kurioms vertybėms bei idealams, kuriuos rašytojai norėjo matyti realizuotus lietuvių viešajame gyvenime. Pradedant Ant. Strazdeliu ir Ad. Mickevičium, per visą XIX amžių beveik iki I-jo pasaulinio karo lietuvių literatūroj dažnai skambėjo trys kovos temos: 1. Protestas dėl socialinių skriaudų, 2. kultūrinės, ypač moralinės pažangos skelbimas bei reikalavimas, 3. protestas prieš Lietuvos rusifikaciją ir polonizacija su reikalavimu gerbti lietuvių kultūrinį savitumą, atremtą į lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją. Šitos trys kovos trimitų gaidos kartais suskambėdavo viename ir tame pačiame kūriny duetu arba tercetu. Sakysim, A. Baranauskas Anykščių šilely simboliškais vaizdais protestavo prieš socialines ir kultūrines skriaudas Lietuvai; V. Kudirka Lietuvos tilto atsiminimuose kėlė ironišką protesto balsą taip pat prieš kultūrines ir socialines neteisybes, kurias atnešė į Lietuvą rusų carų priespauda; Maironis savo poemoj Per skausmus į garbę (vėliau perdirbtoj į Jaunąją Lietuvą) panašiai protestavo, ypač pabrėždamas kultūrines kovos svarbą ir į ją kviesdamas įvairių pažiūrų bei luomų lietuvius. Panašiai elgėsi Vydūnas, Vaižgantas, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana ir kiti XIX ir XX amž. pradžios lietuvių rašytojai.


Jonas Grinius,

gimęs 1902 m. vasario 21 d. Šaulių apskrityje, yra rašytojas, literatūros kritikas. 1926 m. baigė Lietuvoje teologijos filosofijos fakultetą, vėliau studijavo Paryžiuje ir Grenoblyje prancūzų kalbą, literatūrą, estetiką. 1929 m. gavo daktaro laipsnį už studiją apie poetą Milašių. Vėliau profesoriavo VD Universitete Kaune. Vokiečių okupacijos metu buvo uždarytas kalėjiman drauge su kitais universiteto senato nariais, už nesutikimą pritarti nacių skelbiamam studentų mobilizacijos planui. Yra paskelbęs mokslo veikalų, dramos kūrinių, buvo visos eilės laikraščių bei žurnalų redaktorius. Buvo Vasario 16 d. gimnazijos direktorius. Šiuo metu gyvena Vokietijoj.

Skaityti daugiau: Rezistencija lietuvių literatūroje

AVIAC. KAPIT. ALBERTAS ŠVARPLAITIS


Aviacijos kapitonas Albertas Švarplaitis.

Nuotraukoje jį matome pėstininkų vyresniojo leitenanto uniformoje.

ALBERTAS ŠVARPLAITIS

Lietuvos karo aviacijos kapitonas, iškilus sportininkas, vienas pirmųjų rezistentų, pirmasis ryšininkas iš Vakarų liko šviesiu pavyzdžiu kiekvienam kritusiam ir išlikusiam rezistencijos kovotojui. Kad kapt. Švarplaitis sienos į Vokietiją neperžengęs buvo išduotas ir peršautas, Liet. Aktyvistų Frontui buvo žinoma tuojau po to įvykio. Visos kitos aplinkybės sužinotos iš kartu su juo kalėjime buvusiųjų. Alberto Švarplaičio sušaudymą patvirtino kartu su juo Minsko kalėjime buvęs kapt. Jasiunkas, miręs tremties metu Vokietijoj. Vėliau paaiškėjo, kad kapt. Alberto Švarplaičio lankymasis Vilniuje nebuvo išaiškintas ir jis nebuvo ieškomas.

•

Sovietams įskundėjas pusbrolis Kyzelbakas ir jo bendras Jančaitis, Albertą Švarplaitį sužeidęs kirviu, tuojau po 1941 m. birželio mėn. lietuvių tautos sukilimo buvo sušaudyti.

REZISTENCIJOS DIENOS IR ŽMONĖS

Albertas Švarplaitis gimė 1911 m. balandžio 19 d. Ežeriukuose, Sintautų valsčiuje, Šakių apskrityje. Aukštesnįjį mokslą pradėjo Šakiuose, vėliau tęsė Marijampolėje, kur 1930 m. baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Tų pačių metų rudenį įstojo karo mokyklon. Ją baigęs, buvo paskirtas į 7 pėstininkų pulką, Klaipėdoj. Ten jis pasireiškė kaip rimtas ir sumanus karininkas, sportininkas ir sporto instruktorius. 1933 metais jis nubėgo 200 metrų per 23,2 sek. ir pasiekė naują Lietuvos rekordą, kuris išsilaikė ilgus metus. Jau būdamas vyresnysis leitenantas, 1937 m. perėjo į karo aviaciją ir 1939 m. gavo kapitono laipsnį. Sovietams Lietuvą okupavus, 1940 m. rugpiūčio gale pabėgo į Vokietiją — savo automobiliu pervažiavo tada dar nestipriai saugomą sieną. Vokietijoje įsijungė į Liet. Aktyvistų Fronto gretas ir pasidarė baimės nežinąs lietuvių rezistencijos kovotojas ir kankinys.

Skaityti daugiau: AVIAC. KAPIT. ALBERTAS ŠVARPLAITIS

LIETUVOS PARTIZANO PRIESAIKA

Aš              prisiekiu Visagalinčio Dievo akivaizdoje vardan kritusių brolių už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę uoliai dirbti Nepriklausomos Lietuvos atstatymo darbą, nesigailėdamas nei jėgų, nei gyvybes, griežtai pildyti vadovybes įsakymus, didžiausioje paslaptyje laikyti veikimą, nesidėti su priešu ir viską pranešinėti savo viršininkams. Man yra žinoma, kad už šios priesaikos sulaužymą būsiu baustas mirties bausme.

Tai, ką pasižadu, tegu Dievas užlaikyti man padeda.

Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą

Okupuotos Lietuvos biudžetinės teisės

Vytautas Vaitiekūnas

Šiokia tokia pažanga nuo 1959

Sov. Sąjungos aukščiausiasis sovietas tik 1959. 10. 30. priėmė “Sovietų Sąjungos ir Sąjunginių Respublikų Biudžetinių Teisių Įstatymą” (Tiesa, 1959/256). O pagal jį 1961. 6. 26. ir okup. Lietuvos aukščiausiasis sovietas priėmė ‘‘LTSR ir LTSR Vietinių Darbo Žmonių Deputatų Tarybų Biudžetinių Teisių Įstatymą” (Tiesa, 1961/153). Nors iš esmės tiedu sovietiniai įstatymai į okup. Lietuvos biudžeto sudarymą nieko nauja neįnešė, vis dėlto okup. Lietuvos biudžetinių teisių atžvilgiu šiokia tokia pažanga padaryta.

Kaip žinia, sovietinio biudžeto pajamų pagrindines pozicijas sudaro:    (1) suvalstybintų įmonių bei ūkinių organizacijų pajamų dalis pavidalu apyvartos mokesčio ir atskaitymų nuo pelno, (2) kolchozų ir kitų vadinamų kooperatinių bei visuomeninių įmonių ir organizacijų pajamų mokestis, (3) asmeninių pajamų mokestis, (4) kolchozininkų mokestis už naudojamus sklypus, (5) privačiai laikomų, vadinamų pavienininkų, arklių mokestis, (6) muitai, (7) viengungių ir mažašeimių mokestis, (8) miškų ūkio pajamos, (9) mašinų-traktorių stočių, dabar mašinų remonto stočių pajamų, (10) valstybinės paskolos realizavimo pajamos, (11) valstybinės loterijos pajamos, (12) vietiniai mokesčiai bei rinkliavos. 

Skaityti daugiau: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą

Daugiau įrašų...

  1. YPATINGI KAIMYNAI
  2. 1941 M. LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMAS AMERIKOS LIETUVIŲ SPAUDOS PUSLAPIUOSE
  3. PERIFERIJOS ŽYGIS LAISVINIMO KOVOJE
  4. MINĖJIMAS BE ATSITIKTINUMŲ

Subkategorijos