Modernusis žmogus ir rezistencija

ANDRIUS BALTINIS

• Didmiesčio apgaulė • Naudingumo nenauda • Abstrakcijos galia • Patogumų kaina • Pesimizmo našta • Teehnokratijos perspektyva • Šio amžiaus filosofija • Mūsų nelaimės pamoka • Rezistencinė dvasia.

Didmiesčio apgaulė

Kalbėti apie modernųjį žmogų yra sunkus uždavinys jau vien dėl to, kad tuoj iškyla klausimas, kas iš tikro šis modernusis žmogus yra. Turime pabrėžti, kad moderniuoju žmogumi vadinamene kiekvieną žmogų, kuris gyvena dabartiniu metu, bet tuos žmones, kurie leidžiasi naujų aplinkybių formuojami, kurie įkūnija moderniąją laiko dvasią savyje, kurie yra aktyvais ir, nors būdami mažumoje, duoda viskam toną ir kurių pavyzdys ir sprendimai nustato viso gyvenimo standartą ir sudaro jo stilių, šia prasme perdėm modemiško žmogaus visai nėra, arba labai reta. Yra tik jėgos ir veiksniai, kurie žmogų formuoja ir artina, tarsi kokiam idealui. Šios jėgos ir veiksniai mėgina kurti tarsi kokį naują žmogų ,nors tai retai jiems visiškai pavyksta. Senojo raugo visada lieka daug.

Kas yra šios jėgos ir veiksniai?

Atsakymas apskritai nėra sunkus. Juos sudaro modernusis didmiestis. Didmiestį savo ruožtu kuria pramonė. Pramonė reikalauja organizacijos, o organizacija didmiesčio. Čia visko pradžia. Bet pirmoji priežastis duoda tik pirmąsias pasekmes, kurios darosi priežastimis, ir duoda naujas pasekmes. Susidaro sunkiai suvokiamų priežasčių ir pasekmių grandinė.

Modernusis žmogus tad bus pramoninio didmiesčio gaminių gaminys. Dar jis nėra galutinai susiformavęs, bet kiek jau spėjęs save parodyti, yra daugelį pažadinęs padaryti pesimistiškiausius sprendimus. Daugelis rimtų mąstytojų mano, kad moderniojo žmogaus siautėjimas gali privesti pasaulį prie tragiško galo.

Skaityti daugiau: Modernusis žmogus ir rezistencija

SVAJONĖS IR REALYBĖ

Ar suprantame dabartinį istorinį ritmą?

JUOZAS MEŠKAUSKAS

Juozas Meškauskas — vienas žinomųjų Nepriklausomos Lietuvos ugdytos intelektualų kartos atstovų — yra medicinos daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, buvęs medicinos fakulteto dekanas, mokslinių veikalų iš medicinos srities autorius. Visuomeninėje veikloje žinomas kaip studentų ateitininkų medikų ir gydytojų Gajos korporacijų vienas iš organizatorių ir steigėjų, Ateitininkų Federacijos Tarybos pirmininkas ir Federacijos Vado pavaduotojas.

Spausdinamas straipsnis originale buvo paskaita, skaityta Čikagos Lietuvių Fronto Bičiulių iškyloje 1959 m. birželio mėn.

Amžių bėgyje lietuvių tautai buvo lemta arba būti laisvai ir grumtis su daug gausesniais priešais arba pavergtai ir kęsti fizinius ir moralinius skausmus ir persekiojimus. Laisvės laikotarpiais, tačiau, lietuvių tautos genijus, kaip administracijos taip ir kultūros srityse, pasireikšdavo gana efektingai ir sėkmingai, žmonijos istorija turi tam tikrą ritmą. Tą ritmą suprasti ir įžvelgti stengiasi filosofai, politikai, visuomenininkai ir kiti. Mūsų tautos kunigaikščiai ir valdovai, gerai suprasdami lietuvių tautos geografinę padėtį, tą žmonijos ritmą suprato ir įvertino. Tik šito dėka jie Lietuvos ribas buvo praplėtę nuo Baltijos ligi Juodųjų marių. Deja, gyvenimas kontrastingas. Tokie įvairūs laikotarpiai buvo neilgi. Gausūs išorės priešai, vadovaujančiųjų ginčai, nesutarimas ir maro ligos epidemijos lietuvių tautą kuo ne mirtinai sužlugdydavo. Taip lietuvių tauta atsidurdavo žiaurioj realybėj. Ir ta realybė buvo tiek žiauri, kad ji tautą verte užmiršti visus gražiuosius istorijos laikotarpius, palaidoti šviesesnės ateities svajones, sunaikinti minties lakumą ir kultūrinio pasireiškimo kibirkštis. Žiaurioji realybė privedė prie to, kad savo tautos istoriją rašėme ne mes patys, bet ją mums rašė svetimieji, dažniausiai mūsų kaimynai. 

Skaityti daugiau: SVAJONĖS IR REALYBĖ

ATEITININKUOS AUKSINIS JUBILĖJUS

Ateitininkija šiemet švenčia savo penkiasdešimties metų jubilėjų. Sulaukusi tokio amžiaus, ji savaime jau yra įrodžiusi ir pateisinusi savo egzistencijos būtinumą. Praeitasis gyvenimo kelias nebuvo lengvas, o kai kuriais laikotarpiais veiklos sąlygos buvo ir nepaprastai sunkios. Tačiau kaip tik tokiais sunkiais laikotarpiais ateitininkai parodydavo didžiausią kovos dvasią, susipratimą ir net heroizmą.

Savo organizavimosi pradžioje ateitininkai pasirodė tvirtai ištikimi katalikiškumo ir lietuviškumo principams kovoje prieš to meto liberalistines idėjas. Kai reikėjo iškovoti Lietuvai laisvę, ateitininkai buvo pirmieji, nepabūgę sudėti kraujo aukų. Idealizmas neužgeso ir nepriklausomybės laikais. Nepasiduodami oportunizmui, kiekvienoje gyvenimo srityje ateitininkai yra įnešę didelę savo duoklę. Kova ir rezistencija prieš naujas okupacijas iš ateitininkų vėl pareikalavo naujų aukų ir dar didesnės karžygiškumo dvasios.

Skaityti daugiau: ATEITININKUOS AUKSINIS JUBILĖJUS

Vakarų Europos socializmas:

ŽLUGIMAS AR ATSINAUJINIMAS?

Apie Vak. Vokietijos pasikeitusį socializmą rašo Vincas Natkus

Prancūzijos socializmą apžvelgia Ričardas Bačkis

NAUJAS SOCIALIZMO VEIDAS VAKARŲ VOKIETJOJE

Vakarų Vokietijos socialdemokratų (SPD) suvažiavimas 1959 m. lapkr. 13-15 d. Bad Godesberge, be abejo bus istorinis: jis nugriovė tiltus partijos marksistiškon praeitin ir naująja programa galutinai įstojo į demokratinio socializmo kelią. Pagrindinis programos autorius yra Willi Eichler, 64 metų partijos vadovybės narys, pasižymėjęs publicistas. Programa priimta didžiule dauguma: 340 balsų prieš 16.

Bad Godesbergo programa socializmą vadina demokratiniu, tuo pabrėždama priešingybę komunistiniam (marksistiniam) socializmui, kuris remias Markso nustatytomis dogmomis:    dialektiniu materializmu, klasių kova ir kova prieš religiją. Jas visas Bad Godesbergo suvažiavimas atmetė, tuo atsisakydamas marksistinio socializmo turinio, tačiau palikdamas prie marksistinio metodo: socialinės kritikos.

SOCIALIZMAS

vienas iš didžiųjų XIX - XX amžiaus idėjinių ir politinių sąjūdžių, savo laiku užsimojęs iš pagrindų pakeisti žmogų ir visuomenę; ir ne tik juos, bet, galima sakyti, pačią visatą ir jos egzistenciją. Paskutiniu laiku daug ir įvairiuose kraštuose girdime apie socializmo krizę, išsekimą, žlugimą, kurį tačiau patys socialistai nevisur pripažįsta. Verta tad pažvelgti, kas pačiais paskutiniais metais atsitiko vadovaujantiems socialistų judėjimams: Vokietijoje, kur jisai gimė Markso įtakoje, ir Prancūzijoje, kur jis vystėsi ne vien marksistinių idėjų vadovaujamas. Klausimas: ar socializmas šiandien gyvas kaip idėja, ar tik kaip partija? Ar socialistų partijų sprendimai svarbūs šiandienos komunizmo ir demokratijos konflikte — diktuojami senųjų ideologinių socializmo versmių, ar atrandami šalia jų?

Apie vokiškąjį socializmą rašo Vincas Natkus, Vokietijoje gyvenąs lituanistas, Europos LF bičiulių biuletenio redaktorius. Prancūzų socializmo apžvalgos autorium yra Ričardas Bačkis, rengiąs politinių mokslų doktoratą, mūsų bendradarbis Paryžiuje.

Skaityti daugiau: Vakarų Europos socializmas:

LIBERALUS KATALIKAS PRIEŠ KONSERVATYVŲJĮ ISTORIJA IR PROBLEMOS

Pokario metais mūsų žurnaluose katalikiškosios visuomenės vidinė dinamika labiausiai buvo nagrinėjama politinio pasiskirstymo, politinės teorijos, psichologinių tipų ir temperamentų atžvilgiu. Labai retai kada, jei iš viso, buvo bandoma katalikiškosios visuomenės sąrangą paegzaminuoti kaip atašvaitą Bažnyčios vidinės dinamikos. Tokią Bažnyčios jėgų, kurių įtampoje formuluojasi Bažnyčios sprendimai ir kryptis, studiją patiekia amerikietis Thomas P. Neill. Analizuodamas Bažnyčios istoriją, Neill randa dvi pagrindines jėgas, kurias atstovauja du kataliko tipus, konservatyvusis ir progresyvusis — liberalusis. Tie tipai yra universalūs: nei tautiniai nei laiko skirtumai esmėje jų nepakeičia. Profesoriaus Neill studija tinka todėl ir lietuviškosios Bažnyčios bendruomenės visuomeninei raidai pasiaiškinti. Skaitytojas pats įsitikins kiek ši studija įneša naujo į lietuviškosios visuomenės sąrangos ir sandėrio svarstymą.

Autorius yra katalikiško St. Louis universiteto, St. Louis, Missouri, istorijos profesorius, intelektualinės istorijos specialistas, žinomas savo katalikiškuoju „liberalizmu”. Jis yra parašęs Makers of the Modern Mind (1948) ir The Rise and Decline of Liberalism (1953). Spausdinamas straipsnis buvo pasirodęs Theology Digest žurnale (1959 bal. mėn., VII t., 2-am numery). Originale str. buvo pavadintas „The anomaly of the liberal Catholic.” Straipsnį išvertė Agnė Kižienė.

Skaityti daugiau: LIBERALUS KATALIKAS PRIEŠ KONSERVATYVŲJĮ ISTORIJA IR PROBLEMOS

Daugiau įrašų...

  1. AR BUS KATALIKAS AMERIKOS PREZIDENTU?
  2. KULTŪRINIS GYVENIMAS PAVERGTOJE LIETUVOJE
  3. Ketvirtoji JAV ir Kanados LFB konferencija
  4. Lietuviškųjų Studijų Fondas

Subkategorijos