Partizanai: Istorija ir dabartis

Ateitininkų laimėjimai ir problemos

PUSĖS ŠIMTMEČIO PERSPEKTYVOJE

• KONGRESAS ČIKAGOJE • KODĖL KATALIKŲ TIKĖJIMO ŽMONĖS NERAŠO APIE KATALIKUS • ATEITININKUOS PERGALIŲ VAINIKAS • PROBLEMŲ IR RŪPESČIŲ EILĖ.

1960 m. rugsėjo 2-4 Čikagoj Ateitininkų Federacija atšventė savo 50 metų jubiliejinį kongresą. Nesiimame kongreso iškilmių aprašinėti, nes tai jau atliko Draugas, Darbininkas ir Tėviškės Žiburiai. Tačiau norime keliomis mintimis paminėti patį ateitininkijos auksinį jubiliejų. 50 metų ateitininkiškosios veiklos šventė nėra tik pačių ateitininkų vidaus reikalas. Ji liečia visus, kuriems lietuviškoji gyvybė yra brangi. Kiekviena lietuviškoji organizacija yra lietuviškosios gyvybės išeivijoje reiškėją ir todėl verta lygaus visų dėmesio.

SPAUDA IR KONGRESAS

Rašydami šiuos žodžius jau trys savaitės po ateitininkų kongreso, turime apgailestauti, kad šis reikalas mūsuose vis dar nėra suprantamas. Ligi šiai dienai antrasis Čikagos dienraštis nė viena eilute nepainformavo savo skaitytojų, kad toj pačioj Čikagoj savo organizacinės veiklos 50 metų atšvęsti buvo suvažiavę ligi 1000 žmonių iš JAV ir kitų kraštų. Lyg tai nebūtų buvęs lietuviškajame gyvenime neeilinis įvykis! Ne tik šis dienraštis, bet ir kita katalikams svetimoji spauda nelaikė nei savo žurnalistine, nei lietuviškąja pareiga pasidomėti ateitininkų kongresu. Keldami faktą, nesiimame priekaištauti nei tam, nei kitam atskiram laikraščiui, nes taip jau nuo seno ir maždaug visų priprasta. Tačiau manome, kad toks įprotis yra nelemtai susidaręs ir vertas nusikratyti. Nelaikome normaliu dalyku, kad „nesavaisiais” nesidomima kitaip, kaip dėl ko nors išeinant prieš juos „kovon”. O pirmiau negu kovoti yra svarbu pažinti, informuoti. Atskiros organizacijos gali būti ne tik idėjiškai skirtingos, bet ir tiesioginės priešininkės. Betgi jos visos yra tos pačios lietuviškosios dirvos darbininkės. Ką veikia viena organizacija, svarbu yra ir kitoms. Daug sėkmingiau sektųsi kovoti su fanatizmu (ir būtent, daug svarbiau kovoti su savo pačių negu su „priešų” fanatizmu), jei būtų lojaliai domimasi darbu ir tų, kurie laikomi priešininkais, Ignorancija yra pagrindinė fanatizmo gaivintoja. Geriau vieniems kitus pažįstant, daug būtų laimėta sukurti džentelmeniškesnius tarpusavio santykius ir tuo pačiu giliau pasiekti lietuviškosios vienybės visoj galimoj idėjų įtampoj.

Skaityti daugiau: Ateitininkų laimėjimai ir problemos

ISTORIJOS PARAŠTĖJE

Kas buvo tie drąsuoliai, kurie atsispyrė bendros apatijos migdymui ir išėjo su konstruktyviu politikos planu, vieninteliu, kuris pasirodė per visą tautininkų valdymą?!

Buvo jų 16. Iš jų tik du priklausė vadinamiems vyresniems — tai Kazys Pakštas ir Balys Vitkus. Kiti atstovavo jaunesnei generacijai:    Juozas Ambrazevičius, Pranas Dielininkaitis, Jonas Grinius, Zenonas Ivinskis, Juozas Keliuotis, Antanas Maceina, Ignas Malinauskas, Pranas Mantvydas, Česlovas Pakuckas, Jonas Pankauskas, Antanas Salys, Ignas Skrupskelis, Antanas Vaičiulaitis. Nors šis būrelis ir buvo gana margas profesijos atžvilgiu, jį tačiau jungė Šalkauskio idėjų lobis bei jo gyvenimo pavyzdys. Iš to elito jis ne tik girdėjo jo paties skelbiamą minčių aidą, bet jame įžiūrėjo patį save. Tai tikrai buvo jo išsiilgtoji naujoji karta.

Skaityti daugiau: ISTORIJOS PARAŠTĖJE

STUDIJOS APIE DVIEJŲ KULTŪRŲ SUSIDŪRIMĄ

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJ

KETVIRTOJI JAV IR KANADOS LFB STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ

Liepos 30 — rugpjūčio 6 dienomis ketvirtą kartą Amerikoje LF bičiuliai susirinko į Studijų ir Poilsio Savaitę Kennebunk Port, Maine. Jau pradžioj savaites užsiregistravo 88 stovyklautojai, o vėliau, įskaitant ir įsijungusius svečius, tas skaičius pakilo iki 100. Studijų ir Poilsio Savaitė virto frontininkų tradicija ir jokie atstumai entuziastų neatbaidė. Iš Čikagos atvyko daugiausiai (20), o kiti iš Clevelando, Detroito, Kanados, Waterburio, New Yorko, Bostono, Amsterdamo, Worcester ir kt. Stovyklautojai vyko su pakilia atostogų nuotaika. Paklausti, kodėl leidosi į tokią tolimą kelionę, daugumoj atsakė, kad norėję išgirsti dr. Girnių, kuris buvo studijų moderatorium, išklausyti labai aktualių ir svarbių paskaitų ir pasimaudyti Atlante. O dr. Girnius jau antrą stovyklos dieną pareiškė: — Bičiulius jau nebegalima nuo Studijų ir Poilsio Savaitės sulaikyti, jie atvyktų ir visai stovyklos neorganizuojant

Vokietijos bičiulių žodis.

Po trijų dienų poilsio, antradienio vakare įvyko oficialus studijinės dalies atidarymas. Valdyba oficialiai pristatė stovyklos seniūną Vyt. Maželį, kuris sudarė administracinį štabą iš stovyklautojų tarpo. Dr. Girnius labai efektingai apibūdino kūno ir dvasinio poilsio reikšmę ir nupasakojo savaitės studijų planą. Su dideliu dėmesiu ir plakančiom širdim buvo išklausyta dr. V. Dambravos paruošta magnetofono juosta, pavėluotai prisiųsta iš Vokietijos Clevelando LFB Konferencijai. Malonu buvo girdėti Vokietijos bičiulių dr. Dambravos, dr. J. Avižos, A. Grinienės ir dr. J. Griniaus sveikinimus ir prof. dr. A. Maceinos programinę kalbą, kuri ryžtingai nuteikė klausytojus ir davė reikiamą nuotaiką visai studijų savaitei. Buvo išklausytos ir tik prieš du mėnesius įrašytos Vasario 16 Liet. Gimnazijos mokinių dainos.

Studijinės paskaitos.

Dr. J. Girniaus atvykimas buvo didelis studijų savaitės laimėjimas. Jeigu savo laiku buvo sakoma, kad prof. P. Dovydaitis yra vaikščiojanti enciklopedija, tai dabar jau labai populiaru lietuvių tarpe taip vadinti dr. Girnių.

Skaityti daugiau: STUDIJOS APIE DVIEJŲ KULTŪRŲ SUSIDŪRIMĄ