Partizanai: Istorija ir dabartis

ŠARVUOČIŲ RINKTINĖ

šarvuotas traukinys “Gediminas” 1920 m. šarvuotininkai rikiuotėje. Iš kairės: I eilėje plk. Itn. J. Kraucevi-čius, kpt. P. Gudelis, Itn. Pašys, Itn. J. Toliušis, Itn. Barota, viršila P. Kriščiūnas. II eilėje Itn. A. Vileniškis, Itn. A. Sidabras, karo valdininkas Cicėnas.

O. ŽADVYDAS

(Pradžia KARIO Nr. 4)

ŠARVUOTO TRAUKINIO SUFORMAVIMAS

Lietuvos Nepriklausomybės kare, bolševikai, lenkai ir bermontininkai, manevriniuose kovos veiksmuose naudodavo šarvuotus traukinius. Mūsų kariuomenė jų dar neturėjo, šią naują ginklų rūšį — šarvuotą traukinį, kariuomenės vadovybė nutarė statyti savo turimomis priemonėmis, nes kitu būdu jų įsigyti nebuvo įmanoma.

Šarvuoto traukinio įrengimo darbams vadovauti buvo paskirtas mjr. inž. Leonas Šilingas, Generalinio štabo, inžinerijos skyriaus viršininkas. Įrengimo darbai buvo pradėti 1920 m. sausio mėnesį, geležinkelių dirbtuvėse, Kaune. Statyta rusų kariuomenės pavyzdžiu. Įrengimas vyko lėtai, apie 7 mėnesius, nes trūko šarvų, specialių stovų pabūklams ir kulkosvaidžiams, tinkamų įrankių ir prityrusių mechanikų.

Baigus įrengimo ir apginklavimo darbus, rugpjūčio 25 d. karininkas (vėliau plk. ltn.) Jonas Kraucevičius gavo įsakymą suformuoti šarvuotą traukinį ir jam vadovauti.

Iš Geležinkelių dirbtuvių šarvuotas traukinys buvo perimtas iškilmingai, dalyvaujant plk. Itn. K. Žukui, Krašto Apsaugos ministeriui, kariuomenės augštiems pareigūnams bei civiliams. Šarvuotas traukinys buvo pavadintas “Gediminu”.

Tuometinėse sąlygose pirkti šarvuoto traukinio įrengimo reikmenis iš kitų valstybių nebuvo įmanoma, todėl technikos ir ginklavimo atžvilgiu jis buvo su trūkumais. Garvežys buvo pusiau šarvuotas, o artilerijos lėkštvagoniai visai be šarvų. Pabūklai nebuvo pritaikyti šaudymui visomis kryptimis. Sunkiesiems kulkosvaidžiams nebuvo įrengti specialūs stovai. Bet ir toks šarvuotas traukinys buvo gera ir reikalinga kovos priemonė veikianti geležinkelių linijomis. Be to, mūsų priešai tada irgi nepasižymėjo kokiu tobulu ginklavimu ir technika.

Šarvuotas traukinys “Gediminas” buvo šios sudėties: 1 garvežys, 3 artilerijos lėkštvagoniai (kiekvienas ginkluotas 2 pabūklais), 2 vagonai kulkosvaidžiams (kiekvienas ginkluotas 6 vokiškais Maximo sunkiaisiais kulkosvaidžiais), 3 keleiviniai III kl. vagonai ir 11 prekinių vagonų. Ant vieno artilerijos lėkštvagonio buvo pastatyta keturkampė, šarvuota (šarvų storis 20 mm) vadovietė. Galuose buvo įrengtos siauros durys, susisiekimui su pabūklų tarnybomis. Lubose buvo padaryta anga pro kurią iš vidaus kopėčiomis užlipama į sekyklą. Abiejuose šonuose buvo įtaisyta po 2 langelius, kulkosvaidžiams įstatyti. Šis artilerijos lėkštvagonis buvo ginkluotas 2 pabūklais ir 4 sunkiaisiais kulkosvaidžiais.

Šarvuoto traukinio etatuose buvo: 7 karininkai, 1 karo valdininkas ir 57 kareiviai. Iš įvairių kariuomenės dalių į šarvuotą traukinį buvo atkelti šie karininkai: plk. ltn. Jonas Kraucevičius, kpt. Juozas Giedraitis, vyr. ltn. Juozas Remeikis, ltn. Antanas Sidabras, ltn. Alfonsas Vileniškis, ltn. Pašys, ltn. Barota ir karo valdininkas Cicėnas. Šarvuotam traukiniui stovėjimo vieta buvo paskirta Žemojoje Fredoje, ties Siaurųjų geležinkelių dirbtuvėmis.

Karininkai dar nebuvo tinkamai susipažinę su šarvuoto traukinio technikinėmis ir taktinėmis ypatybėmis, o kareiviai tebuvo apmokyti kai buvo gautas įsakymas išvykti į Suvalkų frontą. Tame įsakyme buvo pažymėta: “Šarvuotas traukinys savo pasirodymu fronte turi kovojančius kareivius moraliai paremti ir lenkams parodyti, kad lietuviai turi šarvuotų traukinių.” Prieš išvykstant į frontą šarvuoto traukinio įgula atliko mokomuosius šaudymo pratimus Varėnos poligone.

VARĖNOS POLIGONE

1920 m. rugsėjo 10 d. šarvuotas traukinys “Gediminas” išvažiavo iš Ž. Fredos į Varėną šios sudėties: 1 pusiau šarvuotas garvežys, 3 artilerijos lėkštvagoniai, 2 kulkosvaidžių vagonai, 2 paprasti lėkštvagoniai, 2 keleiviniai III kl. vagonai ir 11 prekinių vagonų.

Pakeliui įvyko nenumatyta kliūtis. Kaišiadorių glž. stotyje prakiuro garvežio vandens tekėjimo vamzdis ir pradėjo užlieti kūryklą. Garvežys buvo grąžintas remontui į Kauną, o “Gediminas” išvažiavo paprastu garvežiu. Bet tai buvo tik pradžia nesėkmių.

Rugsėjo 12-18 d. artilerijos ir kulkosvaidžių tarnybos vykdė mokomuosius šaudymo pratimus Varėnos poligone. Čia paaiškėjo trūkumai. Iš 6 pabūklų, tik vienas (77 mm) vokiškas pabūklas buvo įmontuotas į sukinėjamą lafetą ir buvo pritaikytas šaudyti visom kryptim; kiti gi 5 pabūklai (jų skaičiuje 2 gaubicos) mažai tiko veiksmams, nes jie buvo pritvirtinti prie lėkštvagonių grindų ir vamzdžių pasukimo kampas buvo ribotas. Kulkosvaidžiams nebuvo įrengti specialūs lizdai, todėl jie buvo pastatyti ant Maximo stovų. Be to, kulkosvaidžių tarnyba buvo neapmokyta ir dar nepilnos sudėties. Pagal etatus turėjo būti 24 kulkosvaidininkai, bet į frontą atvyko tik 8, kiti buvo pėstininkai, ir iš tų, tik du buvo patyrę kulkosvaidininkai. Tačiau pašalinti trūkumus nebuvo nei priemonių, nei laiko. Bevykdant mokomuosius šaudymo pratimus iš Kauno į Varėną atvažiavo ir atremontuotas pusiau šarvuotas garvežys.

ŠARVUOTO TRAUKINIO VEIKSMAI VARĖNOS - SUVALKŲ RUOŽE

Šarvuoto traukinio vadas rugsėjo 19 d. gavo įsakymą: vykti per Alytų į šeštokus ir išžvalgyti geležinkelio ruožą Suvalkų kryptimi. Rugsėjo 22 d., tęsiant žvalgybą, nuvažiavus už Punsko, šarvuotininkai apšaudė iš pabūklų lenkų artilerijos ugniavietes, kurios buvo išdėstytos Smalėnų bažnytkaimio rajone. Tai buvo šarvuoto traukinio “Gedimino” pirmieji šūviai, kovos pradžia. Žvalgyti priešo užnugaryje nebuvo saugu ir šarvuotas traukinys grįžo į Šeštokus. Rugsėjo 23 d. ties Veselava, kad lenkai nepasinaudotų geležinkeliu, šarvuotininkai išardė bėgius. Darbo metu priešas vykdė puolimą, tačiau nesėkmingai, nes šarvuotas traukinys jį sustabdė savo ugnimi. Rugsėjo 24 d. šarvuotas traukinys iš Varėnos - Suvalkų ruožo buvo atšauktas ir grįžo į Varėną.

VEIKSMAI LENTVARIO - GARDINO RUOŽE

Rugsėjo 25 d. buvo gautas uždavinys, išžvalgyti geležinkelio ruožą Gardino kryptimi. Šarvuotas traukinys operatyviniai buvo plk. ltn. Edvardo Adamkavičiaus, 7 p.p. vado, valdžioje. Išvažiavus į žvalgybą, paaiškėjo, kad dvyliktame kilometre nuo Varėnos, Gardino link, lenkai buvo dalinai susprogdinę geležinkelio tiltą per Ūlos upę. Šarvuotininkai savo priemonėmis tiltą atremontavo. Pašalinus kliūtį ir privažiavus Marcinkonis, šarvuotas traukinys susikovė su lenkų stipriomis jėgomis. Priešas atidengė į šarvuotą traukinį pėstininkų ir artilerijos (4 pabūklų) ugnį. Traukinys toliau važiuoti neįstengė. Kautynių metu pamačius netoli nuo traukinio žygiuojančią lenkų gurguolės vorą, šarvuotininkai, pabūklų ir kulkosvaidžių ugnimi, ją išblaškė. Išaiškinęs priešo išsidėstymą ir jėgų dydį, šarvuotas traukinys grįžo į savo bazę, Varėną.

Rugsėjo 26 d. buvo tęsiama žvalgyba tuo

pačiu ruožu. Privažiavus Ūlos upę, rasta, kad lenkai ir vėl buvo susprogdinę geležinkelio tiltą. Jo remontas būtų užtrukęs žymiai ilgiau, todėl kovos veiksmai buvo vykdomi tik iki Ūlos upės.

Rugsėjo 29 d. lenkai pradėjo puolimą ir anksti rytą užėmė Mančiagirės ir Zervinų kaimus, prie Ūlos upės. Rugsėjo 30 d. šarvuotas traukinys, veikdamas sąlytyje su 1 p.p. daliniu, sėkmingai apšaudė priešo pozicijas Zervinų kaime. Šį barą gynė lenkų 205 p.p. daliniai. Spalio 1 d. mūsų pėstininkai, šarvuoto traukinio remiami, vykdė puolimą ir atsiėmė Zervinų kaimą. Mančiagirės kaimo užimti nepasisekė, nes priešo jėgos buvo stipresnės ir kaimą dengė miškas, kuris šarvuotininkams užstojo sekimą, todėl negalėjo taikliai šaudyti į priešo taikinius. Spalio 2 d. lenkams pasisekė vėl užimti Zervinų kaimą, tačiau, pamatę artėjantį šarvuotą traukinį, jie pasitraukė.

Spalio 3 d. įvyko šarvuotam traukiniui lemiamos, tragiškai užsibaigusios, kautynės. Lenkai stipriomis jėgomis puolė išilgai geležinkelio, Varėnos link. Mūsų kariuomenės dalys, žymiai mažesnės skaičiumi, neatlaikė ir buvo priverstos trauktis. Šarvuoto traukinio vadas, saugumo tikslu, nusprendė pasitraukti į Valkininko glž. stotį, tačiau gavo įsakymą, nakčiai pasilikti Varėnoje. Buvo leista išsiųsti į Valkininką tik 2 artilerijos lėkštvagonius ir bazę.

Lenkai supdami Varėnos glž. stotį, nukreipė smarkią šautuvų ir kulkosvaidžių ugnį į šarvuotą traukinį. Mūsų pėstininkai jau buvo pasitraukę. Šarvuotas traukinys pateko į pavojingą, kritišką būklę. Šarvuotininkai atsišaudydami traukėsi. Išvažiavus iš Varėnos apie pusę kilometro, prie j iešmo šarvuotam traukiniui buvo užkirstas kelias: ant bėgių užverstas rąstų prikrautas vagonas. Šią kliūtį buvo parengę lenkams palankūs geležinkelio tarnautojai. Kai bandymai nustumti vagoną nuo kelio nepavyko, šarvuoto traukinio vadas įsakė įgulai sugadinti pabūklus, kulkosvaidžius ir apleisti traukinį. Tačiau, vado įsakymas nebuvo perduotas ltn. A. Vileniškiui, kulkosvaidžių vagono vadui. Jis, nežinodamas apie įgulos pasitraukimą, su kulkosvaidininkais dar keletą valandų neleido priešui priartėti prie šarvuoto traukinio. Nutrūkus ryšiui su vadoviete, neatsiliepiant telefonui, pasiuntė kulkosvaidininką sužinoti tylos priežastį. Deja, traukinio įgulos jau nebebuvo. Tuomet, ltn. A. Vileniškis nutraukė

šarvuoto traukinio “Gedimino” iškilmingas perėmimas iš Geležinkelių dirbtuvių, 1920 m., Kaune. Iš k.: kpt. Stasys Kuizinas, Itn. Čepulis, kpt. Jackus Banys; II eilėje, neatpažintas, kpt. Vladas Kurkauskas (su portfeliu rankoje), plk. Itn. Kazys Ladiga, II eil., neatpažintas, karininkas su atlapa apykakle, neatpažintas, II eilėje Itn. Antanas Sidabras, Itn. Pašys, plk. Itn. Jonas Kraucevičius, II eil. gen. št. plk. Konstantas Klesčinskis, už jo — neatpažintas, plk. Itn. Kostas Žukas (Krašto apsaugos ministeris), II eil. Itn. Antanas Endziulaitis (Krašto apsaugos ministerio adjutantas) yII eil. inž. Jurgis čiurlys (Geležinkelių dirbtuvių viršininkas), mjr. inž. Leonas šilingas, II eil. mjr. Adolfas Birontas, civilis—neatpažintas, II eil. vyr. Itn. Juozas Remeikis, kpt. Juozas Giedraitis, plk. Itn. Mykolas Gedgaudas, neatpažintas.

kautynes ir naudodamasis vakaro prieblanda, apleido su savo kulkosvaidininkais šarvuotą traukinį. Tad tokiose aplinkybėse buvo prarasta šarvuoto traukinio “Gedimino” kovinė dalis.

Lenkų 205 pėstininkų pulkui, kuris veikė Varėnos rajone atiteko: 1 pusiau šarvuotas garvežys, 1 artilerijos lėkštvagonis, 1 paprastas lėkštvagonis su geležinkelio įrankiais. Traukinyje liko 2 pabūklai, 16 sunkiųjų kulkosvaidžių, 7 šautuvai, 12,000 kovos šovinių, 4 telefono aparatai ir 5 km. ilgio telefono lauko kabelio.

ŠARVUOTO TRAUKINIO LIKUSIOS DALIES KOVOS VEIKSMAI

Visa šarvuoto traukinio įgula susirinko Valkininko glž. stotyje. Čia buvo du artilerijos lėkštvagoniai su 4 pabūklais ir bazė. Gavus paprastą garvežį, šarvuotininkai ir toliau vykdė kovos uždavinius. Spalio 4 d. ginant Valkininką, jie artilerijos ugnimi rėmė pėstininkus. Mūsų kariuomenės dalims traukiantis, saugojo Rūdiškių glž. stotį, geležinkelio tiltą per Vokės upę ir Lentvario glž. stotį. Tuo ir buvo baigti kovos veiksmai Gardino - Lentvario ruože.

Spalio 8 d. šarvuotininkai atvažiavo į Vilnių. Tuo laiku vyko kariuomenės dalių ir įstaigų evakuacija. Šarvuotininkai gavo uždavinį: saugoti geležinkelio tiltą per Vokės upę ir ugnimi dengti mūsų kariuomenės dalių pasitraukimą. Tą patį vakarą šarvuotininkai išvažiavo iš Vilniaus Lentvario link.

Įvykdžius uždavinį, spalio 10 d. šarvuoto traukinio likusi dalis grįžo į Kauną ir buvo perduota Geležinkelių dirbtuvėms naujam įrengimui.

LENKAMS PARENGTI SPĄSTAI

Spalio 6 d. iš Rūdiškių į Valkininką atvažiavo Geležinkelių kuopos, statybos būrys, vado-

šarvuotų Traukinių perėmimo komisija, 1921 m. liepos mėn. Iš k. I eilėje: mjr. inž. Slapšinskas, gen. Itn. J. Galvydis-Bykauskas, civ. Mačiuika, kun. M. Krupavičius; II eilėje: Itn. Barota, Itn. Pašys, kpt. P. Gudelis.

vaujamas Itn. Jokūbo Baubliausko (Baublio). Jis iš Geležinkelių kuopos vado kpt. Klemenso Popeliučkos buvo gavęs uždavinį, patikrinti geležinkelio būklę nuo Rūdiškių iki Merkio upės geležinkelio tilto. Varėną lenkai jau buvo užėmę ir iš ten galėjo panaudoti iš mūsų atimtą šarvuotą traukinį. Apsisaugojimui nuo užpuolimo, ltn. J. Baubliauskas, pasitaręs su pėstininkų bataliono vadu, kuris gynė šį barą, nutarė parengti kliūtį, išardyti bėgius.

Statybos būrys, sulaukęs tamsos, nužygiavo už Merkio geležinkelio tilto, pirmojo posūkio ir pakeitė bėgvines, t.y. ištraukė ten buvusias, jas surinko, o jų vietoje, akių apgaulei, įstatė nuo sveikų bėgvinių nukapotas galvutes. Tokios galvutės bėgio nelaiko prie pabėgio, ypatingai posūkyje, išverčia bėgius į šoną ir važiuojantis traukinys nuvirsta. Taip geležinkeliečiai parengė lenkams spąstus.

Vėliau sužinota, kad lenkai spalio 8 d. su šarvuotu traukiniu važiavo iš Varėnos į Valkininką ir nepastebėjęs išardyto kelio, su garvežiu ir dviem vagonais nuvirto nuo bėgių.

NAUJO ŠORVUOTO TRAUKINIO RENGIMAS

Nuo spalio 10 d. iki lapkričio 20 d. Geležinkelių dirbtuvėse buvo apšarvuotas garvežys, įrengti 2 kulkosvaidžių vagonai ir 1 artilerijos lėkštvagonis. Kovos dalis buvo apšarvuota ir apginkluota. Kadangi lenkams pateko ne visa šarvuoto traukinio sudėtis, tad atnaujinus, buvo paliktas senasis vardas — “Gediminas”.

Šarvuoto traukinio vadu ir toliau liko plk. ltn. J. Kraucevičius, o vado padėjėju buvo paskirtas kpt. Petras Gudelis, spalio 19 d. atkeltas iš 1 artilerijos pulko. Be to, kpt. P. Gudeliui buvo pavestos laikinai eiti ir ūkio vedėjo pareigos.

VEIKSMAI JONAVOS - KĖDAINIŲ RUOŽE

Lapkričio 20 d. šarvuotas traukinys buvo perimtas iš Geležinkelių dirbtuvių ir tą pačią dieną šarvuoto traukinio vadas gavo įsakymą vykti į Jonavą saugoti geležinkelio ir plento tiltus per Neries upę. Tuo metu lenkų raitelių brigada buvo įsiveržusi į mūsų kariuomenės užnugarį.

Iš Kauno šarvuotas traukinys “Gediminas” išvažiavo šios sudėties: 1 pusiau šarvuotas garvežys, 2 artilerijos lėkštvagoniai, 2 kulkosvaidžių vagonai ir bazė. Lapkričio 21 d., gavus naują uždavinį, šarvuotas traukinys išvažiavo į Kėdainius ir sekančią dieną iš pabūklų apšaudė Gineičių kaimą ir Apytalaukės bažnytkaimį, kur žvalgybos žiniomis turėjo būti lenkų raiteliai. Lapkričio 25 d., įvykdęs uždavinį, šarvuotas traukinys grįžo į Kauną.

Šiais veiksmais ir baigėsi šarvuoto traukinio kovos laikotarpis, pradėtas 1920 m. rugsėjo 22 d. ir baigtas tų pačių metų lapkričio 22 d. Už pasižymėjimus kautynėse Suvalkų fronte buvo apdovanoti Vyčio Kryžiumi: kpt. Juozas Giedraitis ir ltn. Antanas Sidabras.

ŠARVUOTŲ TRAUKINIŲ ĮRENGIMAS

Šarvuotas traukinys “Gediminas” grįžęs į Kauną, nuo lapkričio 25 d. iki 1921 m. kovo mėnesio stovėjo prie Geležinkelių dirbtuvių. Per šį laikotarpį buvo įrengti: 2 pusiau apšarvuoti garvežiai. Visi pabūklai buvo apšarvuoti skydais. Ant artilerijos lėkštvagonių pastatyti sandėliai, sviedinių atsargai laikyti. Buvo geriau įrengti vagonai įgulai gyventi. Artilerijos lėkštvagoniai (iš viso 3) buvo ginkluoti skirtingo kalibro ir įvairių valstybių pabūklais, todėl tarnybos apmokymas irgi buvo skirtingas. Pabūklai buvo šių rūšių: 2 vokiškos gaubicos (105 mm), 2 pabūklai prancūziški (75 mm) ir 2 pabūklai anglų laivyno (57 mm).

Įrengimo metu buvo vykdomas ir kareivių mokymas. Mokymo programa buvo sudėtinga, todėl kareiviai, pagal specialybę, buvo suskirstyti į grupes, tarnybas. Kiekvienai tarnybai paskirti viršininkai, karininkai. Buvo šios tarnybos: 1. lengvųjų pabūklų, tarnybos viršininkas ltn. A. Sidabras; 2. kulkosvaidininkų — ltn. A. Vileniškis; 3. gaubicų — ltn. J. Toliušis; 4. garvežio — ltn. Barota.

Įrengus šarvuotus traukinius buvo paskirta komisija, kuri juos parėmė iš Geležinkelių dirbtuvių. Komisiją sudarė: gen. ltn. J. Galvydis-Bykauskas (k-jos p-kas), mjr. inž. Slapšinskas, kpt. P. Gudelis, ltn. Pašys, ltn. Barota. Komisijoje dalyvavo ir kitų žinybų atstovai: Mačiuika — Valstybės kontrolės, kun. M. Krupavičius — Seimo.

ŠARVUOTŲ TRAUKINIŲ PULKO SUFORMAVIMAS

1921 m. rugpjūčio 1 d. Ž. Fredoje, šarvuotas traukinys “Gediminas” buvo performuotas į šarvuotų traukinių pulką. Pulką sudarė trys šarvuoti traukiniai: “Gediminas”, “Algirdas” ir “Kęstutis”. Performuojamo šarvuoto traukinio “Gedimino” kovos sudėtis buvo paskirstyta visiems traukiniams. Padidinus etatus, buvo daugiau atkelta karininkų ir kareivių iš įvairių kariuomenės dalių.

Šarvuotų traukinių pulko vadu buvo paskirtas plk. ltn. J. Kraucevičius, pulko vado pavaduotoju ir šarvuoto traukinio “Gedimino” vadu — kpt. P. Gudelis, šarvuoto traukinio “Algirdo” vadu — ltn. A. Sidabras, šarvuoto traukinio “Kęstučio” vadu — ltn. J. Toliušis, pulko vado adjutantu — ltn. Pašys.

Šarvuoti traukiniai, technikos ir ginklavimo atžvilgiu buvo žymiai geriau įrengti, negu 1920 m. “Gediminas”. Tačiau pulkui kautynėse dalyvauti nebeteko.

PULKAS TAIKOS METU

Pulko nuolatinė stovėjimo vieta buvo Ž. Fredoje. Nors taikos metu šarvuotininkų gyvenimo sąlygos ir buvo geresnės nei kovų laikotarpyje, tačiau blogesnės už kitų kariuomenės dalių. Pulkas neturėjo kareivinių. Kareiviai gyveno vagonuose. Vasarą juose tvanku, žiemą — šalta. Viengungiai karininkai irgi gyveno vagonuose, vedusieji samdėsi butus mieste.

Karininkų sudėtis nuolatos keitėsi. Užsibaigus kovoms, dalis karininkų išėjo į atsargą, pakeitė profesiją. Pvz. ltn. Simas Sidabras (Antano brolis), pasirinko mokytojo, dailininko sritį. Per visą nepriklausomybės laikotarpį buvo Telšių gimnazijos mokytoju. Daug laiko jis skyrė tapybai.

Kpt. P. Gudelis, pakeltas į majoro laipsnį, apsisprendė tvarkyti savo ūkį ir 1922 m. balandžio 16 d. išėjo iš kariuomenės atsargon. Civiliame gyvenime jis aktyviai dirbo savivaldybės, visuomenės, kultūros ir kitose srityse.

Vyr. ltn. J. Toliušis baigė universiteto veterinarijos skyrių ir įsigijo vet. gydytojo teisę. Jis buvo Tauragės apskr. veterinarijos gydytojas.

ŠARVUOTŲ TRAUKINIŲ PULKO IŠFORMAVIMAS

Taikos metu vyko teorinis kareivių mokymas. Tačiau buvo atliekama ir praktika. 1922 m. rugsėjo 12-16 d. pulkas dalyvavo kariuomenės manevruose Batakių - Tauragės rajone. Nuo rugsėjo 22 d. iki spalio 1 d., vykdė žvalgybos pratimus ruože: Mažeikiai - Šiauliai - Obeliai. Vėliau atliko žvalgybos pratimus ruože: Kaunas - Mauručiai.

1924 m. sausio 1 d. šarvuotų traukinių pulkas buvo įjungtas į naujai suformuotą Šarvuočių Rinktinę ir kaip atskira kariuomenės dalis, nustojo egzistuoti. Šarvuočių Rinktinės sudėtyje, šarvuotų traukinių pulkas buvo performuotas į šarvuotų traukinių batalioną, kurio vadu buvo paskirtas mjr. Juozas Musteikis.    (B.d.)

O. ŽADVYDAS

(Pradžia KARIO Nr. 4)

TANKŲ KURSŲ KOMANDA

Lietuvos Nepriklausomybės karo laikotarpyje mūsų kariuomenė tankų neturėjo, jie buvo įgyti vėliau, taikos metu. Organizuojant šarvuotą auto būrį bei šarvuotą traukinį buvo numatyta suorganizuoti ir tankų dalinį. Tačiau šį sumanymą įvykdyti buvo neįmanoma, nes neturėjome nei tankų, nei tankistų. Todėl pradėta organizuoti palaipsniui. Prieš įsigijant tankus, buvo nutarta parengti kadrą.

1920 m. vasario pabaigoje buvo suorganizuota Tankų Kursų komanda iš 14 karininkų ir 45 kareivių. Tuo metu mūsų kaimynai latviai jau turėjo tankų dalinius ir kadrą. Abiejų valstybių vyriausybėms susitarus, mūsų Tankų Kursų komanda, kovo 6 d., buvo išsiųsta į Rygą, apmokymui. Ten kursantai susipažino su tankų technišku veikimu ir jų taktika.

Tačiau, grįžusieji iš kursų, dar ištisus tris metus neturėjo galimybės praktikoje pritaikyti įgytas žinias. Karininkai buvo išskirstyti įvairiose technikos dalyse, o kareiviai, atlikę karinę prievolę, paleisti iš kariuomenės į atsargą. Taip tankistų kadras žymiai sumažėjo.

TANKŲ ĮSIGIJIMAS

1923 m. rugpjūčio mėnesį, Krašto apsaugos ministerija nupirko iš Prancūzijos “Renault” lengvo tipo 12 tankų. Tankai buvo seni, vartoti I Pasauliniame kare. Kiekvienas tankas buvo ginkluotas 1 pabūklėliu, šaudančiu šrapnelių sviediniais.

Parvežus, tankai buvo atiduoti Ginklų dirbtuvėms kapitaliniam remontui. Buvo pakeistas jų apginklavimas. Pabūklėliai buvo išimti ir jų vieton įdėti vokiški Maximo sunkieji kulkosvaidžiai.

TANKŲ BATALIONO SUFORMAVIMAS

Kai tankai buvo atremontuoti, juos Šarvuočių Rinktinė perėmė iš Ginklų dirbtuvių ir suformavo Tankų batalioną. Tankų stovėjimo vieta buvo paskirta A. Fredoje. 1924 m. gegužės mėnesį įvyko tankų bandomieji manevrai. Pagal anų laikų technikos pažangą, naujoji ginklų rūšis — tankai, kariuomenės vadovybės buvo įvertinti teigiamai.

Birželio 10 d., tankų batalionas buvo suskirstytas į 3 kuopas, kiekvienoje po 4 tankus. Anksčiau tankai buvo numeruoti, bet juos skirstant į kuopas, buvo pavadinti įvairiais vardais. Į 1-mą tankų kuopą buvo paskirti tankai “Audra”, “Kovas”, “Pagieža”, “Pykuolis”; į 2-rą kp.: “Drąsutis”, “Griaustinis”, “Karžygis”, “Smūgis” ir į 3-čią kp.: “Galiūnas”, “Giltinė”, “Kerštas”, “Slibinas”.

Pirmieji į tankų batalioną buvo paskirti šie karininkai: ltn. Algirdas Matulionis, ltn. Vytautas Matulionis ir karininkas (be laipsnio) Šuliakas, rusas. Leitenantai Matulioniai (broliai), abu buvo baigę tankų kursus Rygoje, o karin. Šuliakas, I Pas. karo metu tarnavo rusų kariuomenėje, tankų daliniuose. Jis Lietuvos kariuomenėje tuo metu buvo vienintelis tankų specialistas. Vėliau į tankų batalioną buvo atkelti: karin. Bliumchinas, ltn. J. Gineitis ir ltn. M. Slyvauskas.

Tais pačiais metais tankai dalyvavo Augštųjų Karininkų kursų pavyzdinguose manevruose, kuriuos stebėjo kariuomenės vadovybė ir visuomenės atstovai.

ŠARVUOČIŲ RINKTINĖS SUFORMAVIMAS

1924 m. sausio 1 d., A. Fredoje, buvo suformuota Šarvuočių Rinktinė. Į jos sudėtį buvo įjungti: Šarvuotas auto divizionas, Šarvuotų traukinių batalionas (performuotas iš pulko) ir Tankų batalionas.

Sujungtų dalių gyvenimas mažai pasikeitė. Jų stovėjimo vietos liko senosios, tik Šarvuočių Rinktinė buvo išsklaidyta: štabas ir Tankų batalionas — A. Fredoje, Šarvuotų traukinių batalionas— Ž. Fredoje, Šarvuotas auto divizionas — Žaliakalnyje ir Klaipėdoje. Rikiuotės srityje atmainų nebuvo, sumažėjo tik administracijos etatai, nes nereikalingi buvo atskiri štabai.

Šarvuočių Rinktinės vadu buvo paskirtas plk. ltn. J. Kraucevičius. Organizuojant štabą, atskiroms sritims vadovauti buvo paskirti viršininkai: vyr. ltn. Juozas Čiuvinskas — Šarvuočių Rinktinės vado adjutantu, vyr. ltn. Barota — Technikos dalies viršininku, k.v. Dikas — Ūkio viršininku, k.v. Cicėnas — raštvedžiu.

1929 m. tankų kuopos Mokomosios komandos išleistuvės. Iš k. sėdi: vyr. Itn. V. Čėsna, kpt. I. Grigaliūnas, vyr. Itn. A. Urbonas, kpt. J. Budzilas, kpt. J. Matulionis, Itn. J. Petruškevičius. Stovi: Itn. O. Žadvydas, vyr. psk. Janickas, Itn. D. Meižys. Kairiajame sparne stovi: Itn. K. Marcinkevičius, II eilėje: Itn. V. Bulvičius, viršila Norgilas.

VADŲ PAKEITIMAS

1925 m. Šarvuočių Rinktinės karininkų asmeninei sudėčiai keičiantis, vietoje išėjusių į atsargą, bei perkeltų į kitas dalis, buvo atkelti kiti karininkai: kpt. Bronius Ambraziejus, vyr. ltn. Jonas Jankus, ltn. Kazys Šimėnas, ltn. Vladas Kuzavinis, ltn. Migevičius, ltn. Rodomanskis, ltn. Narcizas Ferensas (Tautvilas), ltn. Burdulis.

Kpt. H. Bliumentalis, šarvuoto traukinio “Algirdo” vado pareigas perdavė kpt. B. Ambraziejui, kuris prieš atkėlimą į Šarvuočių Rinktinę buvo Artilerijos Mokomos komandos viršininku. Kpt. H. Bliumentalis buvo paskirtas Artilerijos Mokomos komandos viršininku ir išvyko į naują paskyrimo vietą.

Šarvuočių Rinktinėje, formavimo metu, augštesnėms pareigoms buvo paskirti keli “pravoslavai”, kurių pažiūros į lietuvių tautos ir valstybės reikalus buvo skirtingos nei lietuvių karininkų, baigusių Lietuvos Karo mokyklą. Jaunieji karininkai išauklėti patriotinėje dvasioje, pozityviu darbu prisidėjo prie valstybės gerovės kilimo. Bet “pravoslavai” rūpinosi tik savo asmens, ne valstybės reikalais, todėl jie įvairiais būdais varžė savo valdinių iniciatyvą. Kai atėjūnai nebeatskyrė savo asmens turto nuo valstybinio, kariuomenės vadovybė atkreipė į juos dėmesį. Kvotai pravesti buvo paskirtas plk. V. Grigaliūnas-Glovackis. Nusikaltėliai ir nusižengėliai buvo nubausti.

II Karo apygardos viršininko įsakymu, 1925 m. gruodžio 14 d., Šarvuočių Rinktinės vadu buvo paskirtas plk. ltn. Andrius Kerbelis. plk. ltn. J. Kraucevičius išėjo į atsargą. Gruodžio 15 d., atkeltas iš 5 p.p. mjr. Albertas Liutermoza, buvo paskirtas Tankų bataliono vadu. Perėmimo metu, l.e. bataliono vado ir Tankų kuopos vado pareigas karin. Šuliako (ruso) nebuvo, tad mjr. A. Liutermoza pradėjo eiti bataliono vado pareigas be formalaus perdavimo. Tankų kuopų vadams: vyr. ltn. Algirdui Matulioniui Garliavoje tragiškai mirus, ir vyr. ltn. Vytautui Matulioniui išėjus į atsargą, kuopų vadais buvo paskirti: mjr. Laužonis — 1-os T. kp., kpt. Stasys Asevičius — 2-ros T. kp. ir kpt. Barauskas 3-čios T. kuopos.

ŠARVUOTŲ TRAUKINIŲ BATALIONO IŠFORMAVIMAS

1926 m. Valstiečių-Liaudininkų sudarytoji vyriausybė pradėjo mažinti kariuomenės sudėtį. Šis pertvarkymas, dalinai, palietė ir Šarvuočių Rinktinę.

Rugsėjo pabaigoje buvo išformuotas šarvuotų traukinių batalionas. Šarvuoti garvežiai ir kovos sudėtis buvo patalpinti geležinkelių depo, Kėdainiuose ir jų apsauga buvo pavesta 2ram Artilerijos pulkui.

Šarvuotų traukinių bataliono vadas mjr. J. Musteikis buvo perkeltas į Vyriausiąjį kariuomenės štabą ir paskirtas Rikiuotės skyriaus viršininku. Bataliono karininkai buvo perkelti į kitas dalis, bei išėjo į atsargą. Šarvuočių Rinktinės sudėtis sumažėjo, liko štabas, Tankų batalionas ir Šarvuotas Auto divizionas.

NAUJI ĮVYKIAI — NAUJI VADAI

Po vieno įvykio — Šarvuotų Traukinių bataliono išformavimo, neilgai trukus sekė kitas — gruodžio 17 perversmas. Kadangi šia tema spaudoje ir išleistose knygose yra nušviesta padėtis ir perversmininkų ir nuverstųjų, tad šiame straipsnyje šis įvykis praleidžiamas.

Perversmą įvykdžius, dalis Šarvuočių Rinktinės karininkų buvo perkelti į kitas dalis, o jų vietoje atkelti kiti. Iškelti šie karininkai: mjr. A. Liutermoza į II Karo Apygardos štabą (tuoj buvo pakeltas į pulkininko leitenanto laipsnį), mjr. Laužonis į Artilerijos Tiekimo valdybą, kpt. S. Asevičius į 1 p.p., bataliono vadu, kpt. J. Sližys, diplomuotas teisininkas, paskirtas Krašto Apsaugos ministerijos juriskonsultu, kpt. L. Virbickas, iki Šarvuotų Traukinių bataliono išformavimo ėjęs kulkosvaidžių vagono vado pareigas, o išformavus — tankų kp. vado, buvo paskirtas Krašto Apsaugos ministerio adjutantu. Kpt. L. Virbickas už nuopelnus buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu (be kardų). Vyr. ltn. J. Čiuvinskas buvo perkeltas į Mažeikių aps. komendantūrą, raštvedžiu, ltn. N. Ferensas (Tautvilas),

“V. C. L. tankas nugali kliūtį

išlaikęs egzaminus, buvo paskirtas į Karo aviacijos karininkų kursus.

Į iškeltųjų vietas buvo atkelti ir paskirti pareigoms šie karininkai: vyr. ltn. Ignas Grigaliūnas — Šarvuočių Rinktinės vado adjutantu, vyr. ltn. Alfonsas Urbonas — 1-mos tankų kp. vadu, vyr. ltn. Vladas Čėsna — 2-ros tankų kp. vadu. Jonas Petruškevičius, ltn. Kazys Marcinkevičius (Marcinkus) ir ltn. Jonas Ramoškis — tankų kp. jaunesniais karininkais. K.v. Jonas Kondrotas — Ūkio viršininku.

Nuo 1927 m. gegužės 9 d., Šarvuočių Rinktinės vadu buvo paskirtas kpt. Vincas Asevičius.

Naujieji tankai ruošiami žygiui

šarvuotas automobilis pratimuose

Plk. ltn. A. Kerbelis buvo paskirtas Marijampolės apskrities komendantu. Vyr. ltn. J. Budzilas paskirtas Šarvuoto Auto diviziono vadu, vyr. ltn. J. Jankus išvyko į Klaipėdos įgulą, 2-rą šarvuotą auto būrį — šarvuočių komendantu.

ŠARVUOTAS TRAUKINYS IR VĖL TARNYBOJE

Nepilnus metus “atostogavęs” Šarvuotas traukinys vėl buvo grąžintas į tarnybą. 1927 m. rugsėjo 9 d., Tauragėje įvykus pučui, buvo skubiai suformuotas Šarvuotas traukinys, kuris, tačiau, nebuvo malšinimui pavartotas, nes pučas buvo likviduotas dar pačioje užuomazgoje.

Šarvuoto traukinio kovos dalis, sudėtis, buvo perimta iš 2-ro artilerijos pulko, tarnyba (traukos ir važiuotės) buvo paimta iš Geležinkelių kuopos ir atvažiavus į Ž. Fredą, buvo suorganizuota įgula.

Šarvuotų traukinių bataliono vadu buvo paskirtas mir. Kazys Abaravičius, pavaduotoju — vyr. ltn. Andrius Balsys. Kadangi mjr. K. Abaravičius buvo artilerijos karininkų kursuose, tai vado pareigas ėjo vyr. ltn. A. Balsys. Į įgulą buvo paskirti: vyr. ltn. Alfonsas Vileniškis (grįžęs iš atsargos), ltn. Kazys Šimėnas, ltn. Vladas Kuzavinis ir ltn. Stepas Klasčius.

ŠARVUOČIŲ RINKTINĖS PERFORMAVIMAS

1927 m. rugsėjo 16 d., Karo Technikos viršininko įsakymu, Šarvuočių Rinktinė buvo performuota pagal naujus etatus. Štabe buvo numatytos etatinės vietos ir civiliams tarnautojams: 2 mechanikai ir 1 raštininkas. Mechanikais priimti: Jonas Čėsna, Juozas Juozapavičius (1920 m. šarvuotininkas, Vyčio Kryžiaus kavalierius). Raštininku — Švedas.

Tankų batalionas buvo performuotas į tankų kuopą, susidedančią iš 2-jų būrių, kiekviename po 6 tankus. Šarvuotas Auto divizionas buvo pavadintas Šarvuota Auto kuopa, tačiau, būrių sudėtis liko nepakeista. Šarvuotų traukinių batalionas buvo performuotas į Šarvuoto Traukinio kuopą.

Tikrovėje Šarvuočių Rinktinėje karininkų užimamos vietos liko tos pačios, tik daliniai buvo pavadinti žemesniais vardais. Naujuose etatuose buvo šios užimamos vietos: Šarvuočių Rinktinės vado — atskiro bataliono vado teisėmis; dalinių vadų: Šarvuotos Auto kuopos, Šarvuoto Traukinio kuopos ir Tankų kuopos — bataliono vado, būrių vadai — kuopos vado ir jaunesnieji karininkai — komandos viršininko teisėmis.

Šarvuočių Rinktinės etatuose buvo 21 karininkas. Tačiau, performavimo metu karininkų buvo 17 ir karo valdininkų 2, būtent: kpt. V. Asevičius, kpt. I. Grigaliūnas, mjr. K. Abaravičius, vyr. ltn. A. Balsys, vyr. ltn. J. Budzilas, vyr. ltn. A. Vileniškis, vyr. ltn. V. Ivanauskas, vyr. ltn. A. Urbonas, vyr. ltn. V. Čėsna, ltn. K. Šimėnas, ltn. V. Kuzavinis, ltn. J. Petruškevičius, ltn. Burdulis, ltn. K. Marcinkevičius, ltn. J. Ramoškis, ltn. O. Žadvydas, ltn. S. Klasčius, k.v. J. Kondrotas, k.v. Dikas.

ŠARVUOTO TRAUKINIO PERKĖLIMAS IR IŠFORMAVIMAS

1927 m. gruodžio mėnesį Šarvuoto Traukinio kuopa buvo perkelta iš Ž. Fredos į naują vietovę — Radviliškį. Čia šarvuotininkai gyveno septynerius metus. Per šį laikotarpį buvo mokomi ir rengiami šarvuoto traukinio tarnybai kareiviai. Svetimose valstybėse pradėjus sparčiai techniškai tobulinti šarvuočius ir tankus, šarvuotų traukinių populiarumas žymiai sumažėjo. Mūsų vyriausybė nutarė įsigyti daugiau šarvuočių, tankų, o šarvuotą traukinį, kaip riboto veikimo ginklų rūšį — likviduoti.

1935 m. rugpjūčio 14 d. Šarvuoto Traukinio kuopa buvo išformuota. Garvežiai ir dalis vagonų buvo perduoti Susisiekimo ministerijai, o kiti

—    Geležinkelių kuopai. Įgula, kuri susidėjo iš 5 karininkų, 1 kuopininko, 5 puskarininkių ir 41 kareivio, buvo perkelta į kitas kariuomenės dalis.

Šarvuotas Traukinys nustojo egzistuoti Lietuvos kariuomenėje.

RINKTINĖS VIDAUS SUSITVARKYMAS

Nors Šarvuočių Rinktinė sudarė atskirą dalį, bet jos etatuose nebuvo gydytojo, kapeliono, kapelmeisterio, nei orkestro. Sanitarijos atžvilgiu ji buvo priskirta: štabas ir tankų kuopa — Karo aviacijos gydytojui, Šarvuota Auto kuopa — husarų pulko gydytojui, o Šarvuoto Traukinio kuopa ir 2-ras Šarvuotas Auto būrys, Klaipėdoje — įgulų gydytojams. Karo kapelionas buvo bendras visoms technikos dalims. Kai buvo rengiamos Šarvuočių Rinktinės šventės, orkestrą gaudavo iš husarų pulko.

Karių patogumui, rinktinėje veikė karių krautuvė, kurios prižiūrėtojais buvo skiriami Tankų kuopos karininkai. Gautas pelnas, kaip ekonominės sumos, būdavo skirstomos mokymo priemonių įsigijimui ir kareivių maisto pagerinimui.

1928 m. Tankų kuopoje buvo sudaryta vaidintojų-mėgėjų trupė, kuriai vadovavo ltn. K. Marcinkevičius, o režisavo — eil. Juozas Miltinis, kuris dabar, okupuotoje Lietuvoje, yra Panevėžio dramos teatro direktorius. Atliekant karinę tarnybą Tankų kuopoje, jam buvo leista, laisvu nuo tarnybos metu, lankyti dramos studiją.

Mažam remontui Tankų kuopoje buvo įrengtos dirbtuvės. Pirmuoju dirbtuvių viršininku buvo paskirtas vyr. ltn. A. Urbonas. Dirbtuvėse dirbo du mechanikai ir liktiniai puskarininkiai —    tankų šoferiai.

1927    m. gruodžio 15 d. Šarvuotoje Auto kuopoje buvo įrengtas Karo Pašto karvelynas, kurio prižiūrėtoju buvo paskirtas vyr. ltn. V. Ivanauskas. Vėliau vyr. ltn. V. Ivanauskas buvo paskirtas Kariuomenės Karvelyno inspektorium.

1928    m. Tankų kuopoje buvo įsteigta ugniagesių komanda. Pirmuoju komandos viršininku buvo paskirtas ltn. K. Marcinkevičius, jo pavaduotoju — vyr. pusk. Janickas.

ETATŲ UŽPILDYMAS

1927 m. performavus Šarvuočių Rinktinę, dalis užimamų vietų buvo laisvos, be to, karininkams persikėlus į kitas dalis, bei išėjus į atsargą, etatai dar labiau liko neužpildyti.

1928 m. buvo atkelti iš įvairių dalių šie karininkai: kpt. Jeronimas Matulionis (paskirtas Tankų kuopos vadu), ltn. Stasys Jurevičius (Jūras), ltn. Adomas Stankevičius, ltn. Vytautas Bulvičius, ltn. Izidorius Pucevičius ir ltn. Dionizas Meižys (baigęs Karo mokyklą 1928 m. rugsėjo 7 d.). Užpildžius etatus, rinktinėje mokymas vyko normaliose sąlygose.

ŠARVUOČIŲ RINKTINĖS ŠVENTĖ

Iš pradžių Šarvuočių Rinktinė turėjo savo atskirą šventę. 1925 m. Krašto Apsaugos ministerio įsakymu (30 nr.) Šarvuočių Rinktinės metinė šventė buvo nustatyta rugpjūčio 25 d.: šarvuoto traukinio suformavimo data.

1927 m. gruodžio 3 d. įsakymu kariuomenei (136 nr.), Rinktinės šventė buvo nustatyta liepos 14 d. — Šarvuoto Auto būrio pirmosios kautynės prieš lenkus, ties Kazimieriškių dv. Tačiau, šarvuotininkai neilgai šventė savo atskirą metinę šventę, nes buvo nustatyta švęsti bendrą Technikos dalių šventę rugsėjo 12 d.

KADRO RENGIMAS

Iki 1924 m. kariuomenėje buvo tik šarvuotų auto ir šarvuotų traukinių dalys, kurioms parengti reikėjo įvairių specialybių kovotojų: šoferių, kulkosvaidininkų, pabūklininkų, ryšininkų, šarvuotų traukinių traukos ir važiuotės tarnybų. Kadangi dalys neturėjo pakankamai kadro ir mokymo priemonių, tai kulkosvaidininkai buvo rengiami pėstininkų pulkuose, pabūklininkai — artilerijos pulke, šoferiai — auto batalione, ryšininkai — ryšių batalione, važiuotės ir traukos tarnyba — geležinkelių kuopoje.

1924 m. Šarvuočių Rinktinės sudėtin įėjo visai nauja ginklo rūšis — tankai. Juos aptarnauti buvo reikalingi tankistai, galį jais važinėti ir gerai susipažinę su tankų konstrukcija, kad mažesnius sugedimus patys sutaisytų. Kadangi šarvuoti auto ir tankai buvo ginkluoti kulkosvaidžiais, tai kulkosvaidininkus, iki 1925 m., rengė pėstininkų pulkai. Baigusieji mokomąsias kuopas pulkuose, grįždavo į rinktinę ir čia dar turėdavo išmokti veikti su kulkosvaidžiais atitinkamose mašinose. Tokia mokymo sistema buvo netiksli.

Nuo 1925 metų kulkosvaidininkus pradėjo rengti pačioje rinktinėje. Iš visų rinktinės dalinių būdavo surenkami gabesnieji kareiviai ir Šarvuotoje Auto kuopoje, arba Tankų kuopoje išeidavo 6 mėnesių mokymo programą. Šiame laikotarpyje kareiviai gerai išmokdavo kulkosvaidžio mechanizmą, kliūčių pašalinimą, šaudyti nuo stovo ir iš mašinos. Be to, kulkosvaidininkai būdavo supažindinami ir su mašinų konstrukci-

šarvuočių Rinktinės šventės, 1930 m., dalyviai. Iš k.: vyr. Itn. G. Marcinkevičius, Itn. I. Pucevičius, II eil. Itn. D. Meižys, I eil. k.v. J. Kondrotas, kpt. V. Asevičius, II eil. vyr. Itn. B. Šimėnas, I eil. mjr. J. Sližys, kpt. J. Matulionis, kpt. A. Vileniškis, kpt. I. Grigaliūnas, kpt. A. Urbonas, Itn. O. Žadvydas ir kpt. V. Ivanauskas.

ja, tačiau, vairuoti jie nebūdavo mokomi. Baigę apmokymą, jie galėjo būti tankų komendantais ir būdavo keliami į puskarininkio laipsnį.

Tankų šoferiams rengti rinktinė neturėjo pakankamai priemonių, juos apmokymui siųsdavo į Auto Rinktinės mokomąjį būrį. Baigus jaunų kareivių 6 mėnesių apmokymą, gabesnieji, būdavo siunčiami į Auto Rinktinę ir ten praeidavo mokomajame būryje 6 mėnesių mokymo programą. Baigę grįždavo į rinktinę ir būdavo supažindinami su tankų įrengimais ir mokomi vairuoti.

Nuo 1928 m. rinktinėje prasidėjo intensyvesnis karių rengimas įvairių rūšių tarnybai. Šie metai buvo gausūs kursais. Auto Rinktinėje, Šančiuose, suorganizavus karininkų 3-jų mėnesių auto vairavimo kursus, Karo Technikos viršininko įsakymu, į kursus buvo siunčiami Tankų kuopos karininkai. Iki metų pabaigos buvo išleistos 3 laidos. Kursus baigė Tankų kuopos 7 karininkai. Baigusiems buvo suteiktos teisės vairuoti įvairių rūšių automašinas.

Geležinkelių kuopoje, Radviliškyje, irgi veikė karininkų trumpalaikiai traukos ir važiuotės tarnybos kursai. Traukos kursus baigė Šarvuoto Traukinio kuopos 4 karininkai.

Šarvuotoje Auto kuopoje, Žaliakalnyje, buvo sudarytas kulkosvaidininkų būrys, kurį baigė 18 kulkosvaidininkų. Rinktinės mokoma komanda taip pat padidėjo skaičiumi. Iš pradžių ją baigdavo tik keliolika kareivių, o 1928 m. balandžio 28 d. baigė net 48.

MODERNIZAVIMO LAIKOTARPIS

1934-40 m. Šarvuočių Rinktinė buvo modernizuojama naujomis kovos priemonėmis, formuojami daliniai, didinami etatai, rengiami kadrai, įsigijama mokymo priemonių. Tačiau, per tą laikotarpį buvo dažnai keičiami Šarvuočių Rinktinės vadai. Pakeitimai vyko dėl asmeninių ir politinių priežasčių.

1934 m. vasario 1 d., mjr. V. Asevičius Šarvuočių Rinktinės vado pareigas perdavė gen. št. plk. ltn. Antanui Šovai, o tų pačių metų rugpjūčio 25 d., Šarvuočių Rinktinės vadu buvo paskirtas plk. ltn. Zigmas Talevičius.

1934    m. lapkričio 28 d., buvo įgyti nauji, moderniški, lengvo tipo “V.C.L.” tankeliai. Parengus kadrą, 1935 m. birželio 7 d., A. Fredoje buvo suformuota 2-ra tankų kuopa ir jos vadu buvo paskirtas kpt. Migonis (Migevičius).

1935    m. rugpjūčio 8 d., Šarvuočių Rinktinės vadu buvo paskirtas gen. št. plk. ltn. Antanas Sidabras. Vos spėjus vadams pasikeisti, rugpjūčio 21 d., vykdant naują kariuomenės išdėstymą, Šarvuočių Rinktinė su štabu ir daliniais iš A. Fredos ir Žaliakalnio buvo perkelta į Radviliškį, kur tik po dviejų metų (1937.IX) štabas ir rinktinės daliniai galėjo dalinai persikelti į Karo Butų valdybos pastatytas dideles, naujoviškas kareivines ir garažus. Kaunas, laikinoji sostinė, Kariuomenės vado nauju strateginiu dalių išdėstymu, liko be šarvuočių.

Radviliškyje buvo įrengtos remonto dirbtuvės. Pirmuoju dirbtuvių viršininku buvo paskirtas ltn. Alfonsas Ambarziūnas, o vėliau — kpt. D. Meižys. Įvairūs smulkūs gedimai būdavo atliekami savoje dirbtuvėje.

1937 m. lapkričio 1 d., buvo suformuota 3-ji tankų kuopa, kurios vadu buvo paskirtas mjr. Jančys. Padidėjus kovos priemonių skaičiui ir suformavus naujus dalinius, trūko specialistų karininkų, todėl prie Karo Technikos valdybos buvo surengti 6 mėnesių šarvuotininkų kursai.

Nuo 1939 m. vasario 28 d., Šarvuočių Rinktinės vadu buvo paskirtas gen. št. plk. ltn. Grėbliauskas, kuris jai vadovavo iki Šarvuočių Rinktinės likvidavimo.

ŠARVUOTININKŲ MOKYMAS

Įsigijus naujų, moderniškų kovos priemonių, jų aptarnavimui reikėjo parengti specialistų, kurių anksčiau nebuvo. Ryšių batalione rengdavo tik telefonistus, o nuo 1934 m. — ir radistus, tankų radijo aparatams aptarnauti.

Komendantams ir šoferiams rengti, 1935 m. rinktinėje buvo suorganizuotas mokomasis būrys. Kandidatus į mokomąjį būrį rinkdavo gabesnius ir sveikatos atžvilgiu stipresnius kareivius. Po 1 mėnesio jaunų kareivių apmokymo, jie praeidavo 6 mėnesių mokomojo būrio programą.

Buvo dėstoma: šarvuočių taktika, ginklai, šaudyba, topografija, sunkusis kulkosvaidis ir technikinė dalis autų ir tankų. Baigę komendantų kursą ir išlaikę egzaminus, kareiviai galėjo būti skiriami komendantais ir būdavo keliami į puskarininkio laipsnį. Kareiviai, išlaikę šoferio specialybės dalykų egzaminus ir išmokę vairuoti, įgydavo šoferio specialybę, bet neturėdavo teisės būti keliami į puskarininkio laipsnį.

Ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į šaudymą iš kovos mašinų. Kiekvienas kovotojas būdavo išmokomas šaudyti šautuvu ir sunkiuoju kulkosvaidžiu. Pratimus atlikdavo iš įvairių mašinų padėčių: stovint vietoje, sustojant ir judant bei važiuojant. Kautynių šaudymo pratimus atlikdavo poligone. Ten šarvuotininkai vykdydavo įvairius taktikos pratimus pavieniui ir veikdami su kitomis ginklų rūšimis.

Šarvuočių Rinktinėje buvo kreipiamas dėmesys ir į liktinių puskarininkių mokymą. Jiems žiemos metu būdavo dėstomi įvairių specialybių dalykai ir jie įgydavo daugiau žinių.

Mokomojo būrio darbo pradžia buvo sunki, nes trūko auto, tankų modelių, brėžinių, vadovėlių ir kitų mokymo priemonių. Tačiau, palaipsniui buvo viskas tvarkoma, tobulinama ir vis įsigyjama reikalingų priemonių.

Įrengus mokymo kabinetą, palengvėjo mokymas. Buvo sutelktos įvairių rūšių priemonės: auto, tankų modeliai, variklių pjūviai, atskiros išnarstytos auto ir tankų dalys, telefono ir radijo aparatai ir daugelis kitų dalykų.

Įpratinti kulkosvaidininkus taikyti ir šaudyti tankui važiuojant, mokomajame būryje buvo įrengtas svyruojantis įtaisas. Iš jo buvo mokoma įvairūs taikymo pratimai. Svyruojantis įtaisas, tai yra tam tikras bokštelis, kuris transmisijos ir kojų pagalba gali būti judinamas įvairiomis kryptimis. Bokštelyje įtaisytas kulkosvaidis su optiniu taikikliu ir šviesos koncentratorium, be to, yra ir klaksonas. Į šviesos koncentratorių ir klaksoną įjungus elektros srovę, paspaudus kulkosvaidžio leistuvo kabliuką, šviesos spindulys eina lygiagrečiai su kulkosvaidžio vamzdžiu ir gali būti sutapdytas su optinio taikiklio ašimi. Su šio įtaiso pagalba mokiniai įpranta greičiau nutaikyti ir paleisti šūvį. Kai mokinys nusitaikęs, paspaudžia kulkosvaidžio leistuvo kabliuką, tuo momentu šviesos spindulys iš koncentratoriaus krinta į nutaikytąjį tašką, tokiu būdu yra tikrinami mokiniai.

Buvo numatyti ateities planai. Įrengti trenažerį, tankų šaudybos pratimams; specialų kambarinį tyrą, šaudyti iš tankų į judamus taikinius. Deja, ilgų metų darbas ir ateities planai buvo nutraukti okupanto — bolševiko.

NEPRIKLAUSOMYBĖS PRARADIMAS — ŠARVUOČIŲ RINKTINĖS LIKVIDAVIMAS

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga sulaužė sutartį ir jėga okupavo Lietuvos valstybę. Kariuomenė nustojo savarankiškumo. Pertvarkant Lietuvos kariuomenę į 29 Teritorinį korpą, Šarvuočių Rinktinė į jo sudėtį neįėjo. Bolševikai nepasitikėjo, šarvuočių daliniai jiems buvo pavojingi, todėl skubiai buvo likviduoti. Šarvuočiai, tankai, visas turtas buvo pakrautas į vagonus, lėkštvagonius ir išvežtas į Sovietų Sąjungą, į nežinomą vietovę. Taip buvo likviduota Šarvuočių Rinktinė. Šarvuotininkai buvo išsklaidyti po kitas dalis, bei paleisti į atsargą. Nemažas skaičius šarvuotininkų pirmomis okupacijos dienomis buvo enkavedistų suimti, žiauriai tardyti ir išvežti sunkiesiems katorgos darbams į Sovietų Sąjungos krašto gilumą.

Prisimintini buvę šarvuotininkai, kurie nepalūžo moraliai ir bolševikų okupacijos metu tęsė prieš okupantą kovą: gen. št. mjr. Vytautas Bulvičius, 29 Teritoriniame korpe vadovavo pogrindžiui, buvo suimtas, išvežtas, tolimesnis jo likimas nežinomas; kpt. Izidorius Pucevičius, antros bolševikų okupacijos metu suorganizavo ir buvo Rozalimo partizanų rinktinės vadu. Nuo bolševikų “stribų” pasalos jis žuvo didvyrio mirtimi. Neįmanoma sudaryti tikslios statistikos kiek ir kur žuvo buvusiųjų šarvuotininkų nuo abiejų okupantų: raudonojo ir rudojo.

Šie metai yra šarvuotų dalių sukaktuviniai — 50 metų nuo Šarvuoto Auto būrio ir Šarvuoto Traukinio suformavimo. Tad prisimintini jų kovos žygiai, nuveikti darbai, žuvę, nukankinti bei mirę. Jie šarvuotininkų gretose atliko savo uždavinį Tėvynei — Lietuvai.

Pagrindiniu šaltiniu naudojausi Karo technikos dalių. XX-čio leidiniu, kuriuo leido pasinaudoti buvęs šarvuoti-ninkas Balys Brazdžionis. Širdingas jam ačiū.

Karių laipsnius žymėjau tuolaikinius.

LITERATŪRA:

Karo technikos dalių XX-mečio leidinys, 1939 m.

LE. VX t.

“Karys” 1958 m. 3 nr., 1961 m. 5 nr.

Atsiminimai.