VĖL SIENOS

PETRAS BŪTĖNAS

Gal pasiseks išspausdinti neperseniai parašytą straipsnį “Lietuvio vardas Prūsos vietovardžiuose”. Į to straipsnio labiau pabaigą įrašiau šitokį tarpelį apie Vokiečių teutonų - kryžiuočių ordino okupuotą ir paskui Vokietijos reicho valdytą Prūsą, žinoma, kartu su Mažąja Lietuva — Karaliaučiaus sritimi:

“Taigi, tik tokia Prūsa tėra vėlesnių laikų politinių administracinių sienų, kiek tam reikalui sugebėjo prieš Lietuvos valstybę atsispirti okupantas Vokiečių ordinas. Ir okupuota Prūsa šiaipjau, matome, tėra, kad lengviau įsivaizduotumėm, Nemuno augštupio ir vidurupio Lietuvos valstybės normalus tęsinys į vakarus Aismarių bei Kuršmarių ir Baltijos jūros link.

“Šitokioje Prusoje, prisišliejusioje prie Baltijos jūros, amžiuose yra grūmęsi su mumis baltais: rytiniai germanai gotai nuo Vyslos žemupio ligi Paserijos upės; vakariniai slavai lenkai-mozūrai; politinėmis progomis niekados nebuvę nurimę rytiniai slavai; rytinių germanų Vokiečių ordinas (abu jų ordinai); vėliau 1569 metų vad. Liublino unijos destruktyvi ir priešvalstybinė dvasia, — kol, pagaliau, okupuotos Prūsos padangėje atsirado rytuose vad. “Polakia - Podlasze - Podlesie - Poliašė, lietuvių be reikalo vadinama Palenkė” — iš pietų į šiaurų toks Lenkijos koridorius Sūduvoje - Jotvoje - Dainavoje, savęsp įtraukęs ir Augustavo apylinkes; dar vėliau Suvalkų trikampis (Suvalkų ir Augustavo apskritys, Lenkijos atimtos iš Lietuvos); pavojingas simptomingas ‘Lenkijos replių’ Vižainio koridoriokas taip pat Dainavoje, iš vakarinės pusės iš M. Lietuvos - Karaliaučiaus srities neseniai Sov. Rusijai išjungus Romintos girios ir šiaurinę dalį veik ligi Lietuvos poeto kun. Kristijono Donelaičio Tolminkienio, ją priskiriant Lenkijai, tuo būdu smarkiai praplečiant Vižainio koridorioką ir dar didesnį lenkinį pleištą įvarant į lietuvių žemę; po II pas. karo 1945 metais potsdaminė Paserijos žiočių—Vižainio linija tarp tuomet prie slavinęs Lenkijos prijungtos Prūsos ir lietuvių M. Lietuvos - Karaliaučiaus srities, naujos okupantės Sov. Rusijos pramintos Kaliningradskaja oblast ir iš Rusijos gabenamų slavų kolchoziškai kolonizuojamos. O politinė rytdiena — ryt ar poryt paaiškės.”

Skaityti daugiau: VĖL SIENOS

LIETUVIS KARYS VIETNAME

Amerikos artil. kpt. R. ALEKSIŪNAS

Padėkos dieną mano baterija iššovė 10,000-tinį artilerijos sviedinį Vietname. Baterijos taikinys — vietkongo batalionas, esantis karo zonoje D. Mano patrankos pirmą kartą čia prabilo vos tik prieš penkeris mėnesius — liepos 19 dieną. Tada mūsų taikinys buvo arčiau kaip kilometras, nes tą dieną mus ką tik atvykusius, vietkongo daliniai bandė išstumti.

Mano baterija, kurią sudaro 105 mm lengvosios artilerijos patrankos, yra dalis brigados, priklausančios I pėst. divizijai. Mūsų brigada buvo pati pirmoji, atvykusi tiesiai iš Amerikos į Vietnamą. Kita mūsų divizijos dalis atvyko tik po keturių mėnesių. Mūsų brigada, kartu ir mano paties baterija, apsistojo apie 5 km. į rytus nuo Bien Hoa. Kai mes čia atvykome, džiunglių sritis priklausė vietkongui, todėl besistatant stovyklą, turėjome nemaža vargo su vietkongiečiais, kurie nelabai mielai mus čia priėmė. Apie pusantro mėnesio truko, kol išvalėme aplinkines džiungles nuo vietkongo dalinių, kurie buvo kuopos ir net bataliono didumo. Mažos jų grupės dar ir dabar tebesislapsto netoli mūsų džiunglėse, tačiau mums jos nėra labai pavojingos. Jos nėra taip arti, kad galėtų mus, ar Bien Hoa orinę bazę, apšaudyti iš minosvaidžių. Paskutinį kartą jų minosvaidžiai mus apšaudė rugpjūčio 23 d. vidurnaktį. Tada jie kliudė ne tik mūsų stovyklą, bet ir Bien Hoa bazę.

Per tą pusantro mėnesio susidūrimai su vietkongu mums kainavo keletą gyvybių, tačiau daug daugiau už juos sumokėjo patys vietkongiečiai. Pvz., mūsų antrąją naktį Vietname, smarkiam lietui lyjant, jie mus pradėjo apšaudyti minosvaidžiais iš šešių krypčių. Jie niekados nesitikėjo, jog mes taip greit surasime jų ugniavietes. Tuo tarpu, turėdami priešminosvaidinį radarą, mes per penketą minučių jau žinojome jų pozicijas. Truko vos penkiolika minučių ir mes sunaikinome penkis vietkongo minosvaidžius. Šeštojo negalėjome sunaikinti, nes jis šaudė iš miestelio, pasirinkęs poziciją už bažnyčios.

Kai jau kiek įsirengėme savo stovyklą, prisistatėm palapinių, bunkerių ir visokių kitokių patogumų, tada pradėjome išvykas į gana tolimas vietas, kai tik sužinodavome apie kokį didesnio masto vietkongo susitelkimą. Dabar, gi, beveik niekados ir nebegrįžtu į savo “namus”, nes savo dienas praleidžiame besivaikydami vietkongo dalinius bataliono ir net pulko didumo. Kartais tenka išvykti ilgai trunkantiems veiksmams — operation search and destroy, kurie trunka ištisą mėnesį ir ilgiau. Kartais išvykstam dienai ar kelioms, mažesnio masto veiksmams.

Skaityti daugiau: LIETUVIS KARYS VIETNAME

SKELBIAMA TAIKA, O VYKDOMAS KARAS

Kas gali smerkti taikos siekimą? Juk, gi, taika — tai tas žmonijos idealas, kurio siekia daugelis augšto intelekto asmenybių. Mes visu 100 procentų pritariame taikos pasaulyje įgyvendinimui, ir kasgi nenorėtų, kad karo pasiruošimui išleidžiamos milžiniškos sumos būtų sunaudotos žmonių gerovei kelti. Deja, pasaulis dar vis neramus, ir šiandien vis dar tebegalioja senų laikų romėnų patarlė: jei sieki taikos, ruoškis karui (si vis pacem, para bellum).

Kokia gi šiandien yra pasaulinė situacija? Argi mes, pergyvenę baisųjį II pasaulinį karą, dar vis nepasiekiame taikos ? Pažvelkime aplinkui, ir pamatysime, kad ramybės nėra pasaulyje. Taip vadinami maži karai, arba karai be karo paskelbimo, tai šen, tai ten, užsiliepsnoja ir vėl prigęsta.

Apie Vietnamo karą jau netenka kalbėti, ir jis ne toks jau mažas, nors oficialiai ir nepaskelbtas. Neką menkesnis buvo užsiliepsnojęs Indijos - Pakistano karas. Gi mažesnių karų — neramumų yra daug, ir kas juos visus gali suskaičiuoti: Yemenas, Izraelis, Angola, Irakas, Etiopija (su Samalia), Sudanas, Kongo, Domininkonų respublika, ir tai dar ne viskas. Ir Kombodijoje, ir Tailande, ir Burmoje nėra ramu. Tibete vis dar vyksta sukilimai. P. Korėja vis dar oficialiai kariauja su Šiaurės Korėja, ir ten be pusmilijonio Pietų Korėjos kareivių yra dar 50,000 amerikiečių karių. Kiniečių komunistai vis dar laiks nuo laiko apšaudo kinų nacionalistų valdomas Quemoy ir Matsu salas. Neperseniai sukurtą Malazią nesiliauna puldinėjusi Indonezija, nors ir pačioje Malazijoje dar yra užsilikusių apie 500 komunistų partizanų iš senesnių laikų; jie slapstosi džiunglėse prie Tailando sienos.

Ir visur slypi (neišskiriant nei Lotynų Amerikos) toli siekianti (čia tai uoliai tarpininkaujant Kubai) sovietų ranka. Sovietai — tai kaip tas sveiką kūną naikinąs polipas, ar, dar tiksliau pasakius, vėžys, kuris naikina sveiką, laisvą ir natūralų tautų gyvenimą. Sovietuos komunizmas nėra politinė partija, o karinio perversminio pobūdžio organizacija, kuri siekia, nesiskaitydama su bet kuriomis rafinuotomis melo, apgaulės, kankinimo bei žlugdymo priemonėmis, — siekia pavergti žmoniją. Kam rizikuoti III Pasauliniu karu, — siekiama, mėginama mažais, apgaulingais, vadinamais nacionaliniais, išlaisvinimo karais užvaldyti gabalą po gabalo, vieną valstybę po kitos tam, kad ten paskiau įvedus savo beatodairinę valstybinio kapitalizmo santvarką.

Skaityti daugiau: SKELBIAMA TAIKA, O VYKDOMAS KARAS

TĖVYNĖS PAŠAUKTIEJI

JONAS JAŠKAUSKAS

Nuo to meto, kai Jonas įdavė viršininkui savo laišką, kuris slaptu keliu turėjo pasiekti jo sužiedotinę, gyvenančią bolševikų okupuotoje Rytų Lietuvos dalyje, praėjo trys savaitės. Dirbdamas savo nuolatinį darbą, jis nuolat apie ją galvojo, trokšdamas galimai greičiau ją pamatyti, ar bent ką nors sužinoti. Viršininkas apie laišką nekalbėjo, o jis nedrįso klausti. Gal neišsiuntė, jei nieko neprisimena? O jei išsiuntė, gal jos nerado ir negalėjo įteikti? . . . Prisiminė pasišlykštėjimą sukėlusį vaizdą, matytą savo pusseserės Onytės namuose, kai sužvėrėję bolševikų kariai, šlykščių instinktų vedini, puolė nekaltas mergaites. “Koks žiaurus pasaulis, kai žmonės virsta piktesni už žvėris”. — Toki buvo Stefos žodžiai, pasakyti po ano baisaus įvykio. Tokios ir panašios mintys, vis nėjo Jonui iš galvos ir visą laiką nedavė jam ramybės.

Paskendęs neišsprendžiamuose klausimuose ir įsigilinęs į darbą, Jonas nenugirdo, kai viršininkas, pradaręs savo kabineto duris, pašaukė jo pavardę. Kitas raštininkas, matydamas, kad Jonas neišgirdo, šūkterėjo:

—    Ramūnas, pas viršininką! Ar negirdėjai, kad viršininkas tave šaukia?

Jonas pasibeldė į kabineto duris.

—    Turiu neblogų žinių, — pasakė viršininkas, paduodamas prirašytą lapelį, kurį Jonas pradėjo nekantriai skaityti.

Skaityti daugiau: TĖVYNĖS PAŠAUKTIEJI

KONCENTRACIJOS STOVYKLOS LIETUVOS SENOJOJE TERITORIJOJE

Šiemet suėjo 25 metai, kai mūsų tautai buvo smurtu išplėšta laisvė ir nepriklausomybė. Pavergta Lietuva, žiauriausią vergiją nešanti, maskvinių maskolių šiemet buvo verčiama pro ašaras dainuoti, šokti, džiaugtis, dėkoti jiems už tą liūdną sukaktį ir visoje Lietuvoje minėti ją kuo iškilmingiausiai.

Per paskutiniuosius kelis metus jau nemažas skaičius mūsų tautiečių aplankė okupuotą Lietuvą. Nors daugumos tikslas buvo aplankyti savo tėvus, brolius, seseris ir pamatyti savo gimtuosius namus, bet ne visiems buvo lemta pasimatyti ir pasikalbėti. Paraudonavusieji buvo sutikti ir priimti maskvinių bernų, vyriausybės narių, buvo pavaišinti, o kai kurie net su “prezidentu” Paleckiu pasikalbėjo. Jiems buvo leista pamatyti tėviškę. Kiti tematė tik Vilnių, Trakus, Kauną, pravažiavo dar kelis miestus ir grįžo tėviškės nematę.

Per keletą paskutiniųjų metų keliolika asmenų gavo iš Maskvos leidimus apleisti maskolių sukurtą Lietuvoje “rojų” ir išvykti pas savo artimuosius į Vakarus. Keletas asmenų rizikuodami net savo gyvybe, iš “rojaus” pabėgo. Stebėtina, kad iš visų, iš už geležinės uždangos į Vakarus atvykusių, nei vienas neprasitarė, kur ir kiek senosios Lietuvos teritorijoje sovietiniai valdovai pristeigė koncentracijos stovyklų, kur po kelis tūkstančius, spygliuotomis vielomis aptvertuose plotuose, sugrūsti žmonės bjauriausiose sanitariniu atžvilgiu sąlygose, pusalkani, apiplyšę, be vilties išeiti į laisvę, laukia dienos, kada reikės išvykti į amžinuosius namus. Visos koncentracijos stovyklos yra maskolių M.V.D. (saug. politijos) žinioje. Dieną ir naktį iš bokštelių su kulkosvaidžiais ir specialiais dresiruotais šunimis jos yra saugomos.

Skaityti daugiau: KONCENTRACIJOS STOVYKLOS LIETUVOS SENOJOJE TERITORIJOJE

Daugiau įrašų...

  1. KLAUSIU IR NERANDU ATSAKYMO
  2. VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI
  3. KRITUSIAM SAVANORIUI
  4. PRIEŠMINDAUGINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ

Subkategorijos