VILNIAUS DIDĮJĮ SEIMĄ PRISIMENANT
Vilnius 1916 metais
(60 metų proga)
JONAS MIŠKINIS
1905 metais Rusija pralaimėjo karą su Japonija. Rusijoje kilo revoliucija prieš netikusią caro valdžią.
Sukilimo audra prasidėjo Petrapilyje 1905 m. pradžioje ir tų metų rudenį apėmė visą Rusijos valstybę. Tas sukilimas palietė ir Lietuvą.
Kadangi Lietuva buvo Rusijos pavergta, o jos gyventojus caro valdžia labiau spaudė kaip Rusijos, tai nuo sukilimo neatsiliko ir Lietuva.
Darbininkai reikalavo geresnio gyvenimo ir jų pačių dirbamos žemės, nuosavybės, pavergtosios tautos ėmė reikalauti teisės tvarkytis savo gyvvenimą.
Kai kurios Lietuvos politinės partijos ir šiaip žmonės ėmė kovoti su caro policija. Rusai mokytojai ir valsčių raštininkai buvo atstatyti, nes jie nemokėjo lietuviškos kalbos ir žmonės negalėjo su jai susikalbėti. Rusų caro valdžia sumišo ir nebežinojo kas bedaryti. Tais pačiais metais spalio 30 d. caras buvo priverstas paskelbti manifestą (viešą pareiškimą) įvedantį konstitucinę valdymo sistemą.
Lietuvos inteligentai ir susipratusieji žmonės stojo ryžtingai ginti Lietuvos reikalų, nors tada dar nenumanydami apie Lietuvos valstybės nepriklausomybę, tačiau stengėsi reikalaudami visiškai pavergtam kraštui suteikti daugiau laisvių ir pagaliau, autonomiją. Lietuvos patriotų darbo vaisius buvo Didysis Vilniaus Seimas, turėjęs nepaprastai didelės reikšmės Lietuvos atgimimui.
ORGANIZACINIS KOMITETAS
Seimui šaukti Vilniuje susidarė lietuvių inteligentų komitetas su pirmininku dr. J. Basanavičium. Komitetas išleido atsišaukimą į lietuvių tautą, kuriuo kvietė siųsti atstovus iš visų Lietuvos kampelių. Lietuviai į atsišaukimą labai gyvai atsiliepė. Ir, štai, 1905 m. gruodžio mėn. 4 d., pirmą kartą susirinko Vilniuje Lietuvos reikalų apsvarstyti Didysis Vilniaus Seimas. Jis, iš esmės skyrėsi nuo ankstyvesniųjų istorinės Lietuvos seimų. Seimas buvo gaivališkas beatgimstančios lietuvių tautos pasireiškimas 1905 metų revoliucijos sąlygose.
