PARTIJOS KARIAI
Komunistai karines jėgas naudojo politiniams savo tikslams nuo pat Komunistų Manifesto paskelbimo, dar prieš 100 metų. Aiškindami partijos ideologiją, jie dažnai naudoja karinius terminus, kaip “masinis priešo pozicijų puolimas” ir pan. Pirmieji bolševikų vadai ypatingai dabojo, kad kariuomenė neatskirtų nuo komunistų partijos, kad karinės jėgos nesudarytų atskiro nepriklausomo veiksnio politiniame gyvenime. Todėl Raudonoje armijoje buvo įvesti viską kontroliuojantieji politiniai komisarai, be kurių patvirtinimo joks vado įsakymas negalėjo būti vykdomas.
Revoliuciniam karui pasibaigus, politiniai komisarai buvo palikti ir toliau ir Raudonoji armija buvo įpinta į komunistų politinę sistemą. Kariuomenėn buvo imami tik darbininkų ir mažažemių vaikai, karininkų laipsniai buvo panaikinti, vadai maitinosi kartu su kareiviais, nešiojo tokias pat uniformas. Divizijų skaičius buvo sumažintas iki 71, kurių tik 29 reguliarios, pasienių apsaugai. Kitos — teritorinės, didesniuose miestuose, jos turėjo nuolatiniai tik kadrus, papildymai atvykdavo iš vietinių dirbtuvių trumpam apmokymui ir nuolat keisdavosi. Kariai buvo visą laiką indoktrinuojami komunistinės propagandos.
Vokietijoje, Italijoje ir Japonijoje atsirado diktatūros: Sovietų Rusija pajuto pavojų ir pamatė, kad jos karinės pajėgos yra netinkamos tam pavojui atsverti. Tarp 1934 ir 1940 metų Stalinas pertvarkė Raudonąją armiją. Teritorinė sistema buvo panaikinta ir vėl įvesta privaloma karinė tarnyba visiems piliečiams be klasių skirtumo. Grąžino karinius laipsnius ir ženklus, padarė pakeitimu politinių komisarų sistemoje, pavedant daugiau atsakomybės vadams kariniame parengime, vadovavime bei politiniam švietime. Minėti pakeitimai ir naujas ginklavimas pakėlė vadų bendrą ir techninį išsilavinimą.
