Kronika

Čikagoje gimęs ir augęs Albertas Rakas neseniai gavo aviacijos pulkininko laipsnį. Jis taipgi yra baigęs ir advokato mokslą. Jo nuolatinė buveinė yra Texas valstijoje, bet jis dažnai atvyksta į Čikagą.

—    Algirdas Valentinas, atlikęs karinę tarnybą, įstojo į Los Angeles policijos akademiją, kuri ruošia Los Angeles miestui policininkus.

—    J. Tomkus, ilgus metus tarnavęs svetimšalių legione, grįžo į civilinį gyvenimą. Gyvena su šeima Charenton, Seine, Prancūzijoje.

—    Dienraštis “Worcester Telegram” neseniai įdėjo platų aprašymą apie mūsų tautiečio Edwardo C. Lapinskio nuotykius pereitame pasauliniame kare. Mat, jis buvo radijo operatorius kariniam J. V. laivyne, sargybiniam dalinyje, Pearl Harbor, kuomet tą bazę bombardavo japonų laktuvai gruodžio 7 dieną, 1941 m.

—    Ričardas Yuškauskas tarnauja radijo techniku kariškame laive USS Conquest plaukiojančiame Tai-wano pakraščiuose Pacifike. Jo tėvai gyvena So. Bostone.

—    Alfonsas Žibas filmavo apie 10 dienų karo laivyno manevrus. Jis atvyko Brazilijon po karo, yra kino operatorius, dirba taipgi televizijoj. Filmas buvo finansuojamas Brazilijos karo laivyno ministerijos.

—    Kpt. J. A. Kisielius kurį laiką vadovavęs kariniam parengimui Montrealio universitetuose, perkeltas į New Brunswick ir sekančiais metais išvyksta atsakingom pareigom į Egiptą.

—    Kpt. R. V. Paukštaitis nukeltas į Britų diviziją atstovauti kanadiečius ryšininkus.

—    Giedrius Penčyla, atlikęs karinę prievolę, sugrįžo į namus, 7354 S. Rockwell St., Chicagoje.

—    Ltn. Adolfas J. Namksy tarnaująs JAV karo aviacijoje, pakeltas į pirmuosius leitenantus. Jo dalinys yra Texas, San Antonio bazėje.

—    Lakūnas kariūnas Aidos F. Maleckas, gimęs ir augęs Scotvillėje, o dabar besimokinantis JAV karo aviacijos mokykloje, buvo atvykęs į Čikagą žaisti su kariuomenės kariūnais.

PALYDĖTAS į AMŽINYBĘ MARTYNAS NASTOPKA

Lietuvių senesniosios kartos veteranai, vienas paskui kitą, staigiai ir netikėtai pasitraukia iš gyvųjų tarto į amžinybę. 1963 m. spalių 22 d. 11 val. dienos staigiai ir nelauktai nustojo plakusi Martyno Nastopkos širdis.

Martynas Nastopka, Jokūbo sūnus, gimė 1879 m. kovo 28 d. Rimkuškių km., Biržų apskr., ūkininkų šeimoje. turėjusioj 25 ha. žemės. Jo tėvai buvo pažangūs ūkininkai. Sulaukė 4 vaikus: Petrą, Daratą, Martyną ir Stasį. Tėveliai stengėsi, kad vaikai įgytų mokslą. Vyr. sūnus Petras baigė veterinarijos mokslus ir vėliau Lietuvos universitete buvo docentu. Jauniausias — Stasys    — pasinešė į karo mokslus. Rusijoje baigęs karo mokyklą, I Pas. kare dalyvavo kautynėse ir buvo apdovanotas ordenáis už pasižymėjimus. Lietuvai atgavus laisvę ir nepriklausomybę, grįžo į Lietuvą ir įstojo į kariuomenę, kurioje tarnaudamas pasiekė generolo laipsnį. Jis mirė 1936 m. Martynas baigęs 4 kl. gimnazijos, įstojo į Kursko matininkų mokyklą ir ją baigęs, tarnavo Vilniuje.

Skaityti daugiau: Kronika

Karys 1964m. 3-4 Turinys, metrika

 

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Atgaivintas Jungtinėse Amerikos Valstybėse 1950 metais

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų — metais

Nr. 3 (1400)    KOVAS - MARCH    1964 

V. Augustinas— Rytinis jojimas ...Viršelis

Nr. 4 (1401)    BALANDIS - APRIL    1964 

E. Meilus— Bostono ramovėnų vėliava, su krikšto motina, Sofija Pūtvyte-Mantautiene viduryje ir valdybos nariais ... Viršelis

  TURINYS

Vydūnas — Švento žiburio šviesa -

S. B. — Iš ginklavimo karininko atsiminimų

A. Česonis — Priešo kulka nedrįso jo liesti

J. Miškinis — Baltijos jūra padavimuose

P. Būtėnas — Gal praverstų?!

Teroras ir III pasaulinis karas

Vytenis — Trečiojo Reicho žlugimas

P. Žilys — Apie V. Putną

M. M. Partijos kariai

K. M. J. Šarūnas — Vadinamieji Rytai

Masonai

K. Č. — Asmenvertė, visuomeninė santvarka ir tautos interesai

P. Gudelis — Iš lietuvių karių veiklos Užkaukazyje

Dr. M. Anysas — Mūšis prie Vorsklos

P. Būtėnas — Lietuva ir jos kaimynai

Tremties Trimitas

Šaulė Tremtyje

Gen. K. Tallat-Kelpšos jubilėjus

Mjr. K. Liaudansko sukaktuvės

Kronika

Redaktorius —Zigmas Raulinaitis
Redaktoriaus pavaduotojas —Jonas Rūtenis
Kalbinę dalį redaguoja —Kazys Kepalas
Dail. literatūros dalįredaguoja —Vincas Jonikas
Administratorius —Leonas Bileris
Leidžia —L. V. S. Ramovė New Yorko Skyrius

Atskirus skyrius redaguoja:
P. Petrušaitis — Tremties Trimitas
Balys Brazdžionis —Lietiniai Kariai Laisvajam Pasaulyje
Kunigunda Kodatienė —Šaulė Tremtyje

IŠ GINKLAVIMO KARININKO ATSIMINIMŲ

S. B.

LAIVELIU SKERSAI BALTIJĄ (1921 m.)

Karui pasibaigus, nežiūrint griežto draudimo, vokiečiai plačiai tebeprekiavo, žinoma slaptai, savo likusiais ginklais. 1921 m. jie pasiūlė Lietuvių Atstovybei Berlyne įsigyti 6 milijonus šovinių šautuvams. Slaptai išvežę iš Vokietijos būriniu motorlaiviu jie laikė juos Stockholmo laisvojo uosto zonoje. Pasiūlymas buvo priimtas ir aš buvau paskirtas tuos šovinius Švedijoje patikrinti ir priimti.

Iš Stockholmo turėjau plaukti su šoviniais skersai Baltijos jūrą į Liepoją. Motorlaivio įgulą sudarė kapitonas ir 4 vokiečių jūrininkai, visi buvę vokiečių laivyno karininkai. Buvo puiki saulėta diena ir laivas iš lėto slinko pirmyn tarp raudonojo granito šcherų. Tik pavakaryje išplaukėme į atvirą jūrą. Staiga pakilo vėjas, bangos padidėjo ir netrukus užėjo didelė audra. Burės tuojau buvo nuleistos, kad vėtra neapverstų laivo. Audra vis stiprėjo. Teko sustabdyti ir motorą. Kapitonas pats atsistojo prie vairo, kad laikytų laivą atkreiptą prieš bangas. Audra siautė visą naktį. Į laivo denį išeiti nebuvo galima, nes bangos ritosi per laivo viršų. Rytas, tačiau, prašvito gražus ir saulėtas. Vėjas visai nutilo, nors audros išjudinta jūra dar taip smarkiai bangavo, kad nei motoro, nei burių dar negalima buvo pavartoti. Mes plūduriavome taip visą dieną, gerokai iškrypdami iš numatyto kelio. Vakarop pakilo vėjelis ir mes, bures iškėlę, ramiai tęsėm kelionę. Iš ryto išvydom Liepoją, laimingai pasiekėme uostą, iškrovėme dėžes su šoviniais ir draugiškai atsisveikinome, užbaigę audringą, bet labai įdomią kelionę.

TIES VIŠTYČIU

Buvo sužinota, kad Prūsuose galima nesunkiai įsigyti šautuvų ir kulkosvaidžių, kuriuos vokiečiai po karo suslėpė. Jie dabar buvo įvairių prūsų organizacijų žinioje. Mūsų Tiekimo valdyba susidomėjo šiuo ginklų šaltiniu. Pirmiausia Virbalio muitinės viršininkui buvo pavesta susitarti su vok. vietine valdžia, muitininkais ir pasienio sargyba, kad jie nekliudytų ginklų pirkimo ir jų gabenimo per sieną. Tuo metu, 1921 m., vokiečių — lietuvių santykiai buvo geri ir visų sutikimas buvo lengvai gautas, tik įsipareigojome apie kiekvieną transportą juos laiku įspėti.

Skaityti daugiau: IŠ GINKLAVIMO KARININKO ATSIMINIMŲ

ŠVENTO ŽIBURIO ŠVIESA

VYDŪNAS

O, tai tie svetimieji, kaip žiogai
apspito mylimą tėvynę mūsų!
Bet aš pašviesiu jiems Aušra
ir jie išnyks kaip sniegs nuo saulės!

Teisybė! Tai dabar aušros gadynė!
Kad Lietuvą aušros šviesoj matysi, 
tikrai stebėdamos išvysi, 
kokia garsi, graži, gyva 
ji buvo ir lig šios dienos yra. 
Didvyrių jos negalima 
nei suskaityt. Ir praeityje buvo 
pirmoji šio pasaulio žemė.
O jos kalba! Ak, miels žmogeli!
Labai toli ji pralenkia 
turtingumu ir savo gražumu 
visas kalbas pasaulio, net padangių-
Su ja nesusilygina nei viena!
O jau bereikalinga pasakot,
kaip Lietuva graži ir kaip galinga! 
Nenoromis ją turi mylėti!

Skaityti daugiau: ŠVENTO ŽIBURIO ŠVIESA

PRIEŠO KULKA NEDRĮSO JO LIESTI

 (Gen Motiejų Pečiulionį prisimenant)

A. ČESONIS

Tomo ir Rožės sūnus Motiejus atėjo pasaulin 1888 m. sausio 31 d. Ranciškių kaime, Šventežerio parapijoj, Seinų apskr., kur tėvai turėjo apie 30 margų ūkį. Ranciškių kaimo laukai prasideda Kalniškės girios pietų papėdėje ir driekiasi rytų kryptimi. Pirmasis kaimo ūkis, atsirėmęs į girios pradžią, buvo ūkininko Tomo Pečiulionio. Mažam Motiejukui, pradedant rėplioti pirmuosius kūdikystės žingsnius, teko susipažinti, pirmiausia, su Kalniškės mišku, kuris vėliau, mūsų tautos sutemų dienomis, buvo priglaudęs tūkstančius geriausių mūsų brolių ir sesių. Miško šiauriniame gale, ties Grabaukos kaimu, prie pat Krosnos bažnytkaimio, įvyko vienos didžiausių partizanų kautynių su įsibrovėlių — galvažudžių, enkavedistų gaujomis.

Tomui Pečiulioniui pragyventi iš ūkio, esančio tolokai nuo miestų ir gerų kelių ir dar norint leisti sūnų į mokslus, atrodė neįmanoma. Tad, susitaręs su žmona Rože, išvyksta Šiaurės Amerikon, palikęs sūnų dar nedidelį. Apsistoja Lawrence, Mass. O žmona, išnuomavusi ūkį, su sūneliu apsigyvena pas savo brolį Juozą Zubrį, Rudaminos (Seinų apskr.) vargonininką.

Motiejukas lanko Rudaminos pradinę mokyklą, kurioje mokytoju buvo gabus pedagogas S. Starkus (žinomų Starkų tėvas). Po kelių metų Tomas Pečiulionis grįžo iš Amerikos. Sūnus Motiejus tada jau mokėsi Suvalkų gimnazijos antroje klasėje. Tėvai vėl grįžo savo ūkin, o Motiejus, baigęs gimnaziją, įstojo į Petrapilio universitetą kur pasirinko matematiką. Bebaigiant studijas, prasideda I-sis Pasaul. karas, į kurį daugumas patrijotiškai nusiteikusios studentijos vyksta savanoriais. Viename lietuvių studentų susirinkime Petrapilyje užverda karštos diskusijos, kurių metu buvo paliestas ir M. Pečiulionis. Tuo pačiu metu Motiejus mobilizuojamas karan, kuriame rado progą ginti savo nuomonę, pareikštą minėto susirinkimo metu.

1916 m. jis baigia rusų karo mokyklą artilerijos karininku. Arti sprogusio artilerijos sviedinio, jis fronte buvo smarkiai pritrenktas, bet, laimingu būdu, sunkiau nesužeistas. 1918 m. birželio mėn., grįžęs iš Rusijos ir pabuvojęs keletą mėnesių pas savuosius tėviškėje, Motiejus išvažiuoja į Kauną. Čia jis vėl mobilizuojamas, tik šį kartą, Lietuvos kariuomenėn — kovoti su bolševikais ir bermontininkais. Frontuose, kur tik jis buvo nusiųstas, visur pasižymėjo nepaprasta drąsa. Laimė jo ir dabar neapleido. Atlikti pavojingiausius žvalgybos uždavinius dažniausiai jis eidavo pats ir niekad nebuvo sužeistas. O kareiviams - savanoriams, norintiems eiti į pavojingus artilerijos ugniai vadovauti punktus, dažnai atsakydavęs: “Neik, rupūže, nes dar gausi kulką”.

Skaityti daugiau: PRIEŠO KULKA NEDRĮSO JO LIESTI

Subkategorijos