Kronika

Prezidento ANTANO SMETONOS minėjimas Ročesteryje

Vasario 16 d. priėmimas Lietuvos Pasiuntinybėje, Vašingtone. Ponia O. Kajeckienė sega gėlę poniai Angier Biddle Duke, ambasadoriaus protokolo šefo žmonai.    Photo De Kun.

Sausio 12 d. vietos L.V.S. Ramovės skyrius iškilmingai paminėjo buvusio Lietuvos prezidento Antano Smetonos 20 metų mirties sukaktuves:

Sekmadienio rytą per lietuvišką radijo valandėlę kalbėjo plk. Pr. Saladžius, skyriaus garbės pirmininkas. Pamaldo e, kurios įvyko šv. Jurgio parapijos bažnyčioje, ramovėnai su skautais dalyvavo organizuotai su savo vėliavomis. Tai dienai pritaikintą pamokslą pasakė kun. A. Račaitis.

Po pistų parapijos salėje įvyko iškilminga akademija, kurią atidarė skyriaus valdybos pirmininkas Valerijonai Vitkus, sugiedant JAV ir tautos Himnus. Paskaitą apie velionies gyvenimą bei jo nuopelnus lietuvių tautai bei valstybei skaitė Jonas Miškinis. Meninė dalis buvo pradėta A. Vaičiūno giesme “Kritusiems šauliams”, kurią sugiedojo LB vyrų choras, vadovaujamas Jono Adomaičio. Giesmė buvo išklausyta susirinkusiems atsistojimu pagerbiant žuvusius už Lietuvos laisvę. Sudainavus kelias dainas skautėms, Pranas Puidokas įspūdingai padeklamavo ištrauką iš Putino poemos “Kunigaikštis Žvainys”. Pabaigai vyrų choras nuotaikingai sudainavo “Pajūrio dainą”, “Gaudžia trimitai”, ir “Mes žengiam”.

Minėjimo metu Lietuvos laisvės kovų invalidams paremti surinkta 85 dol. 50 centų, kurie persiųsti jų centro valdybai.    jkm

Clevelandiečiai padeda vainiką mauzolėjuje, sausio 11 d., paminėdami prezidento Antano Smetonos 20 metų mirties sukaktuves.

A. A.

VIRŠILA ANTANAS CHODECKAS

Čikagos Ramovės skyrius ir vėl neteko nario — vėliavnešio Antano Chodecko, kurį negailestinga mirtis, 55 metus teturintį, išrovė iš gyvųjų tarpo 1964 m. sausio 10 dieną. Velionis mirė šv. Luko ligoninėje, darant širdies operaciją. Chodeckas buvo gimęs Šiaulių mieste, bet augęs ir mokslus ėjęs Kaune, kur jo tėvai, Teodoras ir Nina, persikėlė iš Šiaulių. Dar visai jaunas, savanoriškai įstojo į Lietuvos kariuomenę ir ilgus metus tarnavo Kauno Karo komendantūroje, eidamas įvairias pareigas ūkio atskaitomybėje ir internuotų lenkų stovykloje. Buvo nepaprastai pareigingas ir darbštus žmogus.

Raudonųjų ir rudųjų okupacijų metu dirbo privačiose įmonėse buhalteriu. 1941 metais, prasidėjus vokiečių - rusų karui, su žmona partizanavo Kauno mieste ir apylinkėse, priklausydamas partizanų grupei, kuri susidarė šaulių namuose ir kurios vadu buvo kpt. Povilas Dirkis.

Ištikus Lietuvą galutinai tragedijai, Chodeckas pasitraukė su šeima į Vakarus. Apsigyveno Bavarijos provincijoje, Kemptene. Vėliau persikėlė į Memingeną, kur dirbo tremtinių stovykloj daržininku ir gaisrininku. 1949 m. emigravo į JAV ir apsigyveno Čikagoje, kurioje išgyveno iki mirtie!, dirbdamas miesto sodininkystėje.

Jis priklausė eilei organizacijų: L. V. S. Ramovei, L. Bendruomenei, Pre kybos rūmams, demokratų lygai ir kt. Liko šeima: žmona Ona ir dvi dukrelės — Dalia ir Virginija, kurios yra studentės ir priklauso Ateitininkų korporacijai. Velionis buvo aktyvus jaunųjų ateitininkų globėjas ir rėmėjas, o L.V.S. Ramovės Čikagos skyriaus ilgametis vėliavnešys.

Ant. Chodecko palaikai buvo pašarvoti Ant. Phillips koplyčioje. Karstą išnešant į šv. Jurgio bažnyčią, buvęs kariuomenėje jo vadas kpt. P. Dirkis, L.V.S. Ramovės Čikagos skyriaus, Kauno komendantūros karių ir savo vardu, pasakė atsisveikinimo kalbą. Po pamaldų iš bažnyčios velionis buvo nulydėtas į šv. Kazimiero kapines ir sausio 13 d. palaidotas dalyvaujant šeimos nariams, giminėms ir draugams.

Paulius Erdvys

A. A. PETRAS JASKELEVIČIUS

Sausio 18 d. mirė Lietuvos laisvės kovų dalyvis Petras Jaskelevičius, sulaukęs 61 m. amžiaus, gimęs Trakuose. Amerikoje išgyveno 15 metų. Su jo mirtimi Philadelphijos ramovėnai neteko dar vieno laisvės kovotojo, didelio patrioto ir aktyvaus Lietuvių bendruomenės nario. Buvo viengungis, gyveno pas savo artimą draugą Česlovą Jovaišą, kuris rūpinosi laidotuvėmis ir palydėjimu į amžino poilsio vietą. Sausio 22 d. negausaus būrelio draugų ir pažįstamų buvo nulydėtas į šv. Kryžiaus kapines.

* * *

— Eugenijus Čelkis parašiutininku tarnauja JAV kariuomenėje. Prieš pusketvirtų metų jis atvyko iš Lietuvos.

* * *

GYVENIMAS PABALTIJO VALSTYBĖSE,

pagrindinai iškorporuotose į Sovieti-ją, yra geresnis kaip senojoje Sovietų Sąjungoje. Tik vėliau, savo istorijos bėgyje, tos valstybės pateko sovietų valdžios palaimon, todėl jos dar vis tebeturi savo senųjų dvasinių ir medžiaginių atsargų, kuriomis tebesinaudoja, nežiūrint rusų intensyvių pastangų jas nutautinti.

E. V. Kuehnelt-Laddihn, Nat. Rev. vas. mėn. 1964

TIE RYTŲ EUROPIEČIAI

kurie po karčių pamokų, gautų šio šimtmečio paskutinio ketvirčio bgyje, dar vis trokšta laisvės, tikisi sulaukti savo kančių ir paniekos galo per visuotiną pasaulinų gaisrą — karą, bet ne per Vakarų pagalbą; jie tikisi išvadavimo per karą, ar didžiąją revoliuciją, į kurią būtų įtraukta visa Rytų Europa, bet nesitiki laisvės iš taikos ir koegzistencijos. Todėl abejotina, kad mūsų karštos maldos už taiką rastų nuoširdesnį atgarsį į rytus nuo mūro sienos, spygliuotų užtvarų ir minų laukų, kurie skiria mūsų pasaulį nuo jų.

E. v. Kuehnelt-Leddihn, Nat. Rev. vas. m. 1964

 


Prie a.a. Petro Jeskelevičiaus palaikų stovi skyriaus garbės sargyba. Kairėje skyr. pirmininkas Vincas šaudzis, dešinėje A. Impolėnas.    Nuotr. Česlovo Jovaišo

A. A. RAMOVĖNAS PETRAS JESKELEVIČIUS

Beveik kas treti ketvirti metai negailestingoji mirtis ateina ir išrauna iš mūsų Philadelphijos ramovėnų eilių vieną-kitą narį ir taip retina mūsų negausias gretas.

1964 m. sausio men. 18 d. 9 val. 5 min. ryto, Sacred Heart Home (vienuolių išlaikoma ligoninė) Philadelphijoje, po ilgos ir sunkios ligos, mirė Petras Jeskelevičius. Sausio 21 d. velionis buvo pašarvotas Charles Roman - Ramanausko laidotuvių koplyčioje. Vakare į šermenis rinkosi ramovėnai (darbo diena — nevisi galėjo dalyvauti) pagerbti ir atsisveikinti su a. a. Petru Jeskelevičium. Ramovėnų garbės sargyba pakaitomis stovėjo prie velionio karsto.

A. a. Petras Jeskelevičius buvo gimęs 1902 m. gruodžio 5 d. Buvo kilęs iš Alytaus apskr., Marcinkonių valsčiaus, Darželių kaimo. Karinę tarnybą pradėjo Auto batalione. Iš tarnybos buvo atleistas. Vokiečiams atėjus, vėl grįžo policijos tarnybon tom pačiom pareigom ir tarnavo Pasvalyje. Antrą kartą rusams artėjant į Lietuvą, velionis pasitraukė į Vokietiją. Pasibaigus karui, buvo Hanau, Frankfurt a. M. stovyklose. Kai amerikiečiai organizavo darbo kuopas, velionis įstojo. Orinio tilto metu dirbo prie lėktuvų pakrovimo. Amerikiečių buvo apdovanotas “Orinio Tilto” medaliu. 1949 m. su kuopa buvo Kaisers-Lauterne. 1951 m. kovo 21 d. atvyko į Ameriką — Philadelphijon. Beveik visą laiką jis dirbo pas Tribulą, visiems Philadelphijos lietuviams gerai žinomą biznierių. Į Philadelphijos ramovėnų skyrių įstojo 1955 m. spalių 9 d.

A. a. velionis Petras, jaunas būdamas, dalyvavo partizaninėse kovose prieš lenkus. Jis nuolat sielojosi lietuviškais reikalais ir tikėjo, kad Lietuva vėl bus laisva. Dosniai rėmė Balfą, Philadelphijos Lituanistinę mokyklą. Priklausė dar Philadelphijos Tautinės s-gos skyriui ir SLA kuopai, žmona, buvusi gailestingoji sesuo Karo ligoninėje, liko Lietuvoje. A. a. velionis buvo labai kantrus ir nesiskundė savo sunkia liga. Jausdamas, kad sveikata blogėja, atsigulė į ligoninę ir joje išbuvęs 3 mėnesius, buvo paleistas. Ypatingai jį globojo ir jo sveikata rūpinosi jo nuoširdus bičiulis, ramovėnas Česlovas Jovaišas, artimai pažįstamas dar iš Lietuvos, Pasvalio miesto. Visai blogai pasijutęs, Česlovo Jovaišo buvo nuvežtas į ligoninę, bet, ten pagulėjęs vos 6 dienas, atsiskyrė iš gyvųjų tarpo. Ir taip neišsipildė jo svajonės pamatyti laisvą Lietuvą ir mieląją Dzūkiją. 1964 m. sausio 22 d. šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje buvo atlaikytos gedulingos pamaldos už velionio sielą. Po pamaldų buvo nulydėtas ir palaidotas Šv. Kryžiaus kapinėse.

Philadelphijos ramovėnai liūdi netekę tauraus nario.

A.

JAUNO LIETUVIO KARIO NETEKUS

Daug Amerikoje gyvenančių lietuvių jaunuolių vyksta savanoriais ar pašaukti į karinę tarnybą. Daug iš jų dalyvavo Korėjos kare ir dabar yra visur jų išblaškytų kur tik JAV kariuomenė stovi: nuo Europos iki Pacifiko, nuo šiaurės Ašigalio iki tolimųjų pietų.

Prieš du metus, 1962 m. vasario

1 d. į JAV kariuomenę savanoriu įstojo ir jaunas Čikagos lietuvis Vidas Milavickas. Jis čia gyvai reiškėsi, studijavo elektroniką, o į kariuomenę patekęs, buvo paskirtas prie raketų, nes buvo baigęs Illinois Technologijos institutą. Ir, štai tėvai, kovo 7 d. gauna telegramą, kad jų sūnus, vos 21 metų amžiaus, tragiškai žuvo eidamas pareigas Okinavoje, kur buvo Pfc laipsnio. Kovo 14 d. jis iš Biliūno koplyčios ir Nekalto šv. Panelės Marijos Prasidėjimo bažnyčios buvo nulydėtas į šv. Kazimiero kapines. Paliko nuliūdusius dar du broliukus, vieną sesę ir abu tėvelius, kurie jį mažą, tremties keliu, iš Lietuvos į čia atsivežė.

Bal. Brazsžionis