Partizanai: Istorija ir dabartis

Karys 1957 m. 7-8 Turinys, metrika

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų— metais

Atgaivintas Jungt. Amerikos Valstybėse 1950 metais

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Nr. 7 (1334)    RUGPJŪTIS - RUGSĖJAS, AUGUST - SEPTEMBER    1957 

V. Augustinas — Raiteliai Lietuvos vieškeliu .... Viršelis

Nr. 8 (1335)    SPALIS - OCTOBER    1957 

Žygimantas Vaza, D. L. K. ir Lenkijos karalius  .... Viršelis

  T U R I N Y S

P. Dirkis — Lietuvių jaunimas ir jo kongresas *

O. Urbonas — Lietuvių-lenkų karas su švedais 1600-1611 *

Z. Rumša — Padauguvį prisiminus *

J. Tumas — Bolševikų kalėjimuose ir Červenės žudynėse *

B. Gražulis — Baladė apie poetą *

E. Šulaitis — Lietuvis JAV kariuomenėje, foto montažas *

J. Skardis — Kaip Sovietai išsunkia savo vergų smegenis *

P. Bliumas — Ar teisingos 1939 m. Vokietijos sienos? *

O. Žadvydas — L. K. M. IX laidos sukaktis *

Karinė Spauda *

Tremties Trimitas *

Lietuviai kariai laisv. pasaulyje *

Kariai ir Jaunimas *

Kuprinės Pabiros *

Skaityti daugiau: Karys 1957 m. 7-8 Turinys, metrika

Kuprinės pabiros

NUKREIPĖ DĖMESĮ NUO LIETUVIŲ

Dar spaudos draudimo metu Šiaulių aps., viename grafų Zubovų dvare, buvo suruoštas slaptas lietuvių veikėjų suvažiavimas. Zubovai, nors ir rusai, buvo palankūs lietuvių tautiniam judėjimui ir jį rėmė.

Kad slaptoji caro policija nesusektų lietuvių suvažiavimo Zubovų dvare, minimas grafas suruošė kažkokia proga balių. Be lietuvių, pakvietė ir caro augštuosius valdininkus iš Šiaulių: apskrities viršininką, policijos vadą ir kt.

Grafas, žinodamas rusų patraukimą gerti, nesigailėjo jiems degtinės ir raginimo gerti. Kai jau rusai gerokai įkaušo, lietuviai vienas po kito pakilo nuo stalų ir pranyko. Išėjo į kitą kambarį posėdžiauti.

Pagaliau rusai apsižiūrėjo, kad prie stalo nebėra nė vieno lietuvio. Apskrities viršininkas pradrįso paklausti :

—    Ponas grafe, kur tie lietuviaidingo?

—    Mat, ponai, mano kumelė pradėjo kumeliuotis. O vienas jų yra veterinarijos gydytojas, taigi, išbėgo jai padėti. O kiti, žinot, ūkininkų vaikai, išbėgo į kumelę pažiopsoti, — atsakė grafas.

—    A, meskim tas nešvarias kalbas apie kumeles. Tai mužikų darbas. O mes. ponai, išgerkime! — paragino grafienė.

—    Išgerkime! — pritarė caro valdininkai, ir jų dėmesys nukrypo nuo lietuvių į stikliukus. B. S.

Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros

LIETUVIŲ JAUNIMAS IR JO KONGRESAS

POV. DIRKIS

Pro jaunimo kongresą, kuris įvyko birželio 29 ir 30 d.d. Čikagoje, negalima tylomis praeiti vien dėlto, kad mūsų jaunimas yra tautos ateitis, kad jam gimė mintis sušaukti kongresą ir kad tą mintį pats jaunimas ir realizavo.

Lietuvių jaunimas yra vertas didelio dėmesio ir vyresniųjų pasitikėjimo, nes tą įrodo savo kilniais darbais. Užsibrėžtieji uždaviniai posėdžių protokolais nesibaigia. Jau nuo seno mums žinoma, kad lietuvių jaunimas nerimo, suko galvas ir jieškojo kelių ir būdų, kaip būtų galima geriau savo kraštą apsaugoti ir savo tautą gelbėti nuo išnaikinimo. Lietuvių jaunimas gerai žinojo, kad kova, kokia ji bebūtų, ypač už savąjį gimtąjį kraštą, savąją tautą, yra itin garbinga, nes ji nesurišta su egoizmu, su savanaudiškumu. Ne nuo šiandien mes žinome, kad lietuvių jaunimas savo žygiais davė ir duoda savajai tautai vertingų dvasinių turtų. Aktyviausiai lietuvių jaunimas savo žygiais pasireiškė 19 šimtmetyje, t.y., Aušros gadynėje, kuomet visą tautą ne tik pažadino iš tautinio apsnūdimo, bet ją paruošė ir nepriklausomybei. Tauta šiandien jais ir jų nuveiktais darbais didžiuojasi. Bendrai, lietuvių jaunimas, kaip seniau, taip ir dabar, reiškiasi aktyvioje kovoje su knyga, su plunksna ir su ginklu. Štai, kad ir 1918-19 m. lietuvių jaunimas pirmas parodė savo jautrumą ir pirmas išgirdo savo vyresniųjų brolių balsą, šaukiantį eiti savo kraštą gelbėti nuo užgrobikų. Palikę knygą, lyrą ir arklą, jie ėjo savo kraštą ginti. Kas gi tą jaunimą vertė, skatino? Nagi, karšta savo tėvynės meilė ir nepaprastas laisvės troškimas. Jaunimas, gyvendamas tremtyje, tapo labai jautrus savo tautos atžvilgiu ir savo tėvų gimtosios kalbos atžvilgiu. Tuo labiau, kad jų tėvų — senųjų darbuotojų — gretos retėja ir jų pečiai jau nebeteki tvirti.

Pagaliau, ar gali jaunimas ramia širdimi tylėti, kai tauta neša dar iki šiol negirdėtą jungą. Ar jaunimui nerūpi, kai tūkstančiai lietuvių brolių ir seserų miršta Sibiro taigose ir Altajaus kalnuose nuo šalčio, bado. Akademinis jaunimas ryžosi padėti pavergtai Lietuvai ir Sibiro lietuviams. Jaunimas savo jėgomis surinko tūkstančius parašų po peticija, kurią 1956 m. birželio 15 d. įteikė JAV prezidentui, šiais metais tas pats jaunimas labai aktyviai ir su dideliu entuziazmu ruošė Vasario 16 d., Motinos Dienos ir kitus minėjimus. Tie minėjimai buvo ypatingai gražūs, turiningi, ir juos pravedė pats jaunimas. Ypatingo dėmesio yra vertas įsteigimas žurnalo “Lituanus” angių kalba, žurnalas pašvęstas laisvų kraštų visuomenei ir yra informacinio pobūdžio, kurio tiražas prasidėjo iš 12 psl. su 900 egz. Gi šiandien jis jau yra 32 psl. su 3,500 egz. Tą žurnalą veda ir redaguoja grynai akademinis mūsų jaunimas be jokio atlyginimo. O keno gi rankomis yra vedama ir tvarkoma jaunimo organizacijų spauda — jų organai: Skautų Aidas, Vytis, Jaunimo Žygiai ir daug kitų?

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ JAUNIMAS IR JO KONGRESAS