TAU, ŽMONIŲ IR TAUTŲ MOTINA,
pavedame visą žmoniją su jos vargais ir viltimis.
Suteik mums tikros išminties bei šviesos,
vesk laisvės ir teisingumo keliais.
Kreipk visą žmoniją į vienybę ir taiką.
Padaryk, kad visi atrastų Kristų - Kelią, Tiesą ir Gyvenimą!
Padėk mums, Mergele Marija,
gyventi tikėjimu ir pasiekti amžinojo gyvenimo laimę.
O Geroji, o Malonioji, o Mieliausioji
Dievo ir mūsų Motina Marija! Amen.
(Popiežius Jonas Paulius II)
Kard. Vincentas Sladkevičius
Viltingos permainos ir skaudūs pėdsakai.Kelis dešimtmečius katalikai ir kitų tikėjimų išpažinėjai mūsų krašte buvo išstumti iš viešojo gyvenimo, apriboti bažnyčios sienomis, šventoriaus bei kapinių ribomis. Dabar vykstantys visuomenės gyvenimo pasikeitimai kviečia bei ragina mus - hierarchiją, kunigiją, tikinčiuosius - naujai pažvelgti į savo vietą šiandieninėje Tautos istorijoje. Per kelis mėnesius nukrito daug žodžio varžtų, buvo atšaukta daugelis tabu. Pasirodė, jog nėra tiesa, kad visuomenė bemaž ištisai tapusi ateistiška ir kad krikščioniškosios vertybės jau nebereikalingos.
Per porą pastarųjų metų kai kurie žymūs įvairių kitų tarybinių tautų kultūros darbuotojai, o per šiuos - ir mūsų šalies žymūs kūrėjai garsiai prabilo apie religinio tikėjimo reikšmę tautos dvasiai, jos moralei. Jau yra viešai pripažinta, kad labai sužalojo mūsų tautos sielą ne tik prievartinė žemės ūkio kolektyvizacija, nepalanki urbanizacija, bet ir beatodairiška ateizacija. Sužalotos žmonių sąžinės, kai jie turėjo kalbėti ne tai, ką manė, ir daryti ne tai, ką sakė; kai turėjo niekinti, kas jų tėvams, o gal ir jiems patiems buvo šventa.
Skaityti daugiau: DĖL BAŽNYČIOS PADĖTIES IR UŽDAVINIŲ ŠIANDIENINIŲ PERMAINŲ AKIVAIZDOJE
A. Kalnėnas[Antanas Patackas]
Pradžioje buvo Žodis(Jn 1, 1)
Prieš 77 metus, kai Rusijoje mokslus einančios inteligentijos dauguma nusisukusi nuo savo tėvų tikėjimo garbino svetimus dievus ir, skelbdama liberalizmą bei ateizmą, silpnino Lietuvos žmonių tikėjimą, kartu silpnindama ir lietuvių kovą su rusifikacija, su carų politikos pastangomis nutautinti ir surusinti Lietuvą, Maskvos universiteto teisių fakulteto IV kurso studentui Pranui Dovydaičiui kilo idėja leisti katalikišką laikraštį. Pradžioje prie Kaune leidžiamo Aleksandro Dambrausko (Adomo Jakšto) žurnalo „Draugija“ kaip priedas pradėjo eiti laikraštis „Ateitis“. „Ateities“ atsakomasis redaktorius buvo A. Dambrauskas-Jakštas, o faktiškasis - Pranas Dovydaitis (taip buvo iki 1911-1912 m., nuo 1913 m. „Ateitis“ pradėjo eiti skyrium kaip mėnesinis laikraštis).
„Ateities“ tikslus ir kryptį Pr. Dovydaitis išdėstė pirmame numeryje, straipsnyje „Trys pamatiniai klausimai“. Jis išreiškė tokias mintis:
Matome žmogaus tragediją be Dievo, bedvasės kultūros grėsmę. <...> Nenorėdamas nusilenkti prieš Dievą, žmogus „visas susikūprino“ prieš susikurtus stabus, „mados kvailybes ir laiko prietarus". <...> Kadangi tikrą laisvę gali suteikti tik tiesa, „iš dvasiško ir doriško puvimo balos" žmoniją gali išgelbėti tik jos atsinaujinimas Kristuje. Pasilikę Kristaus Bažnyčioje, mes prieš visą pasaulį ištariame: „ Viską atnaujinti Kristuje, tai daugiau negu teoriškai skelbti Kristų, įrodant Jo istoriškumą ir dieviškumą“. Teorijoje galima daug ginčytis ir prie nieko neprieiti. Reikia padaryti Dievo tiesą savo gyvenimo faktu. Kai bus galima su apaštalu tarti, jog ne aš gyvenu, bet manyje gyvena Kristus, tada ir mes patys sau neprieštarausime, ir prieš mūsų Kristų neturės jėgos jokie argumentai. (Cit. iš J. Girniaus veikalo Pranas Dovydaitis. Čikaga. 1975, p. 354).
Skaityti daugiau: ŽVELGIANT Į ATEITĮ
