Partizanai: Istorija ir dabartis

LIETUVA

JAUNŲJŲ KŪRYBA

G. Saulius[Gintaras Pluščiauskas]

     Liūdesys tebevirpa ant pirštų
     Ir viltis tebevysta delne.
     Kur ėjau, kur buvau - tuoj užmiršiu,
     Tik palik amžinybei šalia.

          Tavo lietūs ir vėjo rudenio šiaurumas,
          Sniego marškos ir pusnys žiemos vidury
          Begalinis pavasario žalis ir vasaros lėtas vaiskumas - - -
          Pajautimas, jog Tu negali

     Mus palikt, pasimetusius laikmečių šėlsmo aidėjime,
     Daugkart klydusius ir išdavusius daugkart Tave;
     Abejingus, beprasmybėn įspraustam skubėjime
     Ir žiaurius nuo mirčių kelyje.

          Gal dar leis pasiimti Tave visą visą
          Su mirčių gimimu ir gimimų mirtims,
          Su viltim, jog šviesa nugalės
          Ir mūs meilės jau tamsa užslopint nepajėgs.

Skaityti daugiau: LIETUVA

STATIKOS PRAKEIKIMAS

G. Saulius[Gintaras Pluščiauskas]

                    Skiriu tyroms akims
                    nekenčiančioms apgaulės.

Kada gi baigsis šis laukimas?
Kada gi pagaliau ateis
Tas ilgai lauktas pabudimas
Ir viską mumyse pakeis?

    Kada mūs lūpos nemeluos
    Ir akys mūsų neapgaus?
    Kada bus galima be baimės
    Prie nepažįstamo priglaust

Nuvargusias svajas ir liūdesio vaiskumą,
Paklydusius džiaugsmus ir skausmą netekties?
Kartu pajusti glaudime lengvumą,
Sukeltą virpesio minties,

Skaityti daugiau: STATIKOS PRAKEIKIMAS

RŪTA

LIETUVIŲ DORINĖ KULTŪRA

A. Kazimieraitis[Aleksandras Žarskus]

     O nemari tavo žalių šakelių, rūta,
     Gležnuos lapeliuos slypinti galia.
     Dėl to sesutės pasirinko tavo žalį
     Pasidabint kasas, pagražinti darželį,
     Kad tu gyvybės ženklas- kas tik būtų,
     Ar šalnos kanda, sniegas dengia - vis žalia!

                (J. Aistis)

     Nagrinėjant lietuviškumo esmę, lietuvišką savimonę, dorinę baltų kultūrą, anksčiau ar vėliau iškyla rūtos įvaizdis, kaip mūsų gyvastingumo šaknis, versmė, iš kurios amžiais mūsų protėviai sėmėsi gyvybės vandenį. Nepaprasta pagarba rūtai ir išskirtinė jos paskirtis mūsų tautosakoje daug ką pasako. Rūta vienaip ar kitaip minima kas trečioje liaudies dainoje (17, p. 241).

     Dar šio amžiaus pirmojoje pusėje rūtoms būdavo skiriama garbingiausia darželio vieta: Rūtų viena lovelė būdavusi pačiame darželio vidutyje (16, p. 306). Mergelės, eidamos į bažnyčią, būtinai nešdavosi gėlių puokštę, kurioje pagrindinė gėlė, ypač iš kvietko pakraščių, būdavusi rūta (17, p. 307).

     Ką reiškia lietuvio savimonei rūta? Kur slypi gležno rūtos lapelio nemarumas?

Skaityti daugiau: RŪTA