Partizanai: Istorija ir dabartis

1830-31 METAI

LIETUVOS ULONŲ MAJORAS HORDYNSKIS IR JO KNYGA APIE LIETUVOS — LENKIJOS SUKILIMĄ

Adv. Kostas R. Jurgėla

1939 m. rudenį New Yorko senienų knygyne man netikėtai pavyko už 5 dol. įsigyti pirmųjų Amerikos žemyne išleistų Lietuvų liečiančių, ir priede Lietuvos istorijos santraukų turinčių, knygų (1950 m. gavau ir ankstyvesnės laidos egzempliorių). Tai Lietuvos ulonų 10-jo pulko majoro Juozo Hordynskio “History of the Late Polish Revolution and the Events of the Campaign”,trečioji laida, prenumeratos keliu išleista Bostone 1833 m. Knygos viršelio antrame puslapyje pažymėta, kad autorius pasilaikė veikalo teises 1832 m. dokumentu, įrašytu į Massachusetts apygardos JAV teismo archyvus. Knygų sudaro 424 numeruoti puslapiai 5.5 X 6.3 colių dydžio (tiesa, antras teksto puslapis numeruotas skaitmeniu “6” ir ta klaida nusitraukė per ištisų knygų, rodant 428 psl.) ir 12 puslapių lotynų skaitmenimis. Be to, yra 35 brėžiniai atskirais lapais; kautynių eigai pavaizduoti.

Susidomėjau, ėmiau teirautis. Mass, apygardos teismas man pranešė, kad daugiau kaip prieš 50 metų visi to teismo autorių teisių archyvai persiųsti į JAV Copyright Office, Kongreso Knygynų Vašingtone. Kongreso knygyno retų knygų skyriaus globėjas pranešė, kad Hordynskio "copyright” yra įrašytas į “Record of Copyrights. Massachusetts, 1831— 1832” tomo 355 psl. leidėjų Carter and Hendee vardu 1832 m. rugsėjo 7 d., ir kad Kongreso Knygyne yra I, II ir III laidos egzemplioriai, gi IV laidos egz. (1833 m.) yra New Yorko Miesto Knygyne.

Skaityti daugiau: 1830-31 METAI

MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI

BRIGADOS GENEROLAS KLEMENSAS POPELIUĆKA

Nepriklausomos Lietuvos kariuomenes Karo Technikos Valdytos viršininkas brig. gen. K. Papeliučka mirė svetimoje Vokietijos žemėje, tremtyje, 1948 m. spalio 25 d., Augsburgo Servatius Stift ligoninėje.

Velionis gimė 1892 m. birželio 16 d. Šiaulių apskr., Pašvitinio valsčiuj, Būčiūnų kaime. Baigęs 1912 m. Šiaulių gimnazijų, įstoja į Kijevo Politechnikos Instituto architektūros skyrių. Įsiliepsnojęs pirmas pasaulinis karas patraukia jį į Petrapilio karo inžinerijos mokyklą, kurią baigė 1915 m.

Tarnaudamas rusų kariuomenėje, už narsumą ir nuopelnus buvo apdovanotas visais ordenais, kuriuos turėjo teisę gauti vyr. karininkas. Kilus revoliucijai ir įvykus bolševikų Derversmui, jis grįžta į tėvynę. Jau 1919 m. pradžioje įstoja savanoriu įbesikuriančias Lietuvos kariuomenės eilėse ir, vadovaudamas inžinerijos daliniams, veikia fronte prieš bolševikus ir bermontininkus. Jo rūpestingumas, iniciatyva, asmeniškas pavyzdys ir jo drausmingi daliniai, kaip bolševikų taip ir bermontininkų frontuose suteikia vertingą pagalbą jaunajai Lietuvos kariuomenei, siekiant pergalės ir nepriklausomos Lietuvos respublikos atstatymo.

Skaityti daugiau: MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI

LIETUVOS VIETINĖ RINKTINĖ 1944 M

PLK. O. URBONAS

VOKIEČIŲ PROVOKACIJA

Pagaliau gauname Jeckeln įsakymą: kol likusiųjų Vietinės Rinktinės batalionų formavimas nėra baigtas, ir kol V. R. vadas neturi galimumo asmeniškai vadovauti savo daliniams Vilniaus krašte, Vilniuje organizuojamas Jeckelno štabas, kurio žinion pereina operacinis mūsų batalionų vadovavimas; tolimesnis V. R. batalionų siuntimas į Rytų Lietuvą turi būti suderintas su to štabo pageidavimais, o dalinių išdėstymas turi būti aptartas su šiuo Jeckeln štabu. Mūsų batalionų išdėstymo rajonai numatyti: Svyriai, Ašmena, Švenčionys.

Kol kas sujungtai vadovauti mūsų batalionams Rytų Lietuvoje — didelio reikalo ir nebuvo, nes jie jokių operacijų nevykdė, o numatyti išdėstymo rajonai atitiko mūsų norus; be to, generolas buvo pasirengęs su paskutiniais suformuotais batalionais vis vien pereiti į Vilnių, todėl mes šiam įsakymui ypatingai ir nepasipriešinom. Lauko štabo viršininku buvo paskirtas policijos plk. ltn. Diez. Atvyko jis į Kauną, kur turėjome su juo ilgesnį pasikalbėjimą. Šiuo metu Vilniuje, Trakuose ir Eišiškėse mes jau turėjome savo komendantūras, o komendantai į Ašmeną ir į Svyrius jau buvo numatyti ir turėjo ten išvažiuoti tuojau po to, kai tik ten apsistos mūsų batalionai. Prašiau Diezą, kad vengtų duoti tiesioginius įsakymus mūsų batalionams, kad pasinaudotų esamomis komendantūromis. Kiekvienoje komendantūroje yra vertėjas, ir komendantas patikrins, kad įsakymai būtų teisi gai suprasti, kad dėl skirtingų kalbų neįvyktų nesusipratimų. Be to, prašiau jį, kad į savo štabą priimtų vieną mūsų karininkų, kaip ryšių karininką su mūsų štabu. Diez viską pažadėjo išpildyti, tik paabejojo dėl ryšio karininko, ar jis, be tiesioginio Jeckeln sutikimo, galįs tai padaryti. Pažadėjo Jeckeln atsiklausti. Atrodė, kad viskas šiaip taip susitvarkė. Bet išėjo kitaip.

308 (berods) batalionas vyksta į Svyrius. Bataliono vadas, atvykęs Kaunan, mūsų štabe gauna visus jam reikalingus įsakymus, instrukcijas. Batalionas be jokių įvykių atvyksta į Svyrius, išsikrauna ir čia gauna iš Jeckeln lauko štabo įsakymą užimti atskiromis kuopomis visą eilę kaimų (nesu tikras, ar šis įvykis buvo Svyrių ar Ašmenos rajone; berods, Ašmenoje). Žiūri bataliono vadas į žemėlapį ir mato, kad kaimas nuo kaimo yra atstume per 15-20 kilometrų. Apklausinėja vietos gyventojus ir iš jų sužino, kad tie kaimai užimti lenkų partizanų. Šie gi—geruoju kaimų neapleis, teks kautis, o tai prieštarauja generolo duotoms instrukcijoms. Skambina bataliono vadas į Vilnių, kalbasi su Jeckeln lauko štabu. Iš ten patikrinama, kad viskas tvarkoje, kad štabas turįs tikslius duomenis, jog tie kaimai esą tušti; žinios apie lenkų partizanus — tik vietinių gyventojų fantazija. Paskutiniam bataliono vado abejojimui išsklaidyti, štabas patikina bataliono vadą, kad esantieji vietoje du vokiečių tankai gauna įsakymą palydėti mūsų kuopas iki paskyrimo vietos. Kalba bataliono vadas su tankų viršininku, ir tas patvirtina, kad jam įsakyta kuopas palydėti. Kadangi pėstininkai juda, palyginti, labai lėtai, tai lai kuopos išeina anksčiau, o tankai jas pasivysią pakelyje. Bataliono vadas pasiryžo įsakymą pildyti. Kuopos išsiskirsto ir pradeda žygį. Tankų, žinoma, nėra.

Skaityti daugiau: LIETUVOS VIETINĖ RINKTINĖ 1944 M