VYKDANT LIETUVIO KUNIGO IDEALĄ

ANTANAS MASIONIS

Pagaliau mums pavyko kun. Viktorą Dabušį prigriebti. Mat, mes, patarsoniečiai, jau seniai norėjome jį pagerbti, nes jis šioje mūsą parapijoje išgyveno ilgiausiai negu kur kitur, įskaitant ir jo pastoracinę veiklą Lietuvoje. Jis pas mus išbuvo aštuonerius metus vikaru ir dešimt metų klebonu. Tačiau jis vis spyrėsi ir atsisakė bet kokio jo pagerbimo. Jis net nenorėjo ir griežtai atsisakė, kad surengtume jam išleistuves. Pagaliau nusileido: girdi, kai būsiu sulaukęs 75-rių metų amžiaus ir 50 metų kunigystės jubiliejaus, kai būsiu aplankęs Lietuvą ir Romą, tada jau tikrai švęsime. Kai jis mums suminėjo tiek daug ir kai kurių gana sunkių sąlygų, pamanėme, kad gal iš viso mums niekad neteks jo pagerbti. Tačiau, beveik netikėtai, jis, visas tas sąlygas išpildęs, atvyko pavaduoti ir paleisti atostogų mūsų dabartinį kleboną kun. Antaną Bertašių. Užtat mums, buvusiems jo parapiečiams, yra didelis malonumas su juo čia pabuvoti ir išreikšti jam savo pagarbą už jo nuveiktus darbus mūsų parapijoje.

Kun. Viktoras J. Dabušis bičiulių tarpe minint jo 50 metų amžiaus sukaktį 1960 gruodžio 18 d. Brooklyn, N.Y. Pirmoje eilėje iš kairės: A. Masionis, Alina Grinienė, kun. V. J. Dabušis, Vlada Brazaitienė. Antroje eilėje: P. Jurkus, kun. L. Jankus, Al. Kazickienė, kun. V. Pikturna, Mara Vygantienė ir dr. Vyt. Vygantas.

Skaityti daugiau: VYKDANT LIETUVIO KUNIGO IDEALĄ

“Į LAISVĘ” MŪSŲ PERIODINĖJE SPAUDOJE

Tarp šiuo metu laisvajame pasaulyje (Anglijoje, Argentinoje, Australijoje, Brazilijoje, Italijoje, Kanadoje, Venezueloje, Vokietijoje) lietuvių kalba spausdinamų arti 50 periodinių leidinių (dienraščių, savaitraščių, dvisavaitinių, mėnesinių, keturmėnesinių, pusmetinių bei metraščių) yra ir “Į Laisvę” žurnalas, savo pradžią siejąs su “Į Laisvę” dienraščiu, ėjusiu Kaune nuo 1941. VI.24 iki 1942.XII.31. Dienraštį leido Lietuvių Aktyvistų Frontas, 1941 birželio 23 paskelbęs Tautos sukilimą prieš bolševikus, kurių okupaciją pakeitė vokiečiai. Naujiems okupantams nepatiko simbolinis dienraščio vardas, o leidėjams nesutikus paklusti ir remti vokiečių okupacinės valdžios politiką 1942.12.31 dienraštį uždarė.

Čia įdomu pažymėti, kaip Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (4 tomas) apibūdina “Į L” dienraštį: “Į Laisvę, klerikalinis burž. nationalistų dienraštis, ėjęs 1941. l.VI. - 1942.XII Kaune. Propagavo fašistinę ideologiją, skleidė neapykantą tarybinėms tautoms, ragino bendradarbiauti su hitleririniais okupantais”. Manau, kad komentarai nereikalingi. Puikus tarybinės enciklopedijos objektyvumas.

Skaityti daugiau: “Į LAISVĘ” MŪSŲ PERIODINĖJE SPAUDOJE

R.Reigano proklamacija

Šiandien priespauda ir persekiojimas yra kasdieninė Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių našta. Sovietų politika specifiškai nukreipia prieš Pabaltijo valstybių tautinį gyvenimą ir istorinį palikimą; Rusinimas vyksta įvairiom priedangom: priverstiniu žmonių perkeldinimu, kolonizavimo plėtimu rusais imigrantais ir griežtu vietinių religinių, kultūrinių bei visuomeninių tradicijų užgniaužimu.

Bet nepaisant šios priespaudos sistemos, Pabaltijo tautos drąsiai toliau priešinasi suliedinimui, reikalaudamos savo tautinių, politinių ir religinių teisių. Taikus reikalavimas, reiškiamas per pogrindžio spaudą, peticijomis ir valdžios pareigūnams, demonstracijomis, per Katalikų Bažnyčios ir kitų religinių bendruomenių veiklą, per Helsinkio susitarimų vykdymo stebėjimo grupes ir komitetus ginti religinių tikinčiųjų teisėms, kelia susižavėjimą visų tų, kurie myli ir gerbia laisvę.

Skaityti daugiau: R.Reigano proklamacija

SKAUDI SUKAKTIS

Štai jau 45 metai, kai Lietuva buvo Raudonosios armijos užimta ir klasta bei prievarta prijungta prie Tarybų Sąjungos.

45 metai, kai laisva ir nepriklausoma Lietuvos valstybė išnyko iš politinio žemėlapio, nebesireiškia tarptautiniame gyvenime. Tai skaudus ir liūdnas faktas, nors iki šiol Vakarų demokratinės šalys prievartinio Pabaltijo valstybių prijungimo nepripažįsta.

Maskva nuo pat pradžios savo smurto veiksmą stengiasi pridengti “liaudies sukilimo” mitu. Atseit, Lietuvos liaudis, remiama Raudonosios armijos, nuvertė nekenčiamą buržuazinį jungą ir atkūrė tarybų valdžią; Nepriklausoma Lietuvos valstybė žlugo ne dėl užsienio įsikišimo, bet dėl vidaus permainų.

Šis tarybinis Pabaltijo valstybių okupacijos pateisinimo mitas prieštarauja visiems gerai žinomiems istoriniams faktams ir dokumentams. Pabaltijo valstybių likimas buvo užantspauduotas slaptais Hitlerio ir Stalino sandėriais 1939 metų rudenį. Lietuvai pražūtingas buvo antrasis Berlyno ir Maskvos susitarimo slaptasis priedas, kuriuo Lietuva, išskyrus Suvalkijos pasienio ruožą, buvo perleista Tarybų Sąjungos įtakos sferai. Tai įvyko 1939 m. rugsėjo 28 d.

Skaityti daugiau: SKAUDI SUKAKTIS

EUROPOS BIČIULIAI SUSIRINKO VERONOJE

Europos lietuviškųjų studijų savaičių progomis Europos LF bičiuliai paprastai suranda laiko susirinkti draugėn ir pasišnekėti savais reikalais. Toks bičiulių susirinkimas įvyko ir šios vasaros XXXII-osios studijų savaitės proga, Veronoje, šiaurinėje Italijoje, rugpjūčio 12-tos vakare. Dalyvavo apie 20 Europos bičiulių ir 13 svečių - bičiulių iš JAV.

Susirinkimą atidarė Europos LFB valdybos pirm. Kęstutis Ivinskis, pakviesdamas dr. Kęstutį Girnių tolimesniam vadovavimui. Po maldos, kurią sukalbėjo kun. Bronius Liubinas, apie E LFB valdybos ir bendrai apie europiečių bičiulių veiklą kalbėjo valdybos nariai: Kęstutis Ivinskis, Jūratė Barasaitė ir dr. Saulius Girnius. Europoje iš viso yra 37 bičiuliai, iš jų 25 gyvena Vokietijoje. Po keletą bičiulių yra Anglijoje, Italijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Ryšiai tarp bičiulių palaikomi daugiausia LFB biuletenio pagalba, kurį redaguoja ir platina mieloji Alina Grinienė. Bičiulių įnašas rengiant kasmetines studijų savaites Europoje yra didelis. Anksčiau tokios savaitės būdavo rengiamos išimtinai bičiulių iniciatyva. Gyvenant arčiau Lietuvos, susidaro daugiau galimybių artimiau pažinti dabartinę padėtį pavergtoje tėvynėje.


Kun. dr. V. Kazlauskas, Vatikano radijo vedėjas

Alina Grinienė, mūsų žurnalo bendradarbė, Europos lietuviškos veiklos judintoja, “Europos LF bičiulio“ redaktorė Muenchene, Vak. Vokietijoje

Skaityti daugiau: EUROPOS BIČIULIAI SUSIRINKO VERONOJE

Subkategorijos