IŠTVERMĖS SIMBOLIS

VEDAMASIS

Gulago kankiniui Petrui Paulaičiui— 80

Baigėsi birželis, pats lemtingiausias, daugiausia jausmų ir minčių, begalinį sielvartą ir tokį pat ryžtą sužadinęs mėnuo naujausioje Lietuvos istorijoje. Sukako 44 metai, kai su sielvartu kartojame “vargas nugalėtėsiems”!

Daugelis po šia našta palūžo. Pasidavė. Prarado savigarbą, garbina pavergėjus kaip išlaisvintojus, renegatų uolumu niekina tuos, kurie gyvybe paliudijo ištikimybę atgimusios Lietuvos idealams. Bet tai tik viena medalio pusė. Vergijos našta tik silpnuosius palaužė.

Nuo pirmosios okupacijos dienos Lietuvoje reiškiasi nenugalima tautos pasipriešinimo dvasia. Nueitas ilgas kančių ir aukų kelias nėra tik vieni pralaimėjimai. Jame buvo tokių pergalių, kuriomis visuomet didžiuosimės, kaip 1941 metų sukilimas, SS legiono boikotas 1943 metais, partizaninių kovų dešimtmetis, daugybė lietuvių, kurie žuvo, bet nepasidavė, nenusilenkdami pavergėjui. Gyvuosius stiprina nenugalėta žuvusių didvyrių ir kankinių dvasia. Iš čia stiprybės ir įkvėpimo semia naujos laisvės kovotojų kartos.

Didvyrius paprastai pastebime tik po jų mirties. Gyvi būdami šalia mūsų jie dažnai nepastebimi. Tylaus darbo ir aukos vagų gilumas paviršutiniškam žvilgsniui pasilieka nematomas. Tik vėliau derlumu regimai apsireiškia išpurenta dirva.

Dar ir šiandien tarp mūsų tyliai laisvės sėklą brandina, praeities kovų randus paslėpę, išlikę pirmosios kovotojų kartos atstovai, atlikę “lietuviškąją" (25 metų) bausmę Sibiro katorgoje. Jis liudija, kad iš tikrųjų nuo pirmosios pavergimo dienos Lietuvoje prasidėjo iki šiandien neatlyžtantis pasipriešinimas neteisybei ir žygis į laisvę.

Juos visus pagerbiame, šiemet pažymėdami mokytojo Petro Paulaičio 80-sias gimimo metines (jis gimė 1904 birželio 29). Tai pirmosios valandos laisvės kovotojas, kuriam istorija lėmė savo nueitu gyvenimo keliu simbolizuoti nenutrūkstamą Lietuvos kovą nuo 1940 birželio iki šiandien. Jam buvo lemta 35-rius metus ištverti Gulago salyne ir sugrįžti į tėvynę. Mokytojas Petras Paulaitis nenulenkė pavergėjui galvos ir savo įsitikinimais neprekiavo (Žr. Į Laisvę, Nr. 63-641100-101). Po 35-rių metų lagerio jis išėjo laimėtoju. Pavergtoje tėvynėje apie jį neleidžiama kalbėti. Bet jį žino užsienis. Apie jį su pagarba kalba svetimieji.

“Petras Paulaitis— Lietuvos ir Žmonijos pasididžiavimas!” — laisvę pasiekęs pareiškė estų demokratinio sąjūdžio atstovas Sergiejus Soldatovas. O izraelietis rašytojas Michailas Chaifecas taip aprašė Pauliečio dvasios tvirtybę. Kartą saugumo majorui, gundžiusiam rašyti malonės prašymą, Paulaitis taip atsakė: “Pilieti majore, įsivaizduokite, kad vyksta karas su Kinija. Mao šalininkai jus paėmė į nelaisvę ir siūlo: atsisakyk Rusijos, savo komunistinių įsitikinimų, ir tada paleisim. Ar jūs priimtumėte tokį pasiūlymą? Majoras atsakė: ne. Tad kodėl jūs man siūlote tą patį? Saugumietis nuleido galvą”.

Prieš penkerius metus, dar būdamas lageryje, Petras Paulaitis rašė: “Aš ramiu žvilgsniu žiūriu į ateitį, kuri bus gera, jeigu ir ne man, bet mano Tėvynei, mano tėvynainiams tai tikrai. Tačiau visuomet ir visur— Fiat voluntas Tua!” (LKB Kronika, Nr. 37, 1979).

Teesie Tavo valia! . . Krikščionio pasitikėjime Dievu glūdi šio didžiojo Lietuvos laisvės kovotojo dvasinės stiprybės šaknys.

Tai primename, pažymėdami Petro Paulaičio 80-sias gimimo metines. Jo asmenyje sveikiname ir gerbiame visus ištvėrusius teisingoje kovoje už Lietuvos laisvę. Tuos, kurie dabar eina Paulaičio keliais, kaip Balys Gajauskas, pradėjęs 33-sius Gulago metus.

Mokytojo Petro Paulaičio pasitikėjimas Dievo valia ir Lietuvos ateitimi nėra bergždžias.

Julius Vidzgiris Muenchenas,
Vak. Vokietija

Prisimename Lietuvos vyskupus, kunigus, seminaristus, Dievui pasiaukojusias sielas, jaunimą, kurio ypatingas Globėjas yra šventasis Kazimieras. Meilėje jungiamės su visais broliais ir seserimis tėvynėje, ypač su tais, kurie kenčia dėl tikėjimo, prašydami Dievą, kad visi išliktų ištikimi Kristui.

Prie Aušros Vartų Gailestingumo Motinos kojų sudedame Lietuvos Bažnyčios džiaugsmus ir kančias, o taip pat savo meilę ir viltį:

Marija, Marija, skaisčiausia lelija,
Tu švieti aukštai danguje.
Palengvink vergiją, pagelbėk žmonijai. . .
Nes viską pas Dievą gali.

Iš popiežiaus Jono Pauliaus II
lietuviškai pasakyto pamokslo
1984 m. kovo 4 d. šv. Petro
bazilikoje, Romoje.

Šio numerio kaina 3.00 dol.