DU PARTIZANO LAIŠKAI

broliui Sibire ir senelei Lietuvoje

Vienas “Į Laisvę” skaitytojas redakcijai prisiuntė du senus, sulamdytus ir nelengvai išskaitomus laiškus, pridėdamas tokį paaiškinimą:

“Siunčiu du partizano laiškus. Vienas jų rašytas 1945 m. gegužės mėnesį į Sibirą su tėvais ištremtam broliui, o antras, rašytas 1949 metais gegužės 30 d., Lietuvoje likusiai senelei. Aš tą šeimą Lietuvoje gerai pažinau. Laiškas, siųstas į Sibirą, po daugelio metų buvo parvežtas į Lietuvą ir su antruoju laišku pasiekė Ameriką.

Vėliau aplinkiniais keliais išsiaiškinau kai kurias laiškų detales: “Girėnų kolchozas” — tai partizanai, “širdies smūgis” — sunkus sužeidimas kautynėse, “Pranelė” — Sibiran išvežto brolio žmonos sesuo, likusi Lietuvoje; “darbas prie sienos laikraščio” — darbas partizanų štabo informacijos skyriuje.

Antrajame laiške žodžiai “pradėjau naują kelią” reiškia, kad žaizdų ir ligų nukamuotas partizanas iš miško bunkerio buvo perkeltas pas dorą, nuošaliai gyvenantį trobelninką. Ten jam buvo įruošta slėptuvė. Ten jis mirė ir slapta buvo palaidotas.

Turiu gan tikslius nurodymus, kur partizanas palaidotas.

“Vincelis” ir “Augustinas” - kiti du partizanai. “Sesė” — vokietis kareivis, prisijungęs prie lietuvių partizanų.

Laiškus aš išskaičiau ir perrašiau mašinėle. Jei “Į Laisvę” turi kokį rezistencinei medžiagai telkti archyvą, prašau tuos laiškus ten perduoti.

Siūlau laiškus paskelbti. Gal partizano žodžiai jautriau pasibels į gerokai aptukusias mūsų sąžines.

N.N.

Partizanas guodžia Sibiro tremtinius

Mielas Antanai,

Vėl Tau prie progos rašau kelis žodžius. Žinau, kad iš Tėvynės malonu gauti nors tuštį voką. Pas mus pavasaris, ievos žydi. Žmonės su viltimi laukus sėja. Daugelis, supratę didelę pirmenybę kolektyvinių ūkių prieš privačius, išaria ežias ir savanoriškai susijungė savo žemes į kolektyvus. Aš taip pat supratęs bendro darbo pirmenybę IV.25 įstojau į Girėnų kolchozą, išsikėliau iš senojo gyvenimo, persikėliau į bendrą. Gyvenu su didele šeima; vietos ankštoka, bet pavasaris— tas neturi net reikšmės. Ką darysi? Nauji laikai, nauja tvarka. Jaučiuosi neblogai lygus su lygiais. Dirbu prie sienos laikraščio; kaip eis toliau darbai, nežinau. Ta mano sveikata. V.5 turėjau stiprų širdies smūgį. 4 val. badė krūtinę, kaip su peiliais. Maniau, teks kraustytis pas Abraomą, ir maldas priešmirtines atkalbėjau, bet Dievas dar nenorėjo— paliko. Pasimelskit, aš Jus visada maldose prisimenu.

Kas gero pas Jus? Turbūt irgi pavasaris. Gal bus geriau. Vaikai galės pauogauti ir grybauti.

Norėčiau ką parašyti apie bendrus pažįstamus. Žinau, kad įdomu, bet kad nieko nesutinku. Pranelė, kiek žinau, gyvena senoj vietoj; įstojo į kolchozą, nes jau ten valstiečiai savanoriškai įsteigė kolchozą. Pas visus pūčia naujos idėjos, nauji lai

kai, naujos viltys.

Likit sveiki ir tvirti mano aplankyti. Bučiuoju šimtą kartų. Linkiu ir meldžiu ištvermės ir kantrybės.

Sudiev!

Z. Liepinis

Partizanas guodžia senelę

Mieloji Mamate,

Siunčiu nuoširdžiausius sveikinimus ir linkėjimus; meldžiu stiprybės ir kantrybės nešti senatvės kryželį. Labai pasiilgau. Nuolat mintimis esu su Jumis ir jaučiu iš Tavęs, Mamate, didelę paramą nešti savo kryželį. Esu stiprus, ramus.

Džiaugiuosi pavasariu. Su viltimi bertu į žemę sėklą. Dievas duos, pribręs, ir vėl sulauksime gausios pinties.

Nuo šio pavasario, Dievui norint, pradėjau naują kelią. Per Velykas Vincelis sunkiai susirgo, išvažiavo gydytis. Vos suspėjo. Buvo apendicitas. Kad tik kiek vėliau, būtų baigta — mirtis. Dabar po operacijos. Gal Dievas duos — pasveiks. Aš įstojau į kolektyvą. Nieko nematau čia baisaus. Dirbu, ką galiu po senovei. Niekas sprando nesuka. Jaučiuosi gerai lygus su lygiais, nei ponų, nei tarnų . . . Tokia Dievo valia. Jis taip norėjo, ir kiekvienas kelias, jei Jis laimina, yra geras. Jis tuo keliu siunčia, duos jėgų, o jei ne — pasiims pas save. Į turtus muštis neturiu noro, o prasimaitinti žmogui visada galima. Sakoma, Dievas davė dantis, duos ir duonos.

Norėčiau atvažiuoti, bet dabar pavasario darbai neleidžia. Gal vėliau, jei Dievas duos, pasimatysim. Aš gyvenu dabar su sese. Neblogai pavalgyti turim. Pieno kiek mažiau, nes karvė užtrūko, bet turim lašiniukų, mėsos, miltų. Atsiras greit daržovių. Kaip gyvena Augustinas, nežinau. Senai ką iš tos pusės besutikau. Vis tie darbai neleidžia pajudėti. Atitrūkom, mažai ir santykius bepalaikom. Neturiu apie juos žinių, kaip jie gyvena.

Kaip Jūs begyvenat? Likit sveiki ir gyvi, mano aplankyti. Bučiuoju šimtą kartų. Lieku sveikas ir stiprus, Jus mylįs ir pasiilgęs.

Zigmas