GYVOJI JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ
BALYS RAUGAS
Vliko paskelbtoji Lietuvių Charta nurodė išeivijos lietuviui kelius, kuriais bežygiuojant, sėkmingai būtų artėjama prie pagrindinio lietuvių tautos tikslo — Lietuvos laisvės bei jos valstybinės nepriklausomybės.
Lietuvių Chartos nurodytuose pagrindinių darbų baruose beplušant, saugojama tautinė gyvybė ir ugdomas tautinis sąmoningumas, be ko tikriausiai nebebūtų ir rūpesčio siekti Lietuvos laisvės. O organizacinės pastangos telkti tėvynainius į Lietuvių Bendruomenės (LB) organizacinį tinklą su LB apylinkėm ir apygardom, demokratiniais principais renkant LB valdomuosius organus, sudaro pagrindines sąlygas sėkmingam Lietuvių Chartos uždavinių vykdymui. Tik rūpestingai sumegstoje LB organizacinėje sistemoje gali tvirtai laikytis tautinis savitumas, palaimingai gali vystytis lituanistinis švietimas, sklandžiai gali būti puoselėjama savosios kultūros uždaviniai, planingai gali būti vykdoma politinė Lietuvos labui veikla. LB demokratinė santvarka buvo laidas sėkmingam organizaciniam darbui, kuris LB įtvirtino pačioje aukščiausioje lietuviškos veiklos pakopoje. Anot Lietuvių Chartos, “visi lietuviai yra lygūs tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai. “Todėl LB-je nėra griovių tarp jaunųjų ir senesniųjų, tarp turtingesnių ir mažiau pasiturinčių, tarp išsimokslinusių ir mažiau išprususių; ji yra neluominė, todėl savo veiklos apraiškomis ne kartą sušvinta iš toli pastebimais renginiais, kaip pvz., dainų ar tautinių šokių šventėmis, mokslo simpoziumais, Lietuvos laisvės pastangomis ir t.t.
Nesuprasta Bendruomenė
LB vykdant nepaprastos reikšmės veiklą, nors ji ir pasuko Amerikos lietuvių gyvenimą naujais tautinio išlikimo vieškeliais, nors ji ir sužėrėjo gražiomis lietuviškų darbų spalvomis, bet toli gražu mūsų išeivijoje, anot patarlės, ne visos pušys savo šilui ošia. LB esmė, jos sąvoka daug kam liko nesuprasta, ar nenorėta suprasti. Kartais ji sumenkinama, kartais ji suforsuojama, o kartais sąmoningai ir suniekinama. Daug kam LB tėra tik viena iš daugelio mūsų išeivijos organizacijų, o kai kam ji ne tiktai išeivijos lietuvių tautinė santalka Lietuvių Chartos uždaviniams vykdyti, bet apimanti ir pačią Lietuvą. Ir po trijų dešimtmečių nuo Lietuvių Chartos paskelbimo dar visuotinai nekalbama jos dvasios žodžiais. O ir pačioje LB terminologijoje net iš besireiškiančiųjų bendruomeninėje veikloje pasigirsta “skyrius” vietoj “apylinkės”, “nario mokestis” vietoj “solidarumo įnašo”, kuris juk yra ne kas kita, kaip simbolinis tautinės vienybės ir tautinio sąmoningumo patvirtinimas. Sumenkinimas vyksta ir tuose mūsų išeivijos telkiniuose, kur LB apylinkė sulyginama su kitom vietos organizacijom. Anot poeto St. Santvaro: “Jau gal reikia ne tik stebėtis, bet ir verkti, kad daugelis mūsų žmonių iki šiol dar nesupranta LB siekių, tikslų ir darbų” (Pasaulio Lietuvis, 1973 m., Nr. 1).
Sąmoningos kliūtys
Liūdnu faktu mūsų išeivijos istorijoje liko Altos priešinimasis LB veiklai. Altą nepanūdo suprasti LB idėjos, kuri ne kovą skelbė veikiančiom lietuviškom organizacijom, o priešingai — Lietuvių Bendruomenę Lietuvių Charta įpareigojo kurti religines, kultūrines, jaunimo, šalpos, profesines ir kitokias organizacijas ir tiesti pagalbos ranką jau veikiančiom. Taigi Altos veikloje LB galėjo tapti natūraliu ir tvirtu užnugariu.
Sunkiai čia dygo sėjamas LB grūdas. Senoji išeivija buvo kurčia LB evangelijos žodžiui. Tačiau ir LB evangelijos žodžio skelbėjai per mažai įvertino lietuviškųjų parapijų vaidmenį, nors
LB organizavimosi pradžioje jos buvo ir apnykusios. Juk ir pačiai LB ir parapijom būtų buvę naudinga bendradarbiauti. Ta pati istorija ir su senosiom lietuvių organizacijom: vyčiais ir kt. Tik paskutiniu metu pradedama atsukti galvas ir į parapijas, ir į vyčius. Tos nelabosios priežastys sutrukdė ir LB idėjai sklisti senosios mūsų ateivijos telkiniuose.
Čia prisimintina ir susidariusi LB-nei opozicija, LB pradėjus politinę veiklą. Vidurio vakarų apygardoje prasidėjo išpuoliai prieš LB, keliose LB apylinkėse buvo suorganizuotos paralelės apylinkės, suformuota nauja LB vadovybė, prie jos pavadinimo pridedant raidę “R”, turėjusią reikšti, kaip buvo skelbiama, “reorganizuotą” (o kartais “reformuotą”). Ši LB atplaiša, Alto žmonių diriguojama, jokių bendruomeninių darbų net ir nepradėjo, o tik apardė keletą LB apylinkių ir sukėlė bylas amerikiečių teisme. Visuomenė šią LB atplaišą pavadino “reorgais”. Tas pavadinimas ir laikysis, kol “reorgai” savo juodo darbo nesustabdys. “Reorgų” epizode jau nėra paprastas LB idėjos nesupratimas: čia įsipynė sąmoninga pikta valia.
Darbai apylinkėse ir apygardose
Nors Amerikos LB dar toli gražu iki visuotinumo, tačiau trijų dešimtmečių bėgyje veikė apie 70 LB apylinkių. Kaikurias iš jų laiko bangos nuskalavo, bet atsirado kitos. Šiuo metu veikia 69 LB apylinkės, bet yra pagrindo manyti, kad susiorganizuos naujų, jei LB vadovybė daugiau pastangų parodys Floridoje, Pennsylvanijos angliakasių telkiniuose ir New Yorko apygardoje.
Lietuvių telkinių jungimui į LB apylinkes paskutiniais metais daugiau dėmesio buvo skirta ir LB vadovybėje. Bendruomeninei minčiai skiepyti buvo pradėtas leisti mėnraštis “Bridges”, skirtas angliškai tekalbantiems lietuvių kilmės amerikiečiams. Apie jo vaidmenį dar sunkoka spręsti.
Žinoma, organizaciniam LB darbui vis neužtenka darbo rankų, o pavargusiems neturime pakaitalų. Tai dažna LB padalinių problema. O yra ir tokių atvejų, kai iš metų į metus tie patys asmenys, lyg “nepakeičiami”, neša LB darbo vėliavas, nesipurtydami prisiimti šalia to dar net kelių organizacijų atsakingų įsipareigojimų, užmiršdami paprasčiausią patarlės išmintį: “Devyni amatai — dešimtas badas”. Daug kartų atsitinka, kad renkami ne kas tinka, bet kas sutinka. Čia jau lauktina daugiau atsakomingumo iš pačios visuomenės.
LB apylinkė yra pagrindinė veiklos ląstelė. Iš jos sruvena visai LB gyvybės syvai ir auga didysis LB medis, ošdamas LB veiklos darbais. Tik ignoruojantiems LB, apylinkė tėra lietuvių telkinio “dar viena organizacija”, nors jos vaidmuo išryškėja ir ten, kur veikiančios organizacijos savo renginiais LB apylinkę ir užgožia. Kai atskirais atvejais iškyla bendro darbo reikalas, tada LB apylinkė savo vaidenį atlieka. Ne vaizduoti LB padalinio “valdžią” veikiančiom organizacijom, bet reprezentuoti savo etninei grupei, įgyvendinant LB paskirtį, besirūpinant tautiniais siekiais. Net ir didieji renginiai, kaip Dainų šventės, nėra vien LB vadovybės nuopelnas, bet visų lietuvių bendrų pastangų indėlis. Visi LB pasisekimai yra visų tėvynainių laimėjimas. Šitoks samprotavimas švelnina visas gyvąsias tautines problemas, šitoks kelias stiprina ir LB apylinkės reikšmę lietuviškuose telkiniuose. Tačiau tenka rūpintis, kad ir mažytės, išsekusios žmonėmis, nebeturinčios pajėgesnių veikėjų, lengvu rankos pamojimu neišeitų iš gyvenimo. Neužmirštinas LOKo pirmininko pareiškimas JAV LB 25-čio proga “... kur yra bent 10 lietuvių, jie turėtų susijungti į LB apylinkę” (JAV LB 25-čio leidinys).
LB apylinkes jungia 10 LB apygardų. Neatrodo, kad jų skaičius galėtų pasikeisti, nors kai kas ir suabejoja kaikurių LB apygardų prasme. Tačiau jų prasmė ir reikšmė pareina nuo LB apygardų vadovų veiksmingumo: kur užmirštama pareiga, ten nebematomas ir darbo reikalas. LB apygardų valdybos yra tiesioginės Krašto valdybos (KV) talkininkės organizacinėje srityje: jų pareiga eiti į pagalbą apsilpusiom LB apylinkėm, o taip pat ir naujas LB apylinkes organizuoti.
Krašto valdyba ir taryba
KV yra vykdomasis LB vienetas. Išsiplėtusi bendruomeninė veikla didina ir KV narių skaičių. Didėjant darbui ir KV pirmininko atsakomybei augant, atėjo laikas rinkti ne vieną pirmininką, bet kartu su pirmininku rinkti vicepirmininką. Tuo būdu artėjama prie gyvenamojo krašto sistemos, taip pat labai daug būtų pagelbėta KV darbų vingiuose bei netikėtumuose.
Organizacinėje LB struktūroje Lietuvių Bendruomenės Taryba (LBT yra vyriausias JAV LB organas, renkamas visuotinu, lygiu, slaptu ir tiesioginiu balsavimu. LBT demokratiniai rinkimai bendruomenę iškelia virš visų bendrinių organizacijų, kurios savo vadovybes dažnais atvejais renka susitarimu šeimų rateliuose, o kartais net pasiskolindamos, kai jau savųjų tarpe nebėra šiek tiek tinkamesnio. LB rūmas tvirtai atremtas į demokratinę sistemą, ir čia turbūt ir bus didžiosios bendruomeninių darbų sėkmės laidas, iš kurios sruvena skaidrusis LB gyvastingumas.
Dabar LBT renkama organizacinėmis apygardomis, didžiausią Vidurio vakarų apygardą suskaldant į rinkiminius rajonus tuo sudarant galimybę ir mažesnėm LB apylinkėm turėti savo atstovus LBT. Dabar renkama 60 atstovų. Jų aktyvų įsijungimą į LBT darbus varžo kelionės į LBT sesijas, nes kelionpinigių LB vadovybė jau nebemoka: LBT sesija ir taip perdaug kaštuoja. Čia ieškotina logiško sprendimo. Gal reiktų sumažinti renkamų LBT atstovų skaičių, kelionpinigius apmokėti tik tiems KV nariams, kurie vadovauja atskirom veiklos sritim, o apygardų pirmininkams išlaidas padengti galėtų apygardų iždas.
LBT rinkimų taisyklės, nežiūrint pastangų jas trumpinti ir aiškiau surašyti, tebėra perdaug komplikuotos. Jas paliekant, kaip jos yra, galbūt reiktų padaryti jų kruopščią santrauką (bendras gaires), kuriomis galėtų vaduotis LBT rinkimų būstinių pareigūnai.
Visų iki šiol buvusių LBT rinkimų duomenys LB paliko liūdnoką įspūdį: balsavimuose dalyvavo permažas mūsų tautiečių nuošimtis. Kaiką galima būtų padaryti balsuotojų skaičiui pakelti. Propagandinė paskata iš pačių kandidatų daug padėtų. Reiktų patenkinti balsavimo būstinių tinklą. Įvesti kilnojamas urnas. Žodžiu, LB apylinkėse paieškoti rinkimams daugiau darbščių rankų, kurios pakeltų LBT rinkimuose dalyvaujančių skaičių.
LB ir jaunimas
LB ateitis atremta į mūsų jaunąją kartą. Bendruomeninis rūpestis mūsų prieaugliu, skatinant į tautinį darbą, skleidžiasi maloniais rezultatais: jauniausioji karta yra bendruomeniška, suprantanti mūsų išeivijos uždavinius, kuriuos nurodė Lietuvių Charta. Ji, čia gimusi, natūraliai nusisuko nuo lietuviškų politinių partijų bei susigrupavimų. Jie tesupranta demokratus ir respublikonus, bet lieka ištikimi lietuvybei, į kurią yra įaugusios jų šaknys. Jie jaučiasi etnine grupe, įpareigojančia ne tik išlikti gyvais lietuvybei, bet ir padėti Lietuvai jos laisvės siekiuose. Šiuo metu yra vienuolika veikiančių Jaunimo sąjungos skyrių. Pastangos daromos suorganizuoti dar tris: Floridoje, Baltimorėje ir
Pennsylvanijos lietuvių angliakasių rajone.
Jaunimo sąjungos valdybų pirmininkai yra ir atitinkamų vietovių LB padalinių valdybų nariai — vicepirmininkai. Tai užtikrina ryšį su LB. Žvelgiant į Jaunimo sąjungos veiklą, besigrožint jų įnašu į LB politinės veiklos pastangas, jų demonstratyviniais ėjimais Lietuvai reikšmingų dienų paminėjimuose, vertinant jų brandumą, norėtųsi matyti, kad Jaunimo sąjungos narystės riba būtų atkelta nuo 18 metų iki 16, nes šiais laikais šešiolikmetis jaunuolis yra pakankamai brandus dalyvauti Jaunimo sąjungos veikloje.
Įsidėmėtina, kad ir LBT jaunesnio amžiaus žmonių skaičius didėja, o vyresnio mažėja. Beje, tiek Jaunimo sąjungai, tiek ir pačiai LB prieauglis ateina iš pagrindinių jaunimo organizacijų: ateitininkų, skautų, studentijos ir sporto sąjungos (ŠALSFLS). Tačiau džiaugdamiesi lietuvišku prieaugliu, apgailestaudami linguojame galvas, kad jauniausioji karta labai santūri piniginei aukai bendriesiems lietuviškiems reikalams. Net jų pačių reikalams LB turi telkti lėšas, o vis tik jaunimo sąjungos narių apie 70% yra savarankiški ir sočiai valgantieji profesionalų duoną. Rūpestį kelia ir faktas, kad lietuviško darbo laukuose to jaunimo yra permažai: daug gražaus mūsų pasėlio išdegina svetimojo dangaus saulė. Po poros dešimtmečių LB veidas tikrai bus labai pakitęs.
LB pagrindiniams uždaviniams planuoti ir vykdyti veikia JAV LB institucija: Švietimo taryba, Kultūros taryba, Visuomeninių reikalų taryba ir nuo š.m. spalio mėn. 26 d., LBT nutarus, pradėjo darbą Socialinių reikalų taryba. Šios tarybos pirmininku išrinktas dr. A. Butkus, kuris jau suskubo spaudoje paskelbti LB socialinės veiklos metmenis, nagrinėjančius mūsų išeivijos vyriausios kartos ir fiziškai paliegusių problemą.
Švietimo taryba
Švietimo taryba (ŠT) rūpinasi lituanistinio švietimo reikalais. Galime drąsiai teigti, kad Lietuvai esant pavergtai, kova už tautos laisvę yra svarbiausias LB siekis, tačiau šis darbas sustotų, jeigu nebeturėtumėm naujai priaugančios, tautiškai sąmoningos kartos. Lituanistinis švietimas šalia šeimos ir yra ne tik didžioji užtvanka prieš nutautinimo verpetus, bet ir pati didžioji garantija, kad lietuvis amžinai gyventų, kaip sako Lietuvių Charta, bet tuo pačiu, Lietuvos okupacijai užsitęsus, ilgiau pratęstų ir kovą už jos laisvę.
Lituanistiniam švietimui LB skyrė visada didžiulį dėmesį. Švietimo tarybos pastangų dėka turime sistematingą mokymo programą, gerai paruoštus vadovėlius ir nepritrūkstame mokytojų. Tačiau laiko vėjai stipriai paveikė ir lituanistinį švietimą. Iliustracijai duodama statistinė paskutinio dešimtmečio lentelė:
1970 m. veikė 42 mokyklos su 3,025 mokiniais;
1975 m. veikė 35 mokyklos su 2,236 mokiniais;
1979 m. veikė 29 mokyklos su 1,985 mokiniais.
Pagrindinis rūpestis — drastiškas mokinių skaičiaus mažėjimas. ŠT paskutiniais metais teigia, kad mokinių skaičius galėtų būti drigubai didesnis, nes apie tiek yra lituanistinių mokyklų nelankančių. Kaip pakelti mokinių skaičių? Nebeužtenka tik spaudoje parašyti keletą straipsnių LB mėnesio proga ir net kelių aplinkraščių LB apylinkėms. Reikia efektingesnių formų. Ir ŠT turėtų vaizdžiai pristatyti savo veiklą visuomenei, skatindama lankyti lituanistinę mokyklą ir prašydama LB mėnesio proga aukų. Daugiau pastangų reikia įtikinti visuomenę, kad lituanistinės mokyklos yra ne vien tėvų, bet visos mūsų išeivijos reikalas. Tiesa, nors gan gausiai švietimą bei kultūrines pastangas laisto Lietuvių Fondas, tačiau tos paramos toli gražu dar neužtenka lituanistinio švietimo tinkamam lygiui išlaikyti.
Rūpestį kelia ir mokytojų kokybės klausimas. Nepriklausomos Lietuvos paruoštųjų mokytojų lituanistinėse mokyklose dirbančiųjų skaičiui drastiškai mažėjant, mokyklose pradeda dirbti jaunosios kartos žmonės su gan menku lituanistiniu pasiruošimu. Nors kasmetinės mokytojams pasitobulinti studijų savaitės šiek tiek padeda šią problemą švelninti, tačiau iš ŠT lauktina šia prasme pastangų suorganizuojant galbūt už akių dėstymą kurso lituanistinei mokyklai mokytojams ruošti ar ką nors kitą.
Kultūros taryba
Kultūros taryba (KT) vykdo Lietuvių Chartos įpareigojimą: “Tautinė kultūra yra kelias į tarptautinį pripažinimą” ... ir “kiekvieno lietuvio priedermė sudaryti sąlygas tautinei kultūrai”. Deja, kai visiems LB darbams sunkoka surasti tinkamų žmonių, tai
KT veiklai organizuoti beveik visose LB vadovybių kadencijose, bekomplikuojant KV sudėtį, daug būdavo sugaištama, beieškant KT pirmininko. Vienus gal baidė atsakomybė už lietuviškos kultūros rytojų, kitus gal gąsdino darbo didumas. Su kokiu rimtumu šis darbas turėtų plėtotis, yra parodęs buv. KT pirmininkas A. Kairys, rūpestingai paruošęs grandiozinį LB kultūrinės veiklos projektą, nurodantį kelius ir būdus išeivijos lietuvio kultūrinei darbuotei. Jo paruoštas 3 dalių KT atliktinų darbų projektas, susidedantis iš 149 mašinėle rašytų puslapių, susilaukė plačios ir teigiamos reakcijos iš kultūrininkų, tačiau tik dalis to projekto pabandyta įgyvendinti. Neturime nei sistematingo spaudos platinimo, nei spaudos klėčių. Dramos studija pradėjo veikti, bet sustojo. Nesuorganizuotas dramos teatras ir t.t. Gerai, kad vyksta Teatro festivaliai. Gražu, kad Amerikos 200 metų nepriklausomybės proga pasirodė 3 lietuvių kompozitorių (J. Kačinsko, J. Gaidelio ir V. Marijošiaus) parašytos operos. Išleista Pr. Naujokaičio 3 tomų liet. literatūros istorija, Dainos chorams, tebevyksta dramos konkursas, St. Goštautas ruošia lietuvių literatūros antologiją ispanų portugalų kalbomis, T. Venclova pakviestas paruošti veikalą angliškai apie K. Donelaitį. Tai vis mūsų kultūrinės apraiškos, einančios į platų pasaulį su priminimu, kad kultūringa tauta yra verta laisvės.
Dabartinė KV savo veiklos plane pasisakė už realistinius darbus lietuvių kultūrinės veiklos lauke. Užakcentavusi kūrybinę paskatą “savajai rinkai”, susitarus su Rašytojų draugija, įsteigė kasmetinę dailiosios literatūros premiją. Žadama mikrofilmuoti parijodinę spaudą ir t.t. Klausimas kyla, ar nebus užmiršta PLB seime dr. R. Šilbajorio keltoji mintis steigti Lituanistikos katedrą. Ją įgyvendinti JAV LB pajėgtų.
Kasdienybės pilkumoje KT tenka nugalėti daug kliūčių, kurias vaizdžiai yra nusakęs rašytojas L. Dovydėnas, rašydamas J. Petrėno nekrologą: “Nukeliavęs pelenais, Juozai, pasakyk Biliūnui, Vienuoliui, Vaižgantui ir kitiems, kad čia popieriai ne iš gerųjų . . . Kad užsikūlė talentai viskuo, tik priešokiais kūrybai. Ir neužmiršk pasakyti, kad ne duona, pastogė graužia raštą, muziką, dainą, bet... kaip čia tau pasakyti, juk ir pats žinai, — dvasinė mizerija, dolerio žvejyba, troškulys: kaip patogiau sulaukti mirties — pavertė mus vergais. Patylomis pasakyk: estai, latviai dar tūkstančiais skaito knygų tiražą. Pasakyk, kad mes užkankam kelių šimtų kopijų. Matai, skaityti knygą čia nemada. Matai, tėvai vaikams nenori palikti “baderio”. Kur jie dės lietuvišką knygą? Knygos sunkiai dega .. .” (Dirva, 1980.4.3).
Ir KT, kaip ir ŠT, tikroji palaima yra milijoninis Lietuvių Fondas, kuris jau pajėgia skirti po 30% kiekvienai. Iki šių metų iš LF lietuviškiems reikalams išdalinta 700,000 dol. LF yra pats didysis mūsų tautinės gyvybės laistytojas. Į jį 2 milijonus dol. sudėjo 4,828 LF nariai. Deja, tai sudaro tik apie 20% mūsų naujųjų pokario ateivių.
Visuomeninių reikalų taryba
Visuomeninių Reikalų taryba (VRT) yra LB politinės veiklos vykdytoja. Formalus JAV LB į politinę veiklą įsijungimas įvyko 1971 m. sausio mėn. 16-17 d.d., LBT sesijai nutarus aktyviai dalyvauti Lietuvos laisvės pastangose. Ta prasme LB vadovybė jau yra dariusi kai ką ir anksčiau. Pvz., 1962 m. LBT sesijoje buvo priimta rezoliucija, kur buvo pasakyta: “kiekvienam lietuviui būtina pareiga aktyviai jungtis į laisvės kovą”. Ten pat buvo išreikštas ir pavedimas LB vadovybei rūpintis, kad laisvės kovos darbas būtų veiksmingas. LB politinės veiklos dešimtmečio išvakarėse galima pasidžiaugti įtemptos ir patvarios VRT veiklos rezultatais. Prisimintina, kad šią veiklą pradėjo žmonės be politinės patirties, bet su idealistiniu nusiteikimu siekti profesinio lygio. Jie savo veiklai pasirinko gyvenamo krašto vyriausybei lojalios ofenzyvos taktiką, t.y. esant lojaliais piliečiais, galima ir reikia rodyti legalią opoziciją užsienių reikalų politikai, jei joje suignoruojamas Lietuvos laisvės principas. Ši taktika ir lydėjo VRT veiklą, kurios vadovas buvo ryžtas, entuziazmas ir bendruomeniškas idealizmas. Iš dalies gal šios sėkmės laidas glūdi LB demokratiniuose pagrinduose, kurie juk labai artimi JAV demokratinei santvarkai.
Iš daugybės VRT veiklos darbų ryškiausiai išsikiša:
1. Išsiaiškinimas Valstybės departamente dėl Amerikos principinio nusistatymo Pabaltijo valstybių atžvilgiu. Tai įvyko pirmajame VRT ruoštame simpoziume, kuriame dalyvavo D. Martin, State Dept. Deputy Director for East European Affairs. Jis savo pranešime išryškino Amerikos pragmatinę politiką ir liūdnai nušvietė Pabaltijo padėtį. Iš to VRT pamatė, kas ir kaip darytina.
2. Iškovojimas labai reikšmingo Amerikos pareiškimo, kad 1941 metų sukiliminė Lietuvos laikinoji vyriausybė nebuvo pronaciška; tai daugeliu atžvilgių prašviesino ir Lietuvos bylą.
3. Iškovojimas Lietuvos valstybingumo išlaikymui lėšų ir suteikimas teisės skirti mūsų diplomatams Amerikoje įpėdinius. Šiai LB pastangai mūsų diplomatija nerodė entuziastingo pritarimo. Kad šiais LB laimėjimais būtų pasinaudota, tebėra reikalinga mūsų visuomenės akcija, nukreipta į mūsų pasiuntinybę.
VRT veiklą finansuoja aukos, ateinančios iš visuomenės laisvo apsisprendimo principo Vasario 16 minėjimų proga. Jos rodo ir visuomenės pritarimą LB politinei veiklai. Jos kalba iškilmingai ir padrąsinančiai: 1972 m., tik pradėjus LB politinę veiklą, suaukota 5,752 dol., o 1980 m. jau 51,500 dol.
VRT dirbančiųjų tarpe vyrauja nuomonė, jeigu nebūtų tarp-veiksminės įtampos, būtų galima padaryti daug daugiau. Partinė spauda, dažnai ignoruodama LB politinę darbuotę, kenkia VRT sėkmingai veiklai. Tarpveiksninė įtampa trukdo ir bendrojo informacinio biuro įgyvendinimą. Šia prasme LB pastangos vis pasilieka bevaisės.
Tačiau nežiūrint į tai, VRT atlikti darbai ir pasiekti laimėjimai išeivijos lietuvį guodžia viltimi, kad LB nepritrūko jėgų ir idealizmu alsuojančių darbininkų ne tiktai Lietuvos laisvinimo veiklai, bet ir visiems kitiems bendruomeninių darbų barams.
