... IR SAN FRANCISCO MIESTE
Liepos 19-20 d.d. vyko anti-sovietinės demonstracijos prie rusų konsulato San Francisco mieste. Jas suorganizavo Los Angeles lietuvių jaunimas, vadovaujamas ad hoc iniciatorių būreliui ir remiamas Lietuvių Bendruomenės bei kitų organizacijų ir pavienių entuziastų. Vertingu protesto demonstracijų partneriu buvo LB San Francisco apylinkė, kuri suorganizavo vietos lietuvius, o taip pat latvius, estus ir kitų pavergtų tautų bendruomenes bei afganistanieėius ir vietnamiečius.
Los Angeles lietuviai, liepos 19 kolektyviai nuvykę į San Francisco, tą patį vakarą nužygiavo prie sovietų konsulato Green gatvėje ir budėjo ten iki vėlyvos nakties. Pagrindinė protesto tema — 40 metų Baltijos valstybių okupacija ir dabar vykstanti rusų agresija prieš Afganistaną. 240 demonstrantų nešė vėliavas ir plakatus su šūkiais prieš Baltijos valstybių, Afganistano ir kitų kraštų pavergimą. Taipogi buvo protestuojama prieš lietuvių karių ėmimą į rusų kariuomenę ir naudojimą jų Afganistano užgrobimui ir jo gyventojų žudymui. Los Angeles lietuvių jaunimas nešė 15 didžiulių juodų vėliavų pagerbti Afganistane sušaudytus penkiolika lietuvių karių, kurie atsisakė dalyvauti civilių afganistaniečių ir karo belaisvių žudymuose. Prieš sovietų konsulato rūmus buvo išrikiuotos juodos vėliavos, giedami tautų himnai, dainuojamos partizanų dainos, būgnui mušant gedulingą maršą. Minioje girdėjosi šūkiai: “išlaisvinti pavergtuoisus”, “laisvės Baltijos valstybėms“, “stabdyti sovietų agresiją” ir t.t.
Lietuvių jaunimas visas tautines grupes sutelkė į kovą prieš žmonių ir tautų pavergėją Rusiją
Lietuvių jaunimas už Afganistano laisvę, o afganistaniečiai už Baltijos valstybių
Kartu su jaunimu žygiuoja Lietuvių Bendruomenės Kalifornijoje veikėjai — Antanas Polikaitis, Rimtautas Dabšys ir Romas Tervydis
15 juodų vėliavų penkiolikai rusų nužudytiems lietuviams kariams Afganistane pagerbti
Nuotraukos 58 - 59 pusl. Audronės Ambrozaitytės
Atvykęs policijos dalinys stengėsi demonstrantus prilaikyti 100 pėdų leidžiamame nuotolyje nuo konsulato, bet tas nuotolis nuolat buvo pažeidžiamas. Konsulato tarnautojai daugel kartų kreipėsi į policiją, o taip pat skambino Valstybes departamentui Washingtone, reikalaudami demonstracijas sustabdyti ir tvarkos pažeidėjus areštuoti. Policija areštuoti atsisakė.
Liepos 20, sekmadienį, demonstracijos prie konsulato buvo tęsiamos nuo ankstaus ryto. Minia pagausėjo, prisijungus afganistaniečiams ir kitų pavergtų tautų atstovams. Sovietų sušaudytų 15 lietuvių karių atminimui buvo atneštas baltas-juodas vainikas ir padėtas prie konsulato vartų, o plakatai su antisovietiniais šūkiais išrikiuoti paliai patį pastatą, demonstrantams žygiuojant ties pat konsulato tvora.
Buvo lengva matyti, kaip konsulato pareigūnai nervinosi.
Atvyko trijų televizijos kanalų pareigūnai demonstracijų filmuoti. Vėliau savo programose jas perdavė net po tris kartus. Dalyvavo “San Francisco Chronicle” korespondentas, kuris kitą dieną demonstracijas plačiai aprašė, pagirdamas lietuvių jaunimą už gerą iniciatyvą ir organizacinius sugebėjimus.
Demonstrantų tarpe nuotaikos kaito. Apsupta 15 juodų vėliavų suliepsnojo komunistų raudona vėliava, miniai džiaugsmingai šūkaujant. Netrukus pasirodė 50 automobilių gedulinga vilkstinė su karstu priekyje. Tai sovietų nužudytų tautų laisvių simbolis. Karstas buvo iškeltas iš automobilio ir padėtas ties konsulato durimis. Tuo pačiu metu atžygiavo gausi vietnamiečių demonstrantų grupė su didžiuliu plakatu ir karingais šūkiais. Jie priartėjo prie pat konsulato, nesilaikydami leidžiamos 100 pėdų distancijos. Antisovietiniai šūkiai gausėjo ir garsėjo. Iš sovietų konsulato kiemo į minią nukritus akmeniui, buvo atsakyta akmenimis ir kiaušiniais.
Priartėjus prie riaušių ribos, pasirodė policijos SWAT grupė. Tai specialiai treniruota policija riaušėms malšinti. Keli įsikarščiavę jaunuoliai buvo policijos sulaikyti, pabarti ir paleisti. Įžūlumą demonstravo ir rusai. Vienas jų automobiliu išvažiavo į gatvę, reikalaudamas policijos demonstrantus areštuoti. Policijai nekreipiant į jo reikalavimus dėmesio, įtūžęs bandė po ratais pamušti vieną iš aktyvesnių demonstracijų dalyvių. Laimė, kad skubiai pasitraukė. Tas epizodas galėjo liūdniau baigtis.
Nuo konsulato automobilių vilkstinė ir demonstrantai su plakatais bei vėliavomis patraukė į Union Square, kur buvo pasakytos momentui pritaikytos kalbos, atliktos gedulingos apeigos ir sugiedoti himnai.
“San Francisco Chronicle” dienraštis aprašė demonstracijas ir paskelbė lietuvių ir afganistaniečių pareiškimus. Straipsnyje buvo pagirta lietuvių iniciatyva, suorganizuojant protesto demonstracijas prieš Baltijos valstybių ir Afganistano užgrobimą, o taip pat iškėlimą fakto apie 15 lietuvių karių sušaudymą, kurie atsisakė žudyti afganistaniečius. Dienraščio korespondentas taip pat buvo nuvykęs ir į rusų konsulatą patirti jų nuotaikas, tačiau bet kokius pareiškimus konsulato pareigūnai duoti atsisakė.
Demonstracijas stebėjo nemaža vietinių gyventojų bei turistų. San Francisco gyventojai yra matę daugel demonstracijų, kurias organizavo įvairaus plauko radikalai, homoseksualai ar kovotojai už narkotikų laisvą vartojimą. Šį kartą gi sanfranciskiečiai patyrė, kad demonstracijomis galima siekti ir kilnesnių tikslų — laisvės žmonėms ir ištisoms tautoms, kurią yra paneigęs didysis tarptautinis nusikaltėlis — Sovietų Sąjunga.
Baltijos valstybių 40 metų okupacijos metinės prie Pacifiko buvo tinkamai ir prasmingai paminėtos.
Prie šių demonstracijų organizavimo daugiausiai prisidėjo Rimas Polikaitis, R. Paškauskas, A.B. Mažeika, S. Stančikas, L. Vaitaitis, D. Barauskaitė, D. Gudauskaitė, R. Mickus, J. Matulaitis (iš Los Angeles) ir LB San Francisco apylinkės valdybos nariai — R. Tervydis, D. Janutienė, P. Indreika.
Išvados svarstymams
Tradicinės mūsų organizacijos Lietuvos okupacijos 40 metų sukaktį paminėjo tradiciškai: savose salėse saviesiems. Į priekį išėjęs lietuviškai sąmoningas Philadelphijos, Wa-shingtono ir Los Angeles jaunimas, remiamas Lietuvių Bendruomenės, pasireiškė nauja taktika, naujais ir, manau, paveikesniais veiklos metodais. Kalbant apie demonstracijas San Franciske, sovietų agresijos Afganistane aktualija buvo rišama su Lietuvos okupacija 1940 metais:
Nuotraukos Antano Polikaičio:
Žmonės, plakatai, vėliavos ir policija prie rusų konsulato San Francisco mieste.
Pro paskleistas užuolaidas iš konsulato pastato raudonieji stebi, kaip raudonose liepsnose pleška raudonoji komunistų vėliava
(a) vedant paralėlę tarp sovietų agresijos prieš Afganistaną dabar ir prieš Baltijos respublikas 1940 m.;
(b) keliant faktus apie okupuotos Lietuvos vyrų naudojimą Afganistanui okupuoti ir apie lietuvių karių drąsų pasipriešinimą dalyvauti rusų vykdomuose nusikaltimuose, ko pasėkoje mažiausiai 15 lietuvių už šį pasipriešinimą buvo sušaudyti;
(c) atidengiant sovietų planus, kad neproporcingai gausiu baltiečių siuntimu į Afganistaną vykdomas dvigubas genocidas: žudomi laisvę giną afganistaniečiai, o taip pat žudomi ir baltai, silpninant pasipriešinimo potencialą okupantui Baltijos kraštuose.
San Francisco Union Square mitinge kalbėtojai kėlė tokius reikalavimus:
1. Sovietai neatidėliodami turi ištraukti savo kariuomenę, agentus ir valdžios tarnautojus iš Afganistano, Baltijos valstybių ir kitų okupuotų kraštų;
2. Tarptautinės komisijos turi pravesti sovietų padarytų ir daromų karo ir genocidinių nusikaltimų tyrinėjimus Lietuvoje ir Afganistane;
3. Amerika turi siųsti karinę ir ekonominę pagalbą Afganistanui;
4. Kaip protestą prieš sovietų vykdomas tautų okupacijas visuotinai boikotuoti olimpinius žaidimus Maskvoje.
Visi mūsų veiksniai turėtų sutarti su tokiais reikalavimais (išskyrus olimpinius žaidimus, nes jie jau pasibaigę) veržtis į gyvenamų kraštų ir tarptautinių institucijų duris.
Kas demonstracijomis atsiekta?
Tiek Philadelphijos jaunimo demonstracijose (VI.15), tiek Washing-tono (VII.18), tiek San Francisco (VII.19-20) išsimušta iš laisvinimo veiklos rutinos, ir tai atnešė pozityvių laimėjimų:
1. Sudarytos sąlygos jaunimui parodyti savo iniciatyvą, pademonstruoti savo organizacinius sugebėjimus ir Lietuvos laisvės klausimą iš teoretinių svarstymų perkelti į konkrečios veiklos plotmę. Varžant jaunimo iniciatyvą, prislopinama jo energija, sukeliant pavojų visiškai jį prarasti;
2. Amerikos demokratinės santvarkos dvasia jaunimui yra savi vandenys, kuriuose jis drąsiau ir judriau nardo. Visi žinių kanalai — spauda, radijas, televizija — mūsų pačių iniciatyva turbūt pirmą kartą taip plačiai pasitarnavo Lietuvos bylai populiarinti nuo Pacifiko iki Atlanto;
3. Svarbūs kontaktai užmegsti su afganistaniečių bendruomenės vadais bei organizacijomis. Mūsų jautrus atsiliepimas į jų laisvės šauksmą laimi jų simpatijas mums. Jie pasiryžę savo spaudoje ir savose bendruomenėse populiarinti mūsų laisvės kovą. Žinokime, kad afganistanų tauta yra pasiryžusi savo tautos laisvę apginti ginklu, nežiūrint, kokių aukų ta kova pareikalautų. Kas žino, gal per mūsų kontaktus bus galima išgelbėti ir kai kurių lietuvių gyvybes;
4. Lietuvos okupantui pasakyta, kad Lietuvos laisvė užsienyje gimusiai lietuvių kartai nemažiau rūpi kaip jų tėvams pabėgėliams. Jis turi žinoti, kad parama už savo teises kovojančiai lietuvių tautai iš užsienio ateityje ne silpnės, bet stiprės. Apie sovietų vykdomus nusikaltimus Lietuvoje pasaulis ateityje bus geriau informuotas negu lig šiol.
5. Amerikos vyriausybei priminta, kad mes, Amerikos piliečiai, būsime neatlaidūs teisėtuose savo reikalavimuose. Reikalausime, kad mes taip pat būtume išgirsti, kaip ir kai kurios kitos tautinės grupės. Savo drąsiais reikalavimais mes paremiame okupacijos nepripažinimo politikos stiprinimą, nepriklausomos Lietuvos diplomatinės tarnybos tolimesnį pripažinimą ir darome spaudimą amerikiečių delegacijai drąsiau kalbėti Madrido konferencijoje apie žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Lietuvoje.
Esame demokratinio krašto laisvi piliečiai ir savo teisėmis turime pilnai naudotis.
A. B. Mažeika