Į Laisvę 1975 65(102)

     T U R I N Y S
Viename asmenyje .................................................. 1
Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai ........................... 2
Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje 7
Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija ...................... 16
Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike ............................ 28
Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje ................. 42
Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje .................. 51
Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis ........................... 56
Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi ...... 62
Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis ............ 70
Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas ................. 74
Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai .............. 79
Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju ................... 84
Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala ................................. 88
Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu 97
Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje ............... 104
Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje ............................. 116
Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis ........ 127
Brazaitis Kalifornijoje ......................................... 136
Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas 140
Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu? . 144
S-s: Biedniokai ir vidutiniokai ................................. 147
Veiksniuose ir veikloje ......................................... 149
Dokumentų šviesoje .............................................. 157
Gyvoji mintis ................................................... 161
Vardai įvykiuose ir spaudoje .................................... 167
“Į Laisvę” vedamieji ............................................ 174

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1975 65(102)

VIENAME ASMENYJE

1975 —GRUODIS Nr. 65 (102)

Dažnai stebimės pirmaisiais mūsų kultūrininkais, ypač priešaušrio, “Aušros” ir poaušrio gadynėje— kokiais keleriopais talentais jie yra buvę, kokiose keleriopose gyvenimo srityse reiškęsi. Daktarai, kunigai, agronomai savo specialybe — darbavosi, veikė ir į istorijos puslapius pateko kaip visuomenininkai, redaktoriai, beletristai -rašytojai, poetai. Tas darbų daugialypiškumas suprantamas, nes anais laikais maža išmokslintų ar šiaip daugiau išsilavinusių žmonių tebūta. Žinome, pavyzdžiui, kad Simonas Daukantas savo raštus tyčia pasirašinėjo keliais slapyvardžiais, kad tik sudarytų įspūdį, jog lietuviai turi daug rašytojų. Vėliai keleriopose gyvenimo srityse inteligentijai reikštis ir nebereikėjo, o nepriklausomybės laikais pajustas ne vien darbuotojų, bet ir specialistų alkis. Esi agronomas — keli žemės ūkio kultūrą, esi gydytojas — gydai, esi teisininkas — laukia tavęs teismų sistema ir valstybės aparatas. Švieti tautų, jei esi mokytojas. Tik rašytojo -poeto specialybės, berods, neturėjome, nes tai jau ne specialybės, ne profesijos, bet talento klausimas. Esi kunigas, turi talentą — rašai romanus; esi humanitaras, mokytojas, turi talentų — kuri poeziją, na, gyvendamas iš mokytojo, tarnautojo ar redaktoriaus algelės.

Skaityti daugiau: VIENAME ASMENYJE

JUOZAS BRAZAITIS LAIKINOJOJE LIETUVOS VYRIAUSYBĖJE

STASYS RAŠTIKIS

Gen. Stasys Raštikis, buv. Lietuvos kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras

Lietuvos Laikinojoje vyriausybėje 

Dar prieš II-jį Pasaulinį karą Lietuvoje tekdavo girdėti labai gerų atsiliepimų apie prof. J. Ambrazevičių, vėliau pakeitusį savo pavardę ir pasivadinusį Brazaičiu. Geriausiai pažinojau jį 1941 metais Lietuvos Laikinojoje Vyriausybėje, kurioje jis ėjo ministerio pirmininkas pareigas. Iki tol jis buvo žinomas kaip geras kultūrininkas. Laikinojoj Vyriausybėje jis pateko į naują veiklos sritį, į sunkių ir karštų politinių įvykių centrą. Kaip jis pateko į tokios politikos sūkurį? Žymiai vėliau jis man rašė:

. . . Malonu girdėti iš Jūsų, kuriam teko visas nepriklausomos Lietuvos atsikūrimo, klestėjimo ir žlugimo naštas bei skausmus pakelti. Aš buvau jau naikinamos Lietuvos vaikas, ir mano rolė tebuvo kamščio rolė — užkimšti skyles, kurios atsirado sunaikinus kvalifikuotus žmones. Kamšiojau skyles net tokiose srityse, kurios man buvo svetimos, kurių nekenčiau, kurios mane pati naikino . . .

Taip net per daug kukliai jis nusako savo rolę vyriausybėje ir vėliau mūsų išeivijos politikoje, nors iš tikrųjų jis atliko tą rolę ne kaip jo pavadintas “kamštis”, bet kaip vienas iš geriausių ir gabiausių mūsų politikų.

Skaityti daugiau: JUOZAS BRAZAITIS LAIKINOJOJE LIETUVOS VYRIAUSYBĖJE

LAISVĖS VEIKĖJŲ TIPAI

JUOZAS AMBRAZEVIČIUS-BRAZAITIS

Nuotrauka Vytauto Maželio

JUOZAS BRAZAITIS

Ilgas laikas, neįvykusios viltys, geriau pažintos Vakarų politinės tendencijos, savų laisvinimo veiksnių autoriteto susvyravimas, naujų žmonių ir idėjų atėjimas į gyvenimą ir visa eilė kitų priežasčių paveikė lietuvių pažiūras ir nuotaikas dėl laisvės kovos. Nesumažėjo nepriklausomybės troškimas. Tik ėmė skirtis nuomonės dėl kelių į ją. Pagal tai susidarė skirtingo galvojimo tipai.

(1)    Tradicinis tipas. — Tai žmonės, kurie savo galvojimu suaugę su nepriklausomos Lietuvos demokratiniu laikotarpiu, iki 1926, ištikimi to meto visuomenės pasiskirstymui grupėm, siekia jas išlaikyti ir čia; paversti jas — ir tik jas — tautos valios reiškėjom ir šiuo metu. Šio tipo žmonių daugiausia susitelkę Vliką sudarančiose grupėse.

Skaityti daugiau: LAISVĖS VEIKĖJŲ TIPAI

BRAZAIČIO POLITINĖ STRATEGIJA

KAZYS ŠKIRPA

Kazys Škirpa, gen. štabo pulkininkas, Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotas ministras Vokietijai, 1941 metais sukilimo prieš rusų okupaciją organizatorius ir Laikinosios vyriausybės min. pirmininkas 

Prof. Juozui Brazaičiui teko perimti vadovavimą Birželio sukilimo pastatytai tautinei krašto vyriausybei, kuomet Vokietijos Reicho gausingos militarinės jėgos visu plačiu frontu, taigi ir per lietuvių gyvenamą žemę, žygiavo 1941 metų birželio antroje pusėje prieš bolševikinę Rusiją, kuri prieš metus buvo paglemžusi Lietuvos valstybinę nepriklausomybę ir desperatiškai siekė pasilaikyti Lietuvą okupuotą. Kartu su vokiečių kariuomenės daliniais, žygiavusiais skersai Lietuvos, veržėsi į ją visokios nacių egzekucinės komandos eksploatuoti Lietuvos resursus Reicho karo reikalams ir gaujos gestapininkų naujam lietuvių tautos prislėgimui, kad ją paverstų “trąša” vokiečių ekspansijai į Rytus, kaip Hitleris buvo tą savo piktą tikslą iš anksto paskelbęs knygoje “Mein Kampf’ (Mano kova), siekdamas sukurstyti vokiečių tautos mases tam teutoninio gobšumo žygiui . . .

Skaityti daugiau: BRAZAIČIO POLITINĖ STRATEGIJA

Daugiau įrašų...

  1. BRAZAITIS VLIKE
  2. JUOZAS BRAZAITIS LIETUVIŠKOJE REZISTENCIJOJE
  3. BRAZAIČIO GYVENIMO MOKYKLOJE
  4. JUOZAS BRAZAITIS

Subkategorijos