KARŽYGIŠKO LIETUVIŲ TAUTOS ĮVYKIO ATŽYMĖJIMAS

VARDAI ĮVYKIUOSE IR SPAUDOJE

Kazys Škirpa, SUKILIMAS LIETUVOS SUVERENUMUI ATSTATYTI (dokumentinė apžvalga). Brooklyn, New York: Franciscan Fathers Press, 1973. Išleista paties autoriaus. Copyright by Kazys Škirpa (Library of Congress Catalog Card No.: 73-89201). 583 p., kaina nepažymėta.

Lietuvių tautos sukilimas prieš komunistinį pavergėją ir tos vergijos nusikratymas 1941 metais yra vienas iš šviesiausių ir karžygiškiausių įvykių 20-jo šimtmečio lietuvių tautos istorijoje. Šis įvykis mūsuose yra žinomas kaip 1941 metų birželio mėnesio sukilimas. Šis žygis rikiuojasi greta su nepriklausomybės atgavimo kovomis 1918-1920 metais ir partizanų kovomis su pavergėju antrosios bolševikų okupacijos pradžioje (1944-1952). Niekas iki Kazio Škirpos veikalo pasirodymo nesiryžo to karžygiško įvykio atžymėti stambesniu veikalu. Tiesa, 1968 metais dr. A.M. Budreckis tą įvykį atžymėjo anglų kalba išleistu veikalinku (147 p.) — The Lithuanian National Revolt of 1941. (Apie tai rašyta “Į Laisvę” žurnalo 1969 metų spalio mėnesio numeryje — nr. 46(83), 92-93 pp. Red.)

Autorius šį veikalą klasifikuoja kaip dokumentinę apžvalgą:    čia apstu dokumentų ir citatų iš įvairių dokumentų, autoriaus pastabų, atsiminimų bei išvedžiojimų; autoriui ateina į talką kiti asmenys su savo straipsniais (dr. Ad. Damušis, Br. Raila); duodama nacių karo istorijos (nacių kariuomenės žygis per Lietuvą); nemaža vietos skiriama kritiškiems žodžiams buv. prezidentui A. Smetonai, gen. St. Raštikiui, Lietuvos diplomatams ir kitiems.

Skaityti daugiau: KARŽYGIŠKO LIETUVIŲ TAUTOS ĮVYKIO ATŽYMĖJIMAS

KOMUNISTŲ IR NACIŲ MASINĖS ŽUDYNĖS LIETUVOJE

Romo Kalantos kapas

naujosiose kapinėse Vilijampolėje 1975 vasarą; dešinėje, paminklo viršutinėje dalyje matyti raidės ROMAS. Kapinėse kryžius statyti draudžiama

Paskutiniųjų kelelių metų laikotarpyje laisvojo pasaulio viešoji opinija kaltina Sovietus masinių žmonių žudynių bei atskirų etninių grupių persekiojimu bei naikinimu. Sovietų interesas yra, žinoma, nukreipti dėmesį nuo savęs į kitus. Čia jie neaplenkia nė lietuvių, skelbdami juos žudynių vykdytojais Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941-1944).

Laisvąjį pasaulį yra pasiekusi komunistų išleista knyga — Masinės žudynės Lietuvoje (1941-1944, dokumentų rinkinys, 2 dalis). Šis taip vadinamų dokumentų rinkinys turi 424 puslapius ir yra išleistas 1973 metais “Minties” leidyklos Vilniuje. Knygą paruošė G. Erslavaitė, redagavo B. Baranauskas ir E. Rozauskas. Knyga išleista gana dideliu tiražu — 12,000 egz. Reikia manyti, kad šis vadinamų dokumentų rinkinys bus komunistų brukte brukamas į rankas pavergtiesiems ir visais būdais platinamas laisvojo pasaulio lietuvių tarpe.

Skaityti daugiau: KOMUNISTŲ IR NACIŲ MASINĖS ŽUDYNĖS LIETUVOJE

LIETUVA IR DETANTE

Nixono - Kissingerio nubrėžtas “iš konfrontacijos į kooperavimą” Amerikos užsienio politikos kelias savo tikslu pasirinko detantę. Tai tas pats “taikingas sambūvis”, kurį 1958 laisvajam pasauliui buvo pasiūlęs Nikita Chruščiovas. Tie du keliai, iš Washingtono ir Maskvos, 1975 susitiko Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje, kur visi “galutinio akto” signatarai įsipareigojo pripažinti dabartinį Europos politinį žemėlapį. Tuo būdu Baltijos valstybės buvo paliktos už laisvojo pasaulio ribų.

Didžiausių džiaugsmų Helsinkio aktu parodė Sovietų Sąjunga ir kitos komunistinės valstybės (išskyrus Kinijų ir Albaniją), o taip pat laisvojo pasaulio komunistai ir pro-komunistinės grupės.

Vakarų pasaulio viešoji opinija Amerikos ir kitų laisvųjų kraštų padėtiems parašams po Helsinkio dokumentu parodė aiškų nepritarimą. Net pats prez. Fordas, savo pareiškimais prieš konferencijų ir po jos, tautų labiau atsiprašinėjo, negu reiškė pasitenkinimą.

Skaityti daugiau: LIETUVA IR DETANTE

KAD NENUTILTŲ NEVILTYJE

VEDAMIEJI

“L.K.B. Kronikos"! Vieni jas paskaitę graudžiai komentuojame, kiti stebimės:“Kur tos Kronikos leidžiamos? Kas atspausdina ir išplatina? Kaip pasiekia Vakarus?"

į tuos klausimus negalim atsakyti. Ir gerai, nes norėtų ir slapukai sužinoti... Marksistai jau trys metai stengiasi atverti ir užgniaužti Kronikas. įtraukia silpnesnės dvasios, jiems palankius kunigus, kad žmones atkalbėtų nuo Kronikų skaitymo, kad tai esą pramanyta ... į pašto dėžutes įdedamos raudonųjų paruoštos Kronikos, kad žmones supainiotų, apkaltintų ...

Kronikos — tai tikrovė, kad pavergtieji netyli, nepasiduoda terorui, nors už tai dar labiau kenčia. Studentai, darbininkai, tarnautojai... Aukštesne morale pagrįsta religija, tikėjimas jiems suteikia drąsos priešintis pavergėjui. Jie atvirai apeliuoja į žmogaus teises ir laisves deklaruojančią Sovietų konstituciją, kreipiasi į pasauliui žinomus rusų ir lietuvių laisvės kovotojus, kaip Kovaliovą, Sacharovą, Solženiciną, Simą Kudirką ...

Kai kurie išeiviai, lankęsi okup. Lietuvoje, grįžę kalba: "Reikia paveikt ‘Draugą’, kad nespausdintų Kronikų . . . Lietuvoj sako, kad išvardintieji nukentės..."

KAS TEN TAIP SAKO? — Čia išryškėja keliautojų naivumas, kai jiems "ir viskas ten gražu, ir viskas gerai, bažnyčios pilnos ..." O kas ten sako, kad nespausdinti? — 

Skaityti daugiau: KAD NENUTILTŲ NEVILTYJE

Daugiau įrašų...

  1. Į Laisvę 1976 66(103)
  2. VERTIKALINIU ŽVILGIU
  3. PRELATAS JONAS BALKŪNAS BENDRUOMENĖS KLAUSIMAIS
  4. LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ATEITIES RŪPESČIAIS

Subkategorijos