SOLIDARUMAS SU TAUTA
Klausimas, kaip rusų disidentai žiūri į mums gyvybingą Pabaltijo laisvės problemą, neatmezgiamai susipina su kitu, rusams gyvybingu, o mums žinotinu klausimu: kaip rusų išeivija susitinka su daugiabriaune SSSR subyrėjimo problema?
Mes laukte laukiame bent dalinio SSSR pakraščių byrėjimo, nes tai žada mums 1918 metų padėties atstatymą. Tai mums džiugesio ir teisingumo įvykis. Rusams gi, įpratusiems didžiuotis savo teritorijos pločiais, teritorijos byrėjimas panašus į žemės drebėjimą. Jie pripratę galvoti, kad Rusija padengia vieną šeštąją dalį visos planetos sausumos. Ir dauguma jų tiki, kad tam tikri kompromisai, režimo pakaitos, ekonomikos laimėjimai apgina Rusijos imperiją nuo subyrėjimo katastrofos.
Skaityti daugiau: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas
Sovietų Sąjunga, jei panorėtų, galėtų tapti laisvų, savanoriškai susijungusių tautų bendrija. Bet Rusijos praeities tradicijos sunkia našta gula ant dabartinės kartos pečių. Marksizmas, būdamas esmiškai antidemokratiškas, įstojo į Rusijos tradicinės autokratijos vėžes, į jos beteisiškumo bei sauvališkumo nelaisvę ir su ja sutapo. Visai natūralu, kad rusų marksistai žygiuoja senu, carų pramintu keliu. Skelbdami pasauliui komunizmo idealus ir tuo būdu apgaudami daugelį naivių idealistų bei pasimetusių žmonių Vakaruose, rusai varo nacionalistinę ekspansijos politiką, pavergdami laisvas tautas ir jas prievartos priemonėmis rusindami. Rusų marksistai teoriškai yra patekę į neišsprendžiamus prieštaravimus tarp rusų nacionalizmo ir kosmopolitinio marksizmo.
Šveicarijos pavyzdys
Yra Europoje šalis, kuri kaip ir Rusija yra daugiatautė valstybė, bet kuri davė pasauliui tautinio darnumo ir nelygstamos tautinės tolerancijos pavyzdį. Tai nedidelė, neturtinga Šveicarija. Tačiau dėl žmonių darbštumo, sumanumo ir taikingos harmonijos šveicarai sukūrė didelę pramonę ir labai aukštą gyvenimo lygį. Šveicarijoje gyvena vokiečiai (75%) prancūzai (15%), italai (10%) ir apie 60,000 retoromanų, senovės keltų palikuonių. Nors vokiškai kalbantieji sudaro tris ketvirtadalius visų gyventojų, bet jie neturi jokių intencijų užmesti savo valią kitoms tautybėms. Visos keturios tautybės turi lygias teises ir visos jų kalbos oficialios. Pilietis įstaigose gali kreiptis bet kuria iš tų keturių kalbų ir tarnautojas privalo jam atsakyti ta kalba, kuria kreipiamasi. Tačiau žmonės, nepaisant, kokia kalba kalbėtų namie, visi jaučiasi esą šveicarais ir tuo didžiuojasi.
Skaityti daugiau: AR RUSAI GALĖTŲ PASEKTI ŠVEICARIJOS PAVYZDŽIU?
VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE
Šiandien vėl daug kalbam ir rašom Bendruomenės klausimais: kokia jos esmė ir paskirtis? ar tinkama jos santvarka? ar gerai ji vadovaujama? ką ir kaip reikėtų joje keisti?
Kadangi Bendruomenė esame “visi”, tad natūralu, kad ir nuomonės įvairuoja. Tačiau bėda yra ne nuomonių įvairybė, bet jų sprendimo būdai ir priemonės. Juk visais amžiais sąmoningas žmogus kovoja dėl savo įsitikinimų, stengdamasis juos įpiršti taip pat kitiems, kad bendromis jėgomis bei pastangomis jie būtų įgyvendinti. Daug laimėta: pripažįstam minties ir sąžinės laisvę, turim demokratiją, vertinam artimo meilę, gerbiam tiesą ir t.t. Daug dėl savo gyvybės ir egzistencijos taip pat yra kovojusi ir mūsų tauta. Tad didžiojamės jos herojine istorija. Be jos šiandien mūsų nebūtų: seniai būtume susiurbti arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių. Iš kitos pusės, lietuvių tauta ilgoj savo istorijoj negalėjo tapti tuo, kuo ji galėjo ir turėjo būti. Dėl jos nelemto likimo kalti ne vien agresyvūs jos priešai kaimynai. Kaltės dalis, deja, glūdi pačioj tautoj.
Skaityti daugiau: BENDRUOMENĖS KELIU: Teisinė tvarka ar anarchinė įtampa?
Pirmuoju bolševikmečiu Lietuvoje sovietinė propaganda, siekdama nustatyti vienus visuomenės sluoksnius prieš kitus, Lietuvos žmones suskirstė į “good guys” — “biedniokus ir vidutiniokus” ir “bad guys” — “kulokus”, “klerikalus”, “nacionalistinius fašistus”, “buržujus”, “smetoninin-kus” ... Ir tie “gerieji” buvo siundomi sunaikinti “bloguosius”.
Šiuo metu “biedniokų ir vidutiniokų” terminas iš sovietų žodyno teisėtai yra išgyvendintas, nes visi Lietuvos žmonės, dvasiškai ir medžiagiškai alinami, yra tapę labiau biedniokai negu vidutiniokai. Bet sovietinė propaganda saviems tikslams ieško biedniokų ir vidutiniokų užsienio lietuvių jaunimo tarpe. Tuo tikslu vasaromis Vilniuje organizuoja vadinamus “lituanistinius kursus”. Sovietų saugumo į tuos kursus atrenkami kandidatai, dabar jau dvasiška prasme, daugiausia priklauso biedniokų ir vidutiniokų klasei. Per trejerius metus pro enkavedistinj rėtį į tuos kursus prasmuko vos keli šviesūs jaunosios kartos lietuviai ir tai ne per saugumo neapsižiūrėjimą, bet kitais tikslais: kursams sudaryti tam tikrą prestižą ir šviesesniuosius laimėti savo tikslams.
Skaityti daugiau: BIEDNIOKAI IR VIDUTINIOKAI
_files/I-Laisve-1975-65(102)x-2.jpg)
Tėvynės priešų niekšiškai iš pasalų nužudyto aviacijos vyr. ltn. Prano Gudyno tėveliams ir giminėms reiškiame gilios užuojautos.
Aviacijos v-kas ir karininkai.
Dėl Aviacijos vyr. ltn. P ra n o G u d y n o tragiškos mirties, kuris gegužės 6 d. vakare mūsų Tėvynės išgamų kulka nukautas, reiškiame gilios užuojautos jo tėveliams, broliams, seserims, giminėms ir aviacijos karininkams.
Vyr. štabo Spaudos ir švietimo Skyr. viršininkas, karininkai ir „Kario” redakcija.
_files/I-Laisve-1975-65(102)-47.jpg)
Vyr. ltn. Pr. Gudynas, tragiškai žuvęs.
Skaityti daugiau: Niekšiškas išdavikų darbas.
