BIEDNIOKAI IR VIDUTINIOKAI
Pirmuoju bolševikmečiu Lietuvoje sovietinė propaganda, siekdama nustatyti vienus visuomenės sluoksnius prieš kitus, Lietuvos žmones suskirstė į “good guys” — “biedniokus ir vidutiniokus” ir “bad guys” — “kulokus”, “klerikalus”, “nacionalistinius fašistus”, “buržujus”, “smetoninin-kus” ... Ir tie “gerieji” buvo siundomi sunaikinti “bloguosius”.
Šiuo metu “biedniokų ir vidutiniokų” terminas iš sovietų žodyno teisėtai yra išgyvendintas, nes visi Lietuvos žmonės, dvasiškai ir medžiagiškai alinami, yra tapę labiau biedniokai negu vidutiniokai. Bet sovietinė propaganda saviems tikslams ieško biedniokų ir vidutiniokų užsienio lietuvių jaunimo tarpe. Tuo tikslu vasaromis Vilniuje organizuoja vadinamus “lituanistinius kursus”. Sovietų saugumo į tuos kursus atrenkami kandidatai, dabar jau dvasiška prasme, daugiausia priklauso biedniokų ir vidutiniokų klasei. Per trejerius metus pro enkavedistinj rėtį į tuos kursus prasmuko vos keli šviesūs jaunosios kartos lietuviai ir tai ne per saugumo neapsižiūrėjimą, bet kitais tikslais: kursams sudaryti tam tikrą prestižą ir šviesesniuosius laimėti savo tikslams.
Vilniuje organizuojami kursai iš tikro yra kursai. Taipogi yra lituanistiniai kursai. Tik ta lituanistika labai sovietinė. Sovietinė frazeologija viską paprastai apkrauna “tarybiniais” palydovais: “tarybinis mokytojas”, “tarybų Lietuva”, “tarybinė moteris”, “tarybinės švietimas”, “tarybinis rašytojas” . . . Tik “tarybinis” atributas nuo lituanistinių kursų nuslėptas. Kad užsienio lietuviuose nesukeltų įtarimų.
Tų kursų “tarybiškumą” atskleidė vienas 1974 metų kursų dalyvis “Darbininke”. Ne tik kursų “tarybiškumą”, bet ir daugumos dalyvių dvasinį biedniokiškumą ir vidutiniškumą.
Jei iš tikro taip būtų, kaip kursų organizatoriai skelbia, kad tuo siekiama sustabdyti užsienio lietuvių jaunimo nutautėjimą, ne sovietų žvalgyba turėtų kandidatus į kursus parinkti, bet leisti tai padaryti pačioms lietuvių jaunimo organizacijoms: skautams, ateitininkams, studentų sąjungai, vyčiams, PLJ sąjungai ir kt. Pačios organizacijos pažįsta saviškius ir galėtų parinkti tinkamiausius kandidatus. Bet Sovietijoje enkavedistai yra pagrindiniai ekspertai visoms gyvenimo sritims, net kandidatų parinkimui į Kauno kunigų seminariją-
Kursai, ir dabartiniame lygyje, turėtų teigiamos reikšmės, jei į juos galėtų patekti lietuvių jaunimas iš kitų “nepriklausomų” respublikų — Gudijos, Latvijos, Ukrainos, Sibiro — ir 6 savaites kartu praleisti su Amerikos, Australijos, Anglijos ir kitų laisvųjų kraštų lietuviais. Bet iš ten ne tik kad kandidatų nerenka, bet ir norintiems neleidžia iš vis į Lietuvos mokyklas vykti, nei pas save lietuviškų mokyklų organizuoti, net ir “tarybinių” lietuvių kalba laikraščių prenumeruoti.
Ir suprask “tarybinę” ir enkavedistinę logiką: pas save lietuvybę smaugia, užsienio lietuviuose šokasi “gelbėti”.
Kad tie sovietiniai lituanistiniai kursai sužalotų užsienio lietuvių jaunimo dvasią, nuogąstauti netenka. Sovietinė propaganda savo mele yra tiek apžlibusi, kad net nepajėgia nujausti, kuo galėtų užsienio lietuvį paveikti. Vis bando ūkio ir technikos pažanga, lygindama ją su 1939 metų padėtim. Giriasi keliais, pastatais, elektrifikacija, įmonėmis, muziejais, bet nenujaučia, kad tas jaunas lietuvis visa tai lygina ne su 1939 metų Lietuva, kurios visai nepažįsta, bet su savo gyvenamuoju kraštu. Ir jam įspūdžio ta “pažanga” nepadaro. Net suaugusieji, kurie “angelų sargų” lydimi plačiau yra pasivažinėję po Lietuvą, sovietinę pažangą lygina ne su 1939 metų Lietuva, bet su pažanga, padaryta laisvajame pasaulyje. Tokia Čikaga dar 1950 metais buvo be greitkelių tinklo, milžiniškų pastatų, O’Hare aerodromo, iš Michigano ežero atkovotoje žemėje įkurto puikiausio universiteto, moderniškiausių pastatų, o kvepėjo Wilsono ir Swifto skerdyklų kvapais. Sovietinė pažanga užsienio lietuviui, palyginus su Amerika, tai nykštuko ir milžino žingsniai.
Biedniokai ir vidutiniokai tų dalykų nesvarsto. Pasižiūri ir tiek. Akilesnis gi kursantas irgi nesusižavi neįspūdinga technikos - ūkio pažanga, bet dairosi į dvasinę atmosferą: kokia pažanga padaryta laisvės kryptimi, kokia padėtis žmogaus teisių srityje. Bėdniokai ir vidutiniokai nieko nereiškia išeivijos lietuvių gyvenime prieš kursus, nieko nereiškia ir grįžę. Šviesesnieji pro sovietinės propagandos dūmus praregi sovietinę tikrovę, ir tai yra teigiamoji tų kursų nauda.
S-s
