Partizanai: Istorija ir dabartis

ATEITIES LIETUVOS EKONOMIJA

DR. FELIKSAS PALUBINSKAS

Anksčiau ir dabar

Peržvelgus žinių šaltinius matosi, kad per dvidešimt nepriklausomos Lietuvos metų buvo padaryta didelė ekonominė pažanga. Taip pat ir per paskutinius trisdešimt su viršum metų Lietuva nestovėjo vietoj, — įvyko daug ir neatšaukiamų pakeitimų Lietuvos ekonomijoj ir visoj jos socio-ekonominėj sąrangoj.

Dalinai šių pasikeitimų vaizdą galime susidaryti iš to, kaip pasikeitė Lietuvos gyventojų ekonominiai užsiėmimai tarp 1939 ir 1966 metų:

Pasikeitus Lietuvos gyventojų ekonominiams užsiėmimams, pasikeitė ir pajamų šaltiniai taip, kad 1965-1967 laikotarpyje pusė pajamų atėjo iš industrijos ir statybos, trečdalis iš žemės ir miškų ūkio, šeštadalis iš transporto, komunikacijos, prekybos ir kitų veiklos sričių.³

Dabartinės ekonominės veiklos sritys

Žemės ūkis. Beveik visas dirbamos ir ganyklų žemės plotas priklauso kolchozams ir sovchozams. Iš aukščiau minėtų skaičių matome, kad ūkio darbininkų uždarbis yra nedidelis — net ir po ūkio darbininkų uždarbio reformų. Užtat ūkio darbininkai keliasi į miestus visomis išgalėmis, tuo dar labiau keisdami Lietuvos gyventojų veidą gyvenvietės ir užsiėmimų atžvilgiu.

Skaityti daugiau: ATEITIES LIETUVOS EKONOMIJA

ATEITIES VALSTYBĖS VIZIJA KULTŪRINĖJE — RELIGINĖJE SRITYJE

KUN. JUOZAS GRABYS

1. (Įvadas) Kultūra ir Religija, žmogiškosios dvasios apraiškos.

Kultūros sąvokos negalima sulieti su religijos supratimu, nors abi sritys yra žmogaus dvasinė (sielos) apraiška. Gal kas ir aptars kultūrą daugiau ar mažiau ateistinio humanizmo prasme; bet tada ir religijos aptartis bus atsibrėžianti nuo dvasinio primato. Bendrai imant, “kultūros” žodis reiškia visa, kuo žmogus ugdo ir tobulina įvairiopas savo dvasios ir kūno galias. Bet daugiausiai kultūra laikomi tie kūriniai, kuriais laiko būvyje žmogus išreiškia, perduoda ir išlaiko didžius savo dvasios pergyvenimus ir troškimus, kad tarnautų daugelio, net visos žmonių giminės, pažangai”, — kaip Vatikano II Visuotinas Bažnyčios Susirinkimas ją apibėžia (Bažnyčia Dabartiniame Pasaulyje — Krikščionis Gyvenime, p. 229).

Gi religija, nors ir apima visą žmogaus veiklą, nustatant moralines gaires ir principus visokeriopai veikimo, darbo, net ir visos buities išraiškai, bazuojasi žmogaus dvasia; dvasia, kuri ieško savo Autoriaus ir stengiasi sau garantuoti tęstinumą ne tik šiame, bet ir kitame, sekančiame gyvenime. Kultūra palieka gilius atspaudus sekančioms kartoms, tuo būdu formuodama ir motyvuodama ateinančių kartų veiklą savo savitumu, originalumu, atskiriančiu vienos grupės kūrybą ir kūrinius nuo kitų. Tuo tarpu religija nieko neatskiria, bet stengaisi apjungti visas pastangas žmogaus ir bendruomenės dvasios plėtotėje. Iš vienos pusės savo savybinėmis bei praktikos pastangomis religija, kaip ir kultūra, dalyvauja Didžiojo Altoriaus tvėrimo akte, bet iš kitos pusės, apimdama giliausius žmogaus sielos veiksmus, ji žmogų iškelia iki paties Dievo tobulumo, net pažadėdama ir savo liturgine veikla duodama patirti dar šio gyvenimo eigoje amžinybės jungtį su pačiu Dievu. Tiesa, ne visos religijos formos to ieško tiesioginiu būdu. Kadangi mes svarstysime duotos valstybės santykį su kultūra ir religija, tai ji bus krikščioniškoji ir dar konkrečiau — Katalikų Bažnyčios veiklos apraiška.

Skaityti daugiau: ATEITIES VALSTYBĖS VIZIJA KULTŪRINĖJE — RELIGINĖJE SRITYJE

SUVAŽIAVIMO UŽBAIGIAMASIS POSĖDIS

Visuotinio suvažiavimo metu uždedamas vainikas prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę. Vainiką neša: L. Valiukas, JAV ir Kanados LFB Centro Valdybos pirm., Dr. Vyt. Majauskas, suvažiavimo pirm., ir Dr. K. Ambrozaitis, Vyr. Tarybos Prezidiumo pirmininkas.

Veda Juozas Kojelis

Lietuvių Fronto Bičiulių suvažiavimo dviejų dienų programa eina į pabaigą. Susirinkome paskutiniam posėdžiui. Klausimus svarstėme ir problemas sprendėme uždaruose posėdžiuose ir viešose sesijose. Kad ko nors neišgąsdintų LFB uždari posėdžiai, noriu čia pat visus užtikrinti, kad jei ir skaičiavome nuodėmes — tai tik savo, o ne kitų; jei tikrinome ištikimybę rezistenciniams įsipareigojimams — tai tik savo, o ne kitų; jei planavome ateities darbus ir jų atlikimą — tai tik sau, o ne kitiems.

Viešose sesijose ekspertų ir paprastom akim žvalgėmės į mūsų planetos erdves ir ieškojome Lietuvos likimą lemiančių ženklų. Nebuvome gailestingi ir patys sau, vertindami savo atliktus darbus laiko reikalavimų šviesoje.

Ne nevilties lydimi išsiskirstome. Kova sunki, gal būt ilga, reikalausianti didžio moralinio ryžto, ištvermės ir idealizmo, bet finalas viltingas. Savo pasiryžimus stiprinome pavyzdžiais tų, kuriuos Jakštas vadintų užgesusiais žiburiais, o prof. Brazaitis — mirusiaisiais, išlikusiais tarp gyvųjų. Šventųjų bendravimo dvasioje visi kartu prisiminkime juos, melsdamiesi už juos ir melsdamiesi į juos.

(Visiems sustojus bičiulis Pilypas Narutis perskaito šias žuvusiųjų ir mirusiųjų kovotojų pavardes): Leonas Prapuolenis, Zenonas Ivinskis, Vytautas Galvydis, Pranas Padalis, Albinas Gailius, Petras Gailiūnas, Erdmonas Simonaitis, Julijonas Būtėnas, Juozas Lukša-Daumantas, Jonas Noreika, Antanas Norkūnas, Antanas Živatkauskas, Juozas Milvydas ir kiti žuvę sukilime, Sibire, Lietuvoje, kacetuose ...

Skaityti daugiau: SUVAŽIAVIMO UŽBAIGIAMASIS POSĖDIS