Partizanai: Istorija ir dabartis

RADIJAS IR TELEVIZIJA

AKTUALIOS PASTABOS

KUN. K. PUGEVIČIUS

Progos

Radijo bei televizijos komunikacijos priemonės yra nepigios, gana specializuotos ir ne visiems prieinamos. Tačiau reikia sakyti, kad, norintiems kitataučius supažindinti su lietuviškais reikalais, o ypač su tėvynės padėtim, yra galimybių, kurių mes kartais neišnaudojame. Čia kalbame ne apie lietuviškas valandėles, bet apie programas, kurios pasiekia platesnę visuomenę.

Kaip mums prieiti prie tokių programų? Reikia suprasti, kad uždavinys bus lengvesnis, jei stengsis platesnė lietuviškos visuomenės dalis, arba kuri nors organizacija. Pavienis asmuo be užnugario rečiau gaus progą prisiartinti prie mikrofono arba pasirodyti ekrane.

Norėdami pasinaudoti šiomis priemonėmis, pirmiausia turėtumėm savo tarpe susiieškoti kelis jaunesnio amžiaus žmones, kurie laisvai susikalbėtų su amerikiečių radijo bei televizijos stočių personalu.

Aišku, norį atstovauti lietuvių reikalus, turėtų būti pakankamai susipažinę su lietuvišku gyvenimu. Kai susidegino Romas Kalanta, arba kai Simas Kudirka buvo sovietams sugrąžintas, daugelis radijo ir televizijos stočių būtų mielai padarę interview su Bendruomenės vietiniu pirmininku, ALT-os atstovu, parapijos kunigu, arba kurios nors lietuviškos organizacijos atstovu. Šis būtų galėjęs papasakoti vėliausius faktus apie Kalantą, Kudirką ir pagrindinius istorinius faktus, sudariusius tų įvykių foną.

Skaityti daugiau: RADIJAS IR TELEVIZIJA

LIETUVOS REIKALAI IR AMERIKOS UNIVERSITETAI

LINAS SIDRYS

LFB studijų savaitėje Dainavoje simpoziumo jaunimo problemomis pagrindiniai pranešėjai (iš kairės): L. Valiukas (moderatorius), L. Kojelis, M. Eivaitė, L. Sidrys, D. Kojelytė, A. Razma ir S. Kuprys.

Ar iš viso verta kreiptis į kitataučius studentus Lietuvos reikalu? Juk Amerikos studentams tai yra labai svetimas klausimas. Nei jie susipažinę su Rytų Europos kraštų istorija, nei su dabartine padėtim. Sunku patraukti žmogaus dėmesį, kai protas nežino, jausmai abejingi, akys nukreiptos į geriau pažįstamus kraštus ir artimesnes problemas.

Pozityvus atsakymas į šį klausimą remiasi keturiomis klasėmis: Amerikos studentais, profesoriais, visuomene ir pačiais lietuviais studentais.

Toliaregis strategas aiškintų, kad dabar mokslus einą studentai bus valstybės vadai po dvidešimt - trisdešimt metų. Net jau ir už dešimties metų judresnieji studentai turės daug įtakos tarptautinėje, valstybinėje, ekonominėje, akademinėje ir informacinėje arenoje. Šie žmonės tvarkys ateities diplomatinius santykius, rašys istorijos vadovėlius, dėstys politinius kursus universitetuose.

Skaityti daugiau: LIETUVOS REIKALAI IR AMERIKOS UNIVERSITETAI

ĮSPŪDŽIAI IŠ LFB POILSIO IR STUDIJŲ SAVAITĖS DAINAVOJE

Simpoziumo LB temomis pagrindiniai pranešėjai (iš kairės): V. Volertas (kalba), B. Raugas, V. Kamantas, J. Ardys, dr. H. Brazaitis Ir J. Kojelis (moderatorius)

Vienas iš LFB poilsio ir studijų savaitės dalyvių kalbėjo užbaigtuvių gegužinėje grupei bičiulių: “Tur būt, niekad nebeturėsime tokios poilsio ir studijų savaitės! Ji buvo įdomi ir aktuali savo programa, sutraukusi rekordinį skaičių dalyvių; užbaigtuvinis literatūros ir dainos vakaras buvo pasigėrėtinas, tiesiog karališkas, tikra meno šventė”. Tiems jo žodžiams pritarė jo besiklausantieji kiti poilsio ir studijų savaitės dalyviai.

LFB 1974 metų poilsio ir studijų savaitė buvo suorganizuota ir pravesta rugpiūčio mėnesio 4-11 dienomis Dainavoje (prie Detroit, Mich., JAV). Jos organizatoriai ir pravedėjai buvo LFB JAV-bių ir Kanados Centro valdyba, kuri savo kadenciją baigė lapkričio pradžioje. (Turime jau naują LFB JA V-bių ir Kanados Centro valdybą! Red.).

Skaityti daugiau: ĮSPŪDŽIAI IŠ LFB POILSIO IR STUDIJŲ SAVAITĖS DAINAVOJE