Amerikos Lietuvių Tarybos metinis suvažiavimas įvyko 1968 m. lapkričio mėn. 23 d. Chicagoje. Apie Amerikos Lietuvių Tarybą kaip apie vadovaujančią Amerikos lietuvių politinę viršūnę kalbėti jau nebetenka. Susidaro įspūdis, kad ir pati ALT-ba dėl visuomenės reakcijų sau daug galvos nebekvaršina. Suvažiavimą palydėjo “Amerikos Liet. tarybos pareiškimas”, nieko nesakančios rezoliucijos ir anemiškos spaudos pastabos, k. t., "suvažiavimas vyko sklandžiai”, ‘‘dalyvavo daug atstovų”, “konferencija praėjo darbingoje nuotaikoje” ir t.t. Pagrindinis paskaitininkas Julius Smetona, žvelgdamas į ALT-bos ateities veiklą, nieko geresnio nepasiūlė, kaip “ateinančių metų bėgyje sukoncentruoti savo dėmesį į pilną laiką dirbančio ir tinkamai apmokamo raštinės viršininko ir profesinio lygio, irgi pilną laiką dirbančios mašinistės - stenografės suradimą”. Šiaip jau jo paskaita mušė tuo pačiu tvaiku, kaip ir dr. K. Keblio, skaityta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seime, tik iš kito ekstremistinio kampo. Nors abu turėjo ir dėmesio vertų minčių, bet taip pat abu patvirtino praktišką tiesą: kas perdaug įrodo, tas nieko neįrodo.
Skaityti daugiau: AR AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBA RYŠIS ATSINAUJINTI?
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE
Rytinių JAV-bię steitų frontininkai pagirtini už metinių knoferen-cijų suorganizavimų. Jie tai atlieka jau per eilę metų. Chicagos - Detroito - Clevelando trikampio frontininkai turėtų pasekti rytinio krašto pakraščio frontininkų pavyzdžiu.
Lietuvių Fronto Bičiulių rytų apygardos konferencija įvyko 1968 metų lapkričio mėnesio 9 dieną. Maspeth (New York, N. Y.) lietuvių parapijos (prel. J. Balkūno) salėje. Konferencijos programa buvo ir įdomi ir kartu aktuali.
Organziacinis posėdis
Konferenciją atidarė LFB New Yorko sambūrio pirmininkas dr. Br. Radzivanas. Posėdžiui pirmininkavo B. Raugas, o sekretoriavo — F. Ig-naitienė. Pranešimus padarė JAV-bių ir Kanados LFB centro valdybos pirm. J. Mikonis, LFB Vyr. Tarybos narys kun. V. Dabušis, paygardos pirm. J. Ardys. Atskirų sambūrių pranešimus padarė: dr. Br.
Radzivanas (New Yorko), J. Ardys (Philadelphijos — Delran), V. Skladaitis (Waterbury, Conn.) ir dr. R. Šomkaitė (New Jersey). Lietuvių Fronto Bičiuliams VLIK-e (valdyboje) atstovaująs Romas Kezys tarė žodį apie VLIK-o darbus bei rūpesčius.
LFB rytinio krašto pakraščio sambūriai, kiek iš pranešimų paaiškėjo, yra aktyvūs ir duodą daug darbuotojų centrinėms lietuvių organizacijoms.
_files/I-Laisve-1968-44(81)-15.jpg)
LFB RYTŲ APYGARDOS KONFERENCIJA — Kalba A. Sabalis, į dešinę nuo jo sėdi: J. Gailiušytė-Viesulienė, B. Vaitiekūnas, V. Volertas, B. Raugas ir F. Ignaitienė. Gale stalo (priešais A. Sabalį) sėdi R. Kezys, “Laisvės žiburio” radijo programos vadovas ir atstovaująs LFB VLIK-o valdyboje.
Nuotrauka V. Maželio
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ RYTŲ APYGARDOS KONFERENCIJA
• Stasys Raštikis, Monterey, California (JAV), nuo 1955 metų dirbęs JAV-bių kariuomenės kalbų mokykloje, išėjo į pensijų. Stasys Raštikis, Lietuvos kariuomenės divizijos generolas, gimė 1896 metų rugsėjo mėnesio 13 dieną Kuršėnuose, Šiaulių apskrityje. Augo rytinėje Lietuvos dalyje, kur 1909 metais baigė Dūkšto pradžios mokyklą ir 1914 metais Zarasų progimnaziją. Stasys Raštikis baigė karo mokyklą Tiflise (Kaukaze, Rusijoje), dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose su lenkais ir bolševikais. Nepriklausomybės laikais tarnavo kariuomenėje ir studijavo: 1929 m. baigė Lietuvos universitetą (Kaune) ir 1932 m. Vokietijos gen. štabo akademiją. Lektoriavo Lietuvos aukštuosiuose karininkų kursuose ir karo mokykloje, buvo vyr. štabo viršininkas ir Lietuvos kariuomenės vadas (1935-1940).
• Stasys Lozoraitis, (Roma (Italija), Lietuvos diplomatijos šefas, atšventė savo 70 metų amžiaus sukaktį. Jis su žmona buvo atvykę į PLB seimą, įvykusį New Yorko mieste, ir aplankė didesnes lietuvių bendruomenes JAV-se. Stasys Lozoraitis gimė 1898 metų rugsėjo mėnesio 5 dieną Kaune. Gimnaziją baigė Voroneže (Rusijoje), teisę studijavo Berlyno universitete. 1923 metais įstojo į Lietuvos diplomatinę tarnybą. Lietuvos užsienio reikalų ministeriu išbuvo 4 metus (1934 - 1938).
Skaityti daugiau: DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME
Lietuvių Pronto Bičiulių Los Angeles sambūris 1968 m. gruodžio 14 d. suorganizavo kultūrinį subatvakarį, kurio programą atliko poetė Danguolė Sadūnaitė - Sealey, pianistė Raimonda Apeikytė, aktorė - režisierė Dalila Mackialienė, solistas Antanas Pavasaris ir Kalifornijos universiteto (Berkeley) profesorius Raphael Sealey. Programa originali ta prasme, kad literatūros, dainos ir muzikos menas programos rėmuose darnion vienumon jungėsi su anglų profesoriaus, šiuo metu jau pilnai su lietuvių tauta besiidentifikuojančio, plačios apimties kultūrinės tematikos žodžiu.
Profesorius Raphael Sealey, narpliodamas Vakarų sąmyšio ir Vidurio Europos literatūros temą, spalvingai ryškino to sąmyšio apraiškas Vakaruose ir bręstančias reakcijas Vidurio Europos ir iš ten kilusių egzilų rašytojų tarpe. Anot prelegento, literatūra Vakaruose, ypač JAV-se, išgyvena krizę. Geros kūrybos kriterijais čia imta laikyti beprasmiškumas, nesuprantamumas ir ... pornografija. Literatūros vertinime ir pristatyme skaitytojui ryškiai pastebimas politinis momentas. Pav., rusų rašytojas Pastarnakas sukūrė gerų veikalų, bet Nobelio premiją jam atnešė silpnesnis “Dr. Živago”. Lėmė politinis momentas. Taip pat ir rusų kilmės amerikiečių rašytojas Nabokovas parašė gerų knygų bet vis nebuvo žinomas, kol vienas antraeilis kritikas jo vieną veikalą (“Lolitą”) pavadino pornografišku. Tada Nabokovas pagarsėjo.
Skaityti daugiau: PROFESORIUS SEALEY LIETUVIŠKOMIS AKTUALIJOMIS
_files/I-Laisve-1969-45(82)-1.jpg)
