KUNIGAS KOLCHOZE

Ištrauka iš Jurgio Gliaudos romano “Liepsnos ir apmaudo ąsočiai”

Man beeinant skveru pro išsilaisvinimo nuo hitlerinių okupantų paminklą, kur dar tebeliepsnojo aguonų margumynas, išvydau, kad jaunas juodbruvys atspaude keliu apžergęs dviratį, sustojo prie raštinės — atsiraštinės gonkų, nusipėstino ir atrėmė dviratį į turėklus.

Žmogus, aišku, buvo ekskursiniame žygy. Tokių vasarą ar rudeniop daug keliuose. Ant dviračio bagažinės buvo pririštas slepiamosios spalvos brezentinis maišas. Vyras buvo palaidinuotas, panašus į kokį bastūnėlį, bekulniuojantį nuo kolūkio iki kolūkio. Lieknas, kiek pastipa, guvus judesiuos, lyg kur skubėtų. Tikras vėjo botagėlis.

Jis apsidairė, sustojo akimis ant aguonų ir kitų želmenų ir įsmuko vidun pro raštinės duris Aš atsekiau paskui jį.

Raikūnas jau pamatė atvykėlį.

— Kuo galiu padėti sveikuliukui? — paklausė pirmininkas.

Tai buvo įprastas Raikūno kreipinys. Perdėtai nužemintas, bet jis tuo didžiavosi. Kad ir pirmininkas, o kiekvienam siūlosi padėti.

Tarpusavė apžiūra truko gal akimojį.

Dabar aš pamačiau, kad atvykėlio veide buvo kažkoks veržlumas. Tokio aršumo kolūkietyje retai rasi. Darbai nualina veido odą, bet dar labiau veido nuotaiką. Baikausko veide buvo veržlumas, bet toks tuščias, polėkiškas, lyg peteliškės sparneliai. Čia gi atsibrovėlio veržlumas savo tipu priminė man Dareikos akių plyšelius. Ir nesuvokiama jų paslaptis. O lieka jausmas, kad slapukas jaučiasi pranašesnis už tave.

Skaityti daugiau: KUNIGAS KOLCHOZE

PREMIJOS, PAGERBIMAI IR ORDINAI

GYVYBINIAI TAUTOS REIKALAI

Kraujas masina ryklius jūroje, pinigai ir garbėžemės paviršiuje. Rykliai, siekdami savo tikslo, padaro ir drąsių, nors ir negarbingų žygių, ir ne vienas juos už tuos žygius nuoširdžiai gerbia.

Nepriklausomoje Lietuvoje su rykliais atkakliai kovojo “Naujosios Romuvos” žurnalas ir jo redaktorius Juozas Keliuotis. Autoritetiniame režime arivistams, oportunistams, egomanams ir įvairių spalvų karjeristams veistis sąlygos paprastai esti palankios. Tačiau ši veislė yra be galo gaji, ir ji sugeba išsilaikyti net nepalankiose sąlygoseji vešliai tarpsta ir demokratijoje.

Būtų didelė klaida manyti, kad lietuviškus ryklius rusai iššaldė Sibire ir Hitleris dūmais išleido pro Flossenburgo ir kitų kacetų kaminus, o tik “geriausi iš geriausių” paspruko į Vakarus. Netrūksta jų ir čia.

Skaityti daugiau: PREMIJOS, PAGERBIMAI IR ORDINAI

POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIS

Įžanginės mintys ir paaiškinimai apie LFB Los Angeles sambūrio suruoštą ir pravestą politinių studijų savaitgalį

Lietuvių Fronto Bičiulių stovykloje Dainavoje 1968 metų rugpiūčio mėnesio 2 dieną “Į Laisvę” žurnalo redakt. Leonardas Valiukas LFB veiklai suaktyvinti padarė eilę siūlymų (žiūr. “Į Laisvę” 1968 metų nr. 43/80, 59-61 pusi.). Daugumas tų siūlymų nukreipti į vadovaujančius organus, tačiau bent vieną — politinių studijų savaitgalių organizavimą — galėtų ir privalėtų realizuoti kiekvienas LFB sambūris. Bent tokias išvadas padarė LFB Los Angeles sambūrio valdyba, apsispręsdama studijų savaitgalį rengti.

POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIO ORGANIZATORIAI IR PRAVEDĖJAI — LFB Los Angeles sambūrio 1968-1969 veiklos mėty valdyba, suorganizavusi ir pravedusi 1969 metų sausio mėnesio 25 ir 26 dienomis viešą politinių studijų savaitgalį puošniame Statler-Hilton viešbutyje Los Angeles mieste. Nuotraukoje (iš kairės dešinėn): kasin. B. Graužinis, sekr. J. Kojelis, vicepirm. dr. Z. Brinkis, pirm. A. Kulnys, vicepirm. VI. Pažiūra ir vicepirm. B. Čiurlionis.    L. Kanto nuotrauka

Vedamos aštrios diskusijos, kas ką skriaudžia:    “valstybininkai” “tautininkus”, ar priešingai; kas ką yra užgožę: kultūra politiką, ar atbulai; kas ką niekina: kaltintojai kaltinamuosius, ar vieni antrus ir t.t. Nors į tuos klausimus “neklaidingus” atsakymus turi tituluoti ir premijuoti žurnalistai, tačiau tikresnių už “neklaidinguosius” atsakymų, atrodo, teks dar ilgai palaukti. Jie ateis, kai į dabartinius įvykius susidarys tam tikra laiko perspektyva, kai išaiškės vienas kitas labai reikšmingas nežinomasis ir kai kurias prielaidas patvirtins ar paneigs pats laikas.

Skaityti daugiau: POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIS

STOVYKLOS, STUDIJŲ SAVAITĖS IR JŲ PROGRAMOS

Didesnės ir pajėgesnės organizacijos bei grupės ruošia beveik kasmet stovyklas ir poilsio ir studijų savaites. Į jas suplaukia nemažas skaičius tų organizacijų narių bei jų bičiulių. Vieni studijų savaičių dalyviai atvyksta tik poilsiui ir susitikimui su seniai bematytais savo pažįstamais bei bičiuliais. Tokių skaičius nėra didelis. Didesnė dalyvių dalis atvyksta pilna to žodžio prasme studijoms.

1968 metų vasarą teko ilgiau ar trumpiau pabūvoti bei pasimaišyti ateitininkų sendraugių, mokytojų ir frontininkų poilsio ir studijų savaitėse, kurios įvyko Dainavos stovykloje. Visos trys buvo gausios dalyvių skaičiumi, ūkiškajai savaičių pusei nebuvo jokių priekaištų, bet programinė dalis ir pas ateitininkus sendraugius, ir pas mokytojus, ir pas frontininkus gerokai šlubavo. Reikia manyti, kad panaši padėtis buvo ir kitų organizacijų suruoštose stovyklose ir studijų savaitėse.

Skaityti daugiau: STOVYKLOS, STUDIJŲ SAVAITĖS IR JŲ PROGRAMOS

LAISVOJO LIETUVIO PASKIRTIS

DR. ANTANAS KLIMAS

Pradedant šią temą svarstyti, iš karto tenka baimintis, kad ši tūkstančius kartų naudota, išnaudota ir gal kartais piktnaudota tema yra jau galutinai išnaudota ir gal kartais piktnaudota tema yra jau galutinai išsekusi: ja gal jau nebėra nieko nauja pasakyti.

DR. ANTANAS KLIMAS, Rochester, New York (JAV), Rochester universiteto profesorius, lingvistas, visuomenininkas. Aukštojo mokslo studijas pradėjo Lietuvoje, jas tęsė tremtyje (Vakarų Vokietijoje), daktaro laipsnį įgijo Pennsylvanijos universitete (1956). šiuo metu yra JAV LB Tarybos narys ir vienas iš “Lituanus” žurnalo redaktorių.

Šitokią padėtį Kazys Bradūnas taip nupiešė viename “Draugo” vedamajame, kad ir rašydamas kitokia proga ir kitokia tema:

“... (kiekvienu tokiu atveju) būtų kalbama apie labai paprastus ir aiškius dalykus, kuriuos supainiojame ir padarome neaiškiais, per daug juos vienas kitam aiškindami”. (“Draugas”, 1968.XII. 28).

Iš kitos pusės, kadangi žmogus savo gyvenimo dienų skridime dažnai esminius dalykus primiršta, yra gera, gal net būtina, retkarčiais prie tų “labai aiškių ir paprastų dalykų” sugrįžti ir vėl į juos nuoširdžiai žvilgterėti.

Be to, nė vieno žmogaus nuomonė visais klausimais šimtaprocentiniai nesutaps su kito nuomone. Besiklausant vieno pažiūrų išdėstymo, dažnai susidaro tam tikra vidinė diskusinė įtampa tarp dėstomų minčių ir besiklausančiųjų. Tai irgi kiek prisideda prie svarstomo klausimo išsiaiškinimo, kad ir be formalių diskusijų.

Skaityti daugiau: LAISVOJO LIETUVIO PASKIRTIS

Subkategorijos