ĮŽANGINIAI

TYLUSIS RŪPESTIS

Kartais taikiai, kartais gan kovingai sprendžiame lietuviškąsias problemas. Retai sutariame dažniau išsiskiriame. Debatų įkarštyje saviškius pervertiname, nesaviškius linkę nuvertinti. Motyvacijos skalė perdažnai lėkšta, nors be galo plati. Zodžiams netaupūs, logikai nereiklūs, oponentams nepagarbūs. Tačiau vienu atžvilgiu iki šiol visi sutarėme:    nekalbėti apie Lietuvos laisvės uzurpatoriaus talkininkus mūsų pačių tarpe tarsi jų ir nebūtų.

Iš tikro, kalbėti apie tai pavojinga dėl dviejų priežasčių: iš vienos pusės, bet kokia kad ir labiausia pagrįsta prielaida visada iššauks piktus “birčininkų” “raganų niedžiotojų”, “patriotinių fanatikų” kaltinimus, iš antroskalbėjimas gali pažadinti pagundą perlengvai švaistytis kolaboracijos su priešu kaltinimais irįtarinėjimais. Tačiau vis tik apie taikalbėti reikia, nes Lietuvos laisvės priešo talkininkų mūsų tarpe yra. Nutylėjimas neša didesnę riziką už kalbėjimą.

Komunistainesiunčia į mūsų tarpą agentų slaptom raketom išvogti, nes jų neturime, neinfiltruoja šnipų, nes ir paslaptys menkos. Jei kada kiek jų ir turėjome, perdavė jas rusų žvalgybai Albinas Morkus, lietuvių išeivijos Alger Hiss. Pagrindinis Lietuvos okupanto tikslassulaužyti vieningą lietuvių išeivijos rezistencijos ryžtą ir sujaukti laisvės kovos pastangas. Tam jis kviečia mus į pavergtą tėvynę, tam siunčia čia savo agentus, tam tikslui pasiekti jis ieško ir randa talkininkų mūsų tarpe.

Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI

Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas

LAIKO REIKALAVIMAI

KUN. GEDIMINAS KIJAUSKAS, S.J.

Žvelkime į lietuviškąją išeiviją. Jos dabartiniu judrumu visoje eilėje sričių džiaugiamės. Kad ne visur ji vienodai gyvuoja, pasiteisiname sąlygų ribotumu ar jėgų menkumu. Neretas klausia, kokia bus tos išeivijos ateitis? Ką žada rytojusar bus jis šviesus? Keliame tą klausimą ne skaičiuoti savo veiklos dienas, o greičiau iš naujo įsipareigoti savo misijai vykdyti. Atsidūrėme laisvajame pasaulyje, kad būtume savo tautos nenuilstantys kovotojai. Šie metai galėjo būti pavadinti Lietuvos Laisvės Kovos Metais tik simboliniai. Iš tiesų, kiekvieni išeivijos metai turės likti kovos metais, kol pavergtas brolis ar sesė nebus laisvi.

KUN. GEDIMINAS KIJAUSKAS, S.J., Chicago, Illinois (JAV), Lietuvių Jėzuitų Provincijolas, jaunimo apaštalas. Gimė 1930.VI.29 Galioriškės km., Vilkaviškio vaisi. Pradinę mokyklą baigė Lietuvoje, o gimnaziją — Vokietijoje. Filosofiją ir teologiją studijavo JAV-se ir Belgijoje, sociologiją— Montrealio universitete (Kanadoje). Kunigu įšventintas 1960.

Ypatingų įrodymų neieškosime tvirtinimui, jog lietuviškosios išeivijos jėga ir užtikrinimas ateičiai glūdi jos darnioje bei tamprioje vienybėje. Dažnai net skirtingų pažiūrų bei įsitikinimų žmones apjungia bendros atsakomybės pajautimas vykdyti tuos darbus, kurie visiems yra lygiai brangūs ir būtini. Tur būt, neklysime sakydami, jog daugumai išeivijos lietuvių tokia atsakomybe yra jau beveik ketvirtį šimtmečio pavergtos tautos laisvės atgavimas.

Skaityti daugiau: Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas

PREZIDENTO RICHARD M. NIXON ĮSIJUNGIMAS Į KOVĄ DĖL LIETUVOS LAISVĖS

RICHARD M. NIXON 
20 BROAD STREET 
NEW YORK, NEW YORK

August 18, 1967

Dear Leonard:

While It Is my normal practice not to Join organizations or committees where I cannot play an active role, your group is dedicated to a program that I have long endorsed and supported. Thus, I would be honored to accept membership on the Honorary Committee of Americans for Congressional Action to Free the Baltic States.

With every good wish for the Committee's success.

Mr. Leonard Valiukas

3015 Severance Street

Los Angeles, California 90007

Kairėje (kitame puslapyje)—JAV-bių prezidentas Richard M. Nixon

 

Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas

DR. JONAS GRINIUS

DR. JONAS GRINIUS, Muenchen (Vakarų Vokietija), rašytojas, literatūros kritikas, visuomenininkas. Aktyviai reiškiasi Lietuvių Bendruomenėje, lietuvių politinėje veikloje ir ateitininkuose.

Dauguma intelektualų užsidaro savo specialybėje ir ten skiria visą savo laiką ir atiduoda visas savo jėgas. Dr. Jonas Grinius yra plačios skalės ir sugebėjimų asmenybė:    jis iškilus rašytojas, laikraštininkas, literatūros ir meno kritikas, politikas, visuomenininkas, jaunimo auklėtojas.

Dr. J. Grinius (g. 1902.11.21 Giminėnų k., Joniškio vis., Šiaulių aps.) gimnaziją baigė Šiauliuose (1922) ir 1926 Lietuvos universiteto teologijos -filosofijos fakultetą. Gilino studijas Grenoblio ir Paryžiaus universitetuose, kur studijavo prancūzų kalbą, literatūrą, estetiką ir meno istoriją. 1929 Lietuvos universitete už disertaciją O. V. Milašius— poetas gavo literatūros daktaro laipsnį. Dr. J. Grinius nuo 1929 metų iki pasitraukimo į Vakarus (1944) buvo LU ir VDU mokomojo personalo narys. Jis yra eilės knygų ir straipsnių autorius.

Dr. J. Grinius nuo gimnazijos laikų dalyvavo ateitininkų ir kitų katalikiškų organizacijų veikloje, 1930-49 Ateitininkų Federacijos tarybos narys. Buvo šių laikraščių ar žurnalų redaktorius ar redakcijos narys: “Ateities” (1922-25), “Pavasario” (1923-24), ‘‘Židinio” (1930-40), “XX Amžiaus” (1936-40), “Aidų” (1947-50). Buvo VLIK-o narys, aktyviai dalyvauja LB veikloje.

DR. ANTANAS KLIMAS

DR. ANTANAS KLIMAS, Rochester, New York (JAV), Rochester universiteto profesorius, lingvistas, visuomenininkas. šiuo metu yra PLB Kultūros Tarybos pirmininkas ir JAV LB Tarybos narys.

Turime šimtus lietuvių, lektoriaujančių ar profesoriaujančių JAV-bių, Kanados, Australijos ir kitų laisvojo pasaulio kraštų kolegijose ar universitetuose. Tik vienas ar kitas iš jų atiduoda pilnai savo duoklę Lietuvos ir lietuviškam reikalui. Toks yra dr. Antanas Klimas, profesoriaująs Rochesterio universitete.

Dr. A. Klimas (g. 1924.IV. 17 Pelekonių k., Jiezno vis., Alytaus aps.) baigė Prienų gimnaziją (1941) ir 1941-43 studijavo VDU filosofijos fakultete lituanistiką, filosofiją ir tuo pat metu baigė Kauno mokytojų seminariją (1942). Tremtyje studijavo Pabaltijo universitete (Hamburg - Pinneberg). 1948 atvyko į JAV-bes ir pradėjo studijuoti Pennsylvanijos universitete, kur 1950 gavo magistro laipsnį, o 1956 įgijo daktaro laipsnį. Nuo 1956 metų profesoriauja Rochesterio universitete lingvistikos skyriuje dėstydamas lyginamosios kalbotyros ir germanistikos dalykus. Vedęs, augina 4 vaikų šeimą.

Dr. A. Klimas šiuo metu yra PLB valdybos narys, JAV-bių LB Tarybos narys ir LFB Vyr. Tarybos narys. Bendradarbiauja lietuvių patriotinėje spaudoje; buvęs “Į Laisvę” redaktorius. Šiuo metu yra vienas iš “Lituanus” žurnalo redaktorių. Yra paskelbęs eilę straipsnių amerikiečių mokslo žurnaluose.

 

Prezidento Richard M. Nixon pareiškimas laisvojo pasaulio lietuviams

I have been informed of the convention of Free Lithuanians held recently in New York City, and am pleased that Free Lithuanians have a worldwide organizationThe World Lithuanian Community. The newly-elected Executive Committee of this worldwide group deserves support from all freedom-loving Americans. My best wishes to Mr. Joseph Bachunas of Sodus, Michigan, President of the World Lithuanian Community, and other officers: Mrs. M. Lenkauskas, Mr. St. Barzdukas, Dr. H. Brazaitis, Mr. A. Rinkunas, Dr. A. Klimas, Dr. A. Butkus, Dr. V. Majauskas, and Mr. A. Gailiusis.

Americans of Lithuanian descent are among the best-organized groups in our nation. 1 am familiar with the work of the Lithuanian-American Community of the USA, Inc., the Lithuanian-American Council, Inc., the Supreme Committee for Liberation of Lithuania, the Committee for a Free Lithuania, the United Lithuanian Relief Fund of America, Inc., and other organizations. 1 have met personally or I have been told by my Lithuanian-American friends about the present leadership of these organizations: Mr. Bronius Nainys, Mr. Eugene A. Bartkus, Dr. Joseph K. Valiūnas, Mr. Vaclovas Sidzikauskas and Rev. Vaclovas Martinkus.

Skaityti daugiau: Prezidento Richard M. Nixon pareiškimas laisvojo pasaulio lietuviams

Subkategorijos