Gindami ir kritikuodami arba puldami pačią kritiką ir ją teisindami, dažnai įklimpstame į nesusipratimus vien dėl to, kad kritikos neskirtame nuo pasmerkimo. Tas neišskyrimas kartais priveda prie teigimų, būk mūsoji visuomeninio gyvenimo kritika tampanti vandeniu Lietuvos okupanto malūnui sukti. Iš tikrųjų tokiu vandeniu gali būti ir labai dažnai esti pasmerkimas, o ne kritika. Šį teigimą pailiustruokime tokiu pavyzdžiu:
Amerikos lietuviai, rusams 1940 m. okupavus Lietuvą, kovai dėl Lietuvos laisvės vesti sukūrė organizaciją, kuri ilgainiui pasivadino Amerikos Lietuvių Taryba. Organizacijos tikslai aptarti jos įstatuose. Šią organizaciją galima kritikuoti, galima ir smerkti. Maskva ir jos patikėtiniai pavergtoje Lietuvoje ALT-bą smerkia, nes bet kokiai kovai dėl Lietuvos laisvės nepritaria. Jų propagandoje Lietuva esanti laisva ir jos žmonės laimingi. Pasmerkdamas kovą dėl laisvės, ALT-bą pasmerkė ir pabėgėlis nuo okupacijos Almus Šalčius. (Nuosekliai elgdamasis, šis žmogus jau tapo komunistinės “Laisvės” bendradarbis). Kas ALT-bą puola, nepritardamas kovai dėl laisvės, tas pasitarnauja Lietuvos pavergėjui.
Skaityti daugiau: KRITIKA AR PASMERKIMAS?
Viename vaikų pasirodyme buvo vaidinama pasaka: vienas iš suaugusiųjų tą pasaką skaitė, o vaikai, apsirengę atitinkamais rūbais, ją vaidino. Po vaidinimo vienas iš vaikų priėjo prie manęs ir klausė: “O kodėl mums neleido kalbėti vaidinant?”
Šįmet tautinių šokių šventėje Čikagoje žiūrovai žavėjosi mūsų jaunimo pasirodymu. Anot kun. St. Ylos, jaunimas šokiu lyg malda prabilo į žiūrovų sielas. Gal būt dar buvo galima šalia Eretaitės ir vienam jaunimo atstovui leisti prakalbėti.
Šiandieną kovos apimtis nesiaurėja, o plečiasi. Geras pavyzdys yra Vietnamas. Nors ten kariai ir sudaro svarbiausią atramą kovos persvarai, bet į kovą yra įtraukti ir vaikai, ir moterys, ir seneliai. Ir jie kenčia nė kiek nemažiau, kaip kad kariai. O ir čia, šaltajame kovos fronte, matome, kad kova savo visuotinumu žodyje, spaudoje ir televizijoje išjudina visus, o riaušės ir “taikos sąjūdžiai” labiau nuskriaudžia vaikus, moteris ir ligonius, negu kad kitus krašto gyventojus.
Skaityti daugiau: JAUNIMĄ BRANDINANTI APLINKA
LEONARDO VALIUKO PASIŪLYMAI LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖJE DAINAVOJE
Lietuvių Fronto Bičiulių 1968 metų studijų ir poilsio savaitė įvyko liepos 28 - rugpiūčio 4 dienomis Dainavos stovykloje (Manchester, Michigan, JAV). Studijų savaitės tema buvo: Mūsų idėjinis turinys laiko tėkmėje. Studijų savaitės viena diena (rugpiūčio 2, penktadienis) buvo skirta organizaciniams reikalams ir ateities darbų planų apsvarstymui bei priėmimui. Leonardas Valiukas, “Į Laisvę” redaktorius, buvo pakviestas pateikti eilę pasiūlymų, kaip bazę diskusijoms. Tai jis padarė priešpietinėje sesijoje. Visas popietis buvo planuojama skirti diskusijoms ir nutarimų priėmimui. Popietinėje sesijoje atsirado kitas kalbėtojas, ir pritrūko laiko Leonardo Valiuko pasiūlymų išdiskutavimui ir atitinkamų nutarimų priėmimui. Buvo nutarta visus jo ir kitų pasiūlymus perduoti Vyr. Tarybai ir Centro valdybai su pageidavimu, kad tos institucijos juos apsvarstytų ir padarytų atitinkamus nutarimus. Žemiau duodami Leonardo Valiuko pasiūlymai, pateikti Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitei.
1. Lietuviu Fronto Bičiulių pagrindinis tikslas
1.1 — Lietuvių Fronto Bičiuliai yra rezistencinis sąjūdis.
1.2 — Pagrindinis LFB tikslas buvo, yra ir bus kova dėl Lietuvos laisvės. Bičiuliai tam tikslui lieka ištikimi.
Skaityti daugiau: Lietuvių Fronto Bičiulių svarbesni planai, darbai ir žygiai
VYTAUTAS VAITIEKŪNAS
VYTAUTAS VAITIEKŪNAS, New York, New York, teisininkas, visuomenininkas. Dalyvauja Lietuvos Laisvės Komiteto ir Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto veikloje, šis straipsnis yra jo pranešimas (sutrumpintas ir paruoštas spaudai), kurį jis padarė Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitėje (1938.VIII.2) Dainavoje.
Dualizmo apraiškos ir poveikis prieš II pasaulinį karą
Vienas senųjų romėnų dievų buvo vaizduojamas dviem veidais. Tas dviveidis Janus galėtų tikti ir mūsų tautai tam tikru simboliu. Mūsų tautos dualizmą filosofiškai svarstė Stasys Šalkauskis savo veikale “Sur les confins de deux mondes”. Praktiškai tas dualizmas reiškėsi Algirdo ir Kęstučio diarchija, kai vienas brolis atstovavo Lietuvos veidui, atkreiptam į vakarus, o antrasis — Lietuvos veidui, atkreiptam į rytus. Tas dualizmas pastebimas ir senosios Lietuvos teisėje, kultūroje, religijoje. Lietuvos Statutas surašytas rytų bažnytine kalba, nors Lietuvos krikštas priimtas vakarų bažnyčios apeigomis ir vakarų bažnytine kalba. Pirmasis spaudinys Vilniuje išleistas rytų bažnytine kalba, bet Vilniaus Akademijos dėstomoji kalba buvo vakarų bažnytinė kalba.
Skaityti daugiau: Dualizmas, neutralumas, rezistencija ir Lietuvių Fronto Bičiuliai
