Politinių studijų savaitgalio diskusijos
Kiekvieną studijų savaitgalio paskaitą ir pranešimą sekdavo gyvas ir veik visada pozityvus klausytojų pasidalinimas mintimis su paskaitininku ar referentu, o taip pat ir su kitais auditorijos dalyviais. Auditorija buvo aktyvi ir ieškanti sprendimų. Skelbiamieji diskusijų dalyvių pasisakymai nėra nei pilni, nei sugrupuoti, nei atitinką diskutuotų klausimų eigos. Tai tik kalbėjusių pasakytų įvairiomis temomis minčių atpasakojimas. Pasisakymai pateikiami tam, kad “Į Laisvę” skaitytojai susidarytų galimai pilnesnį ir tikslesnį studijų savaitgalio vaizdą, kurį kai kas siekė spaudoje nesąžiningai iškreipti (žiūr. spaudos pasisakymus). Iš antros pusės tie pasisakymai reflektuoja visuomenės nuotaikas ir nuomones veiksnių ir aplamai Lietuvos laisvinimo reikalais.
EDMUNDAS ARBAS
Iš VLIK-o ir ALT-bos šiuo metu tik vardai belikę. Ateina šių organizacijų konferencijos, suvažiavimai, seimai, kongresai ir praeina. Laukiame konkrečių planų, kurie patriotiškoje visuomenėje sukeltų entuziazmą ir kovos nuotaikas. Bet veltui. Visuomenė maitinama rezoliucijomis ir deklaracijomis. Ir taip metai iš metų. Jei tos institucijos nenori ar nebepajėgia reformuotis, laisvinimo veiklos vadovybę turi perimti Lietuvių Bendruomenė.
BERNARDAS BRAZDŽIONIS
Savo strateginių planų priešui neturėtume skubėti atidengti. Todėl ne visus dalykus turėtume viešai spaudoje diskutuoti.
DR. ZIGMAS BRINKIS
Metų metais kalbame apie informacinės medžiagos stoką, bet vis niekas tos medžiagos neparuošia. Informacijos sritis visai apleista. Jaunieji akademikai galėtų imtis iniciatyvos universitetuose suorganizuoti seminarus Baltijos valstybių klausimams padiskutuoti. Tai būtų kovos fronto už Lietuvos laisvę atidarymas intelektualiniame sektoriuje. Iniciatorių, manau, atsirastų. Tačiau politinių institucijų pareiga būtų paruošti ir jaunuosius akademikus aprūpinti gera informacine medžiaga.
JONAS ČINGA
ALT-ba savo misiją yra atlikusi. Šiuo metu jau ji pasenusi veiklos metodais ir idėjomis. Ji niekam nebevadovauja. Lietuvių Bendruomenė tvarkosi demokratiškais pagrindais. Jos vadovybė žmonių išrinkta, ir skaitosi su eilinio bendruomenės nario nuomone. ALT-ba nesiskaito. Jau laikas Lietuvių Bendruomenei išeiti į politinį lauką.
VLIK-as, jei nori naudotis tolimesniu visuomenės respektu, turi reformuotis.
RIMTAUTAS DABŠYS
Jaunesniojoje kartoje susidariusios nuotaikos, kad atsakomybę už laisvinimo darbą perimtų Lietuvių Bendruomenė. Aš irgi to paties nusistatymo. Bendruomenės vadovybę visi turime teisę rinkti. Ar galima patikrinti, ar VLIK-o ir ALT-bos vadai turi visuomenės pasitikėjimą.
Tauta negali gyventi be kūrėjo, bet, iš antros pusės, kūrėjas žadina tautą. Ar nebūtų vienas iš mūsų uždavinių ieškoti kelių mūsų kūrėjų kūrinius nugabenti į Lietuvą?
ALENA DEVENIENĖ
Neuždaryti VLIK-o. Jis atlieka svarbias funkcijas. Mes čia kalbame ir šiaip ir taip, bet ir komunistai nori mūsų veiksnius sugriauti. VLIK-o žmonės turėtų išlikti Lietuvos piliečiai. Tuo būdu būtų išlaikytas geresnis ryšis su kitais egzilais.
Čia buvo minimas senatorius Kuchel, kurs daug prisidėjęs pravesti H. Con. Res. 416. Bet jis rėmė tiltų statymą su sovietais. Balsavo už konsulari-nės sutarties ratifikavimą. Su tokiais mums bendrauti nereikėtų.
ALGIRDAS GUSTAITIS
Daug kalbame apie kitų informavimą, bet turime pasirūpinti, kad ir patys būtume teisingai ir pilnai painformuoti. Reikia apgailestauti, kad daugelis šaltinių, iš kurių semiamės informacijų, nėra nei tikslūs, nei pilni. Kaip pavyzdį, galima suminėti ilgai ruoštą ir ilgai lauktą Lietuvių Enciklopedijos XV-tą, Lietuvos, tomą.
Prof. dr. JULIUS KAKARIEKA
Sunku pasakyti, kada susidarys sąlygos Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Todėl turime ruoštis ilgai ir sunkiai kovai. Kas žino, gal kovos žibintus teks perduoti ir sekančiai generacijai. Todėl šalia artimųjų distancijų turime paruošti planus ir tolimosioms distancijoms. Turime į laisvės kovą įtraukti ir tuos lietuvius, kurie ir savo kalbą bus praradę. Meilę Lietuvai galima skiepyti ir svetimomis kalbomis.
Svetimuosius laimėsime savo reikalui tada, kai patys pasieksime žymiųjų kitataučių lygį ir įeisime į jų grupes kaip jų bičiuliai ir draugai. T. G. Masarykui pasisekė daug ko išgauti iš JAV-bių prezidento W. Wilsono Čekoslovakijos reikalu, nes jų bičiulystė buvo artima.
MYKOLAS LESKYS
Kas nors turėtų išleisti trumpą, labai gerai paruoštą leidinį, kuriame tilptų visiems lietuviams žinotini pagrindiniai dalykai. Tai žymiai palengvintų jaunesniosios kartos žmonėms, ypač studentams, diskutuojant su amerikiečiais. Pripažinkime, kad jaunieji tuo klausimu nėra gerai informuoti.
ANTANAS MAŽEIKA
Veiksniams reformuotis reikia, tik į reformas reikia eiti atsargiai ir taktiškai. Visuomenė gali nulemti veiksnių vadovybių pasikeitimą, jei rinkimuose remsime darbščiuosius, o neremsime pavargusių.
Dr. PETRAS PAMATAITIS
Mūsų laisvinimo veiklai vadovaujančios institucijos sustingo. Per pastarąjį dvidešimtmetį nepastebėta ryškesnių ženklų, kad jos rūpintųsi suprasti naujas sąlygas ir bandytų atsakyti į naujus laiko reikalavimus. Naujų idėjų ir naujos taktikos pasiūlė partizaniniai judėjimai. Ypač gyvastingai pasireiškė Rezoliucijoms Remti Komitetas. H. Con. Res. 416 pravedimas JAV-bių Kongrese — tai pats didžiausas laimėjimas Lietuvos laisvinimo darbe nuo 1940 metų birželio 15 dienos, kai rusai komunistai okupavo Lietuvą. Rezoliucija pravesta Rezoliucijoms Remti Komiteto pastangomis, ir niekas neturi teisės to laimėjimo savintis.
Lietuviška spauda tarsi vengia laisvinimo problemų nagrinėjimo. O jos turėtų spaudoje visą laiką būti gyvos ir diskutuojamos. Tik tuo keliu būtų įmanoma surasti vieningą veiklos liniją.
VLADAS PAŽIŪRA
Reikia pripažinti, ką visi veiksniai gero padaro. Vienas kalbėtojas čia, išskaičiuodamas visų kitų veiksnių nuopelnus, praleido Rezoliucijoms Remti Komiteto laimėjimą. VLIK-as ir ALT-ba irgi gero padaro. Reikėtų tai pripažinti. Nusipelniusių organizacijų griauti nereikia.
LEONARDAS VALIUKAS
Nei VLIK-o, nei ALT-bos niekas neturėtų griauti. ALT-ba išgyvena didžiulę krizę ir griūva pati. VLIK-as turi gyvybės, bet neturi planų ir nerodo iš rutinos išsimušančios veiklos. Lietuvių Bendruomenė turi ruoštis momentui, kada visas laisvinimo darbas užguls ant jos pečių. Prie PLB ir prie atskirų kraštų LB-nių nedelsiant sudarytinos politinės komisijos. Jų veiklos ir darbo horizontai būtų neriboti, jau dabar veikiant tose srityse, kur nieko nedaro ALT-ba ir VLIK-as.
Tam tikri VLIK-o ir ALT-bos žmonės nori įpiršti mintį, kad dar neatėjęs laikas Lietuvos bylai kelti Jungtinėse Tautose, nes tuo būtų nepaprastai pakenkta laisvinimo reikalui. Kodėl tai daroma, sunku pasakyti, bet greičiausia todėl, kad iniciatyva išėjo ne iš jų, o iš partizaninio sąjūdžio. Rezoliucijoms Remti Komiteto pravestoji JAV-bių Kongrese rezoliucija (H. Con. Res. 416) yra milžiniškas pasistūmėjimas su Lietuvos byla į Jungtines Tautas. Jei JAV-bių vyriausybė šio žygio imsis, ji sugebės tinkamai pasiruošti. Amerika draugų turi.
Jau pats bylos iškėlimas būtų didžiulis laimėjimas. Visi teisiniai, politiniai ir moraliniai argumentai yra mūsų pusėje. Todėl rusai darys viską, kad byla į Jungtines Tautas nepatektų. Jei jie susilaukia talkininkų iš mūsų pačių tarpo, reikia manyti, kad tai juos džiugina. Žinoma, bylą reikėjo kelti Eisenhower - Dulles laikais, bet tada trumparegiai mūsų politikai pinigus leido už nieką nereiškiančios genocido konvencijos ratifikavimą. Ar bus laikas kelti bylą tada, kai Lietuvoje nebebus lietuvių?
Siekiant ryšių su JAV-bių Kongreso nariais, neskirstyti juos į gerus ir blogus, priimtinus mums ir nepriimtinus. Jie visi yra patriotiško nusiteikimo amerikiečiai. Jei kartais vienu ar kitu klausimu jie ir pabalsuoja ne taip, kaip mes norėtume, tai nėra rimta priežastis su jais nepalaikyti ryšių. Reikia žiūrėti, ar galima iš jų susilaukti talkos Lietuvos reikalui. Taip pat jau pervėlu svarstyti, ar VLIK-o vadovybę turėtų sudaryti tik Lietuvos pilietybę išlaikę asmenys. Ten pirmoje eilėje svarbu turėti pajėgių darbuotojų. Su JAV-bių piliečiu šio krašto pareigūnai gali labiau skaitytis negu su nepiliečiu.
Prof. STASYS ŽYMANTAS
Laisvinimo institucijų viršūnėse kažkaip jaučiama entuziazmo stoka. Būtų idealu, jei JAV Lietuvių Bendruomenė ir Amerikos Lietuvių Taryba susijungtų į vieną organą ir veiktų, pasiskirstę veiklos sritimis. Veiklai ir taip trūksta pinigų, o atskirai veikiant, jų trūkumas dar labiau jaučiamas. Nė vienas veiksnys neišlaiko pajėgaus tarnautojo. Veiksniams yra pasiūloma ir gerų idėjų, bet nėra kas tas idėjas pasvarstytų.
VLIK-ą reformomis reikėtų stiprinti. Nemanau, kad išeivijoje galime reprezentuotis rezistenciniu organu, sudarytu iš penkiolikos organizacijų.
Užleistas tamprių ryšių sudarymas ir bendros veiklos planų paruošimas su latviais ir estais.
Aplamai veiksnių stiprumas priklauso nuo visuomenės, kuriai veiksniai vadovauja, stiprumo. Šiuo metu turime didelę ir gal greit nepasikartojančią progą Lietuvos bylą naujai pristatyti Washingtonui. Iškelti realias problemas ir stipriai argumentuoti, kad Lietuvos klausimo pajudinimas gali būti naudingas pačiai Amerikai.
(Į tiesioginiai pastatytą klausimą, ar veiksniai dabartinėje struktūroje pajėgūs atlikti išdėstytus jo paskaitoje uždavinius, prof. St. Žymantas atsakė — “nemanau”).
Imama daug kalbėti apie savo tarpe kovojančių “valstybininkų” ir “tautininkų” egzistavimą išeivijoje. Iš tikro jų nėra ir neturi būti. Tokiais teigimais iškreipiame tautinę misiją. “Tautininkai” ir “valstybininkai” vienas antro ne išskiria, bet papildo. J.
ATNAUJINK “Į LAISVĘ” ŽURNALO PRENUMERATĄ 1969 METAMS!
• Dar šiandien atnaujink “Į Laisvę” žurnalo prenumeratą 1969 metams!
• Prenumeratos mokestis metams $5.00 (JAV-se ir Kanadoje); visur kitur — $3.00.
• Prenumeratos mokestį siųsk žurnalo administratoriui. Jo adresas yra šis: Mr. Aleksas Kulnys, 1510 East Merced Avenue, West Covina, California 91790.
• Malonėk duoti pilną ir tikslų savo adresą. Nepamiršk duoti ir “Zip code”, jei gyveni JAV-se!
