Skaitlingiausi nariais lietuvių vienetai JAV-se yra: LR KSA (Lietuvių Romos Katalikų Susivienijimas Amerikoje) ir SLA (Susivienijimas Lietuvių Amerikoje). Tai apdraudos organizacijos, kurioms priklauso Lietuvoje ar JAV-se gimę lietuviai ir nemaža dalis naujųjų ateivių, pasiekusių Ameriką po Antrojo pasaulinio karo. Šio šimtmečio pradžioje, prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jo metu abi grupės buvo išvysčiusios plačią ir našią lietuvišką veiklą. Praeityje abu vienetai yra daug davę lietuvių ir Lietuvos reikalams. Šiuo metu abi grupės jau nebevaidina beveik jokio vaidmens JAV-bių lietuvių gyvenime.
SLA skelbiasi, kad ir nariais ir kapitalu geriau stovįs už LRKSA. Katalikiškasis susivienijimas skaitlingiausias nariais buvo 1930 metais. Jis turėjęs tuo metų 15,997 narius; 1960— 8.991 narį; gi 1969 — 6.354 narius. SLA turėjęs 1962 metais 11.650 narių. Paskutiniu metu tas vienetas nėra paskelbęs tikslaus narių skaičiaus. Reikia manyti, kad nuo 1962 metų iki šiandien yra “nubyrėję” apie 3,000 narių. Ir vieno ir kito susivienijimų kapitalas siekiąs virš 3,000,000.00 dolerių. Abu vienetai yra pilnoje senųjų ateivių kontrolėje. Tik jei jau nebegali surasti tinkamo kandidato vienam ar kitam postui iš senųjų ateivių (ar JAV-se gimusiųjų), tai tą vietą, “sukandę dantis”, užleidžia naujiesiems ateiviams. Vienetų vadovybėse ar komisijose naujieji ateiviai sudaro labai mažą procentą. Susivienijimai renka savo centrinius organus kas kelinti metai. SLA nariai išrenka vadovybę korespondenciniu būdu, gi LRKSA — savo seimuose. Atrodo, kad abu vienetai neturi pakankamai sumanesnių ir veiklesnių darbuotojų, ir, nesant “geresnių kandidatų”, senieji valdybos nariai visad perrenkami, kol numiršta ar patys pasitraukia.
Skaityti daugiau: SUSIVIENIJIMŲ SAULĖLYDIS
_files/I-Laisve-1969-46(83)-17.jpg)
DR. JONAS BALYS
“So viel Zeit fuer eine relativ belanglose Angelegenheit . . . Das eine Loesung so schwer zu finden war, sind alarmierende Zeichen dafuer, dass sich die Beziehungen zwischen Berlin und Moskau verschlechtert haben”.
B. Ruland, Deutsche Botschaft Moskau (Muenchen, 1964) p. 328.
DR. JONAS BALYS, College Park, Maryland (JAV), etnologas, folkloristas, mokslininkas, laikraštininkas. Jonas Balys (g. 1909.VII.2 Krasnavos vs., Kupiškio vls., Panevėžio aps.) baigė Panevėžio mokytoją seminariją 1928. Studijavo Kauno, Graco ir Vienos universitetuose. 1933 Vienoje įgijo daktaro laipsnį. 1933-1944 VDU ir VU (nuo 1942) mokomojo personalo narys. Buvo mokomojo personalo narys Pabaltijo universitete (1946-1948) ir Indianos universitete, JAV-se (1948 -1952). Dr. J. Balys yra eilės knygų autorius, išleistų lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis. Vadovavo Lituanistikos Institutui (1964-1967). šiuo metu dr. J. Balys redaguoja to instituto leidžiamą metraštį (Lituanistikos Darbai), kurio antras tomas išeis 1969 metų pabaigoje.
Kai 1939 metų vasarą aiškėjo, kad ginkluotas susidūrimas dėl vokiečių reikalavimų lenkams darosi labai galimas jau artimais mėnesiais, anglai ir prancūzai bandė vokiečius prilaikyti, baugindami dvigubu frontu, t. y. rusų įsikišimu rytuose. Tad jau nuo birželio mėnesio vyko Maskvoje derybos su rusais. Anglai ir prancūzai siūlė rusams pasirašyti sutartį, kuri garantuotų Rumunijos, Lenkijos ir Pabaltijo valstybių nepriklausomybę. Rusai sutiko prie tokios sutarties prisidėti tik tada, kai jie patys galės nuspręsti ar tiems kraštams gresia koks net “netiesioginio užpuolimo” pavojus, o tada jie turėsią teisę įvesti į tuos kraštus savo kariuomenę, net jeigu ir nebūtų tokios pagalbos paprašyti. Lenkija pareiškė, kad ji jokiu atveju nesutiks praleisti per savo teritoriją raudonosios armijos, nes žinojo, kad kur ji įžengia, iš ten geruoju neišeina. Visas reikalas užkliuvo dėl Pabaltijo valstybių. Buvo aišku, kad rusai nori okupuoti Estiją, Latviją ir Lietuvą, — tai būtų kaina už rusų dalyvavimą Vokietijos apsupime. Anglai ir prancūzai su tuo nesutiko. Klausimas buvo pavestas ištirti kariniams ekspertams. Visą tą derybų eigą yra smulkiai aprašęs B. Meissneris (žr. jo Die Sowjetunion, die haitischen Staaten und das Voelkerrecht, Koeln 1956, p. 24 -49) ir mūsiškis A. Tarulis (žr. jo Soviet Policy Toward the Baltic States 1918-1940, Notre Dame 1959, p. 101-113) ir ypač išsamiai A. Čeginskas (Commentationes Balticae, 12-13, 1967, p. 31-103).
Skaityti daugiau: SOVIETŲ IR NACIŲ BYLA DĖL UŽNEMUNĖS RUOŽO
• Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininko Leonardo Valiuko ir “Naujienų” redaktoriaus ir Amerikos Lietuvių Tarybos vykdomojo komiteto sekretoriaus dr. Pijaus Grigaičio dialogas laiškais. Tie jų laiškai rezoliucijų žygio reikalu, rašyti 1961 metų antroje pusėje, nebuvo dar niekur iki šiol paskelbti.
• “Naujienų” redakcijos ir dr. Pijaus Grigaičio “pranašystės” rezoliucijų žygio reikalu.
• Amerikos Lietuvių Tarybos centro vykdomojo komiteto atsisakymas imtis rezoliucijų pravedimo darbo ir Rezoliucijoms Remti Komiteto suformavimas.
RAMI DEŠIMTMEČIO PRADŽIA
Prisiminkime 1961 metų pačias pirmąsias dienas. Prezidentas Dwight D. Eisenhower buvo bebaigiąs savo poros gana ramių kadencijų (ir krašte ir užsienyje) prezidentavimą; naujasis krašto prezidentas John F. Kennedy dar nebuvo įkėlęs kojų į
Baltuosius Rūmus; JAV-bių dar nekamavo Vietnamo karas; krašto juodukai dar nebuvo pasinešę į riaušes; kairysis ir ekstremistinis elementas dar niekur nebuvo pakėlęs galvų (ir kumščių) — nei JAV-se nei kur nors kitur. Trumpai tariant, bent laisvojo pasaulio žmonės gyveno gana ramius laikus.
NEPASITENKINIMAS LIETUVIŲ TARPE
Nepasitenkinimo (ir gana didelio) buvo jau tada galvojančių lietuvių tarpe dėl veiksnių sustingimo, jų išsisėmimo ir tuo pačiu jų neveikios, šviesiau galvojantieji lietuviai buvo jsitikinę, kad Lietuvos laisvinimo darbas jau tada buvo užvilkintas ir buvo praleistos auksinės progos Eisenhower - Dulles laikais Lietuvos bylos pilnam pajudinimui. Visa eilė lietuvių darbuotojų manė, kad Lietuvos laisvinimo darbe buvo galima žymiai daugiau padaryti, negu kad mūsų veiksniai darė ar bandė daryti. Ypač, buvo užleistas svetimųjų į kovą dėl Lietuvos laisvės įjungimas.
Skaityti daugiau: NAUJŲ KELIŲ IEŠKOTOJAI LIETUVOS LAISVINIMO DARBE
_files/I-Laisve-1969-46(83)-23.jpg)
Pašnekesys su DR. ELIZIEJUMI DRAUGELIU, vienu iš didžiųjų kovotojų dėl Lietuvos laisvės, nepriklausomybės laikų iškiliuoju Lietuvos veikėju, Lietuvos Respublikos buvusiu vidaus reikalų ministeriu ir visų trijų Lietuvos laisvųjų seimų nariu
• Trintis lietuvių išeivijoje — • Pilnesnis lietuvių profesionalų prisidėjimas prie Lietuvos laisvinimo darbo — • Bendravimas su komunistų pavergtu kraštu — • Parama Pietų Amerikos lietuviams — • Kaip ir kada Lietuva atgaus laisvę ir nepriklausomybę? — • Linkėjimai “Į LAISVĘ” žurnalui.
DR. ELIZIEJUS DRAUGELIS, Sao Paulo, Brazilija. Skaityk su juo pašnekesį šiame “Į Laisvę” numeryje.
Med. dr. Eliziejus Draugelis leidžia savo gyvenimo saulėlydžio dienas Sao Paulo mieste, Brazilijoje, aktyviai dalyvaudamas tenykštėje lietuvių veikloje. Dr. E. Draugelis (g. 1888.IV.11 Bardauskų k., Vilkaviškio aps.) baigė Marijampolės gimnaziją 1909, o medicinos studijas Maskvoje 1914. Studentavimo laikais aktyviai reiškėsi lietuvių studentų katalikų veikloje (kartu su Pr. Dovydaičiu, K. Bizausku, V. Endziulaičiu, P. Grajausku, Z. Starkumi ir kit.). Komunistų kalintas, grįžo Lietuvon 1918. Čia tuoj įsijungė į Lietuvos atkūrimo darbą: išrinktas pirmuoju Marijampolės m. burmistru (1918); vidaus reikalų ministeris (1919 - 1920, E. Galvanausko kabinete); visų trijų seimų (1920 - 1926) narys ir II seimo sekretorius; sveikatos departamento direktorius (1927 - 1928); ligoninių direktorius (1928 - 1941). Aktyviai reiškėsi Liet. Ūkininkų Sąjungoje ir buvo ilgametis jos pirmininkas. Pasitraukė į Vakarus 1944, išvyko į Braziliją 1947.
Skaityti daugiau: SUAKTYVINTINA KOVA DĖL LIETUVOS LAISVĖS
