BIOGRAFIJOS
Prisimintas prieš 100 metų gimęs gen. štabo aviacijos plk.ltn.Mykolas Mačiokas ir pagerbta 95-erių sulaukusi birutietė Juzė Mačiokienė
□ PlkAtn.Mykolas Mačiokas
1999 m. kovo 20 d. Kaune buvo pagerbta tauri prieškario aviatoriaus šeima, kurios nuostabi darna, inteligentiškumas ir šiandien žavi daugelį mūsų. Deja, tik pirmoji bendro gyvenimo pusė iš trisdešimties metų buvo palydėta asmeninės laimės. Kitas šios veiklios lietuvių patriotų šeimos penkiolikos metų tarpsnis buvo pažymėtas mirties ženklu, nes sutapo su skaudžiausiais Lietuvos istorijos įvykiais ir tebuvo vien kančių ir negandų, baimės ir kovos laikotarpiu, kurį galėjo įveikti tik tvirtos moralės žmonės, tikri patriotai, remdamiesi begaliniu tarpusavio pasiaukojimu krikščioniškoje šeimoje, patikimų bendraminčių parama ir neišsenkančia viltimi į Aukščiausiojo globą...
Mykolo Mačioko tėvas - sumanus Suvalkijos valstietis, ne be pagrindo didžiavosi savo trimis atžalomis, Lietuvos kariuomenės kūrėjais, savanoriais. 20-metis Mykolas, mokydamasis Vilniuje, įstojo į Karo mokyklą ir 1919 m. baigė antrąją laidą kartu su broliu Antanu, dalyvavo mūšiuose su lenkais. Kitas brolis aviacijos v.ltn.Vincas Mačiokas žuvo lėktuvo katastrofoje.
Skaityti daugiau: STIPRESNI UŽ MIRTĮ
KALĖJIMAI, LAGERIAI
Petras Girdzijauskas
"ŽALGIRIS"
Konclagerių gyvenimas sunkus, alkanas ir nuobodus. Naujokų atvežimas visada sukelia šurmulį. Sužinoję apie etapą, smalsuoliai renkasi prie vartų, domisi ką atvežė: senus kalinius ar naujokus iš laisvės...
Mane ir dar keletą jaunų lietuvių atgabeno į 14 skyrių papildyti siuvėjų brigadai, nes buvo gautas didelis užsakymas siūti karines uniformas. Užsakymas karinis, suprantama, - svarbus. Tik jaunus žmones galima greitai parengti vykdyti naują, svarbią užduotį. Tad - į Ypatingąjį lagerį ypatingoms užduotims!
Nors mus siuntusieji į Ypatingus lagerius turėjo visiškai kitus tikslus. Mat, buvome neklusnus jaunimas, gerokai "užsibuvęs” Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, atlaikę ne mažiau kaip 20 bado streikų, apdaužę ir išuję iš savo kamerų ne vieną šnipą, tad garantuoti "liaudies priešai" net už grotų, Tokiais buvo įprasta atsikratyti siunčiant į Ypatingo režimo konclagerius, su įrašu "panaudoti tik fiziniam darbui". Iš čia dažniausiai negrįždavo. Tačiau keitėsi situacija. Buvo reikalinga gyva darbo jėga.
Pritapti prie naujų gyvenimo sąlygų nelengva. Gerai, jei geranoriški tautiečiai. Paremia patarimais, sušelpia duonos kąsniu.
Kalėjimuose ir konclageriuose inteligentijos buvo nemažai. Jiems tos įstaigos ir buvo įkurtos. Tačiau iš jų poetų ir rašytojų pasitaikydavo retokai. 14 konclagerio skyriuje kiek anksčiau buvo įkalintas Antanas Miškinis. Mums atvykus, apie jį jau buvo susiformavusi tam tikra aplinka: jis turėjo savo draugų ir gerbėjų, bendradarbių darbo vietoje, kaimynų barake. Pats jo buvimas aplinkiniams sudarė tam tikrą literatūrinį foną. Ypač jaunimas norėjo pabendrauti su gyvu poetu, padiskutuoti arba, tiksliau, pasisemti iš gyvo poezijos šaltinio.
Skaityti daugiau: PRISIMINIMAI IŠ MORDLAGO
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ
Abramavičius-Abramaitis Bronius, sl.Spyglys 98, 102
Abramaitis Karolis, sl.Karaliukas 102
Adamkus Valdas 220, 222, 223, 225, 226
Adomaitis Antanas 102
Adomaitis Pranas, sl.Barzdukas 102
Ainis 131
Ainis, žr.Gustaitis Vincas
Ainis, žr.Kučinskas Pranas
Skaityti daugiau: Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės
Kazys Černevičius, Kazimiero (Kazio), g. 1924 m. Kauno aps. Garliavos vls. Garančiškių k. Lietuvos okupantų šaukiamas į SSRS armiją nestojo - slapstėsi.
Jį sugavo ir pristatė į dalinį, sprogdinusį uolas, kur 98 jo būrio kariai žuvo. Liko tik du iš šimto. Kazys, parbėgęs į Lietuvą, įstojo į partizanų būrį, pasirinkdamas slapyvardį pagal žuvusiųjų po uolomis skaičių - Šimtinis. (Okupantai jo neieškojo -laikė žuvusiu).
Priklausė partizanų būriui, kuriam vadovavo Vytautas Gudynas-Papartis. Įstojęs 1946 03, žuvo 1946 06 kautynėse miške, vadinamu Garliavos Ilguoju (tarp Jurginiškių, Ilgakiemio, Grabavos kaimų).
Skaityti daugiau: REZISTENCIJOS ENCIKLOPEDIJOS PUSLAPIUS VERČIANT