M
Alfonsas Morkūnas gimė 1908 m. Juodžiūnų k. Žemaitkiemio vls. Ukmergės aps. Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje pamėgo kario profesiją ir 1931 m. liko virštarnybiniu vyr.puskarininkiu. Tarnavo iki okupacijos pradžios. Su laisvės praradimu nesusitaikė, būrė aplink save aktyvesnius kaimynus, šaulius, palaikė ryšius su sukilimo organizatoriais Kaune. 1941 m. birželio 23-24 d. partizanai užėmė Lyduokius ir
![](/images/html/LKA/Laisves-kovu-archyvas-24-1998_files/Laisves-kovu-archyvas-24-1998-77.jpg)
□ Alfonsas Morkūnas-Plienas
apsaugojo juos nuo plėšimų. 1944 m. pradžioje daug apylinkių vyrų kartu su Alfonsu išėjo į Vietinę rinktinę. Birželio mėn. Žemaitkiemio vls. prie Lyduokių, Juodžiūnų, Juknonių, Paškonių, Valų kaimuose Alfonsas Morkūnas, broliai Ališauskai, Meilus subūrė karinę savigyną iki 20 žmonių iš buvusių plechavičiukų, šaulių, juos patys apginklavo.
Šie vyrai tapo platesnių apylinkių partizanų organizavimo branduoliu. Rugsėjo pradžioje Alfonso Morkūno vadovaujami pirmieji Lyduokių partizanai atėjo į Balninkų miškus, kur prisiekė ginti Tėvynę. 1944-1945 m. kartu su mokytoju Juozu Šibaila buvo organizuojama Balninkiečių rinktinė, kurioje stipriausią partizanų grupę sudarė A.Morkūnas-Plienas.
Skaityti daugiau: REZISTENCIJOS ENCIKLOPEDIJOS PUSLAPIUS VERČIANT...
Petras Girdzijauskas
Apie Kęstučio apygardos įkūrimą randame šykščius įrašus: "Viena stipriausių rinktinių aptariamojoje erdvėje buvo Lydžio rinktinė. Jos struktūra ir veiklos nuostatai vėliau sudarė JKA pagrindą" '.
"Lydžio rinktinės štabui vadovavo H.Danilavičius-Vidmantas..." 2.
Apie tai, kas sukūrė tą stiprią rinktinę, nepasakyta. Matyt, dokumentų nerasta, gali būti, kad jie sunaikinti. Tačiau verta atkurti situaciją Lydžio rinktinėje iš negausių to meto rinktinės dalyvių prisiminimų, kurie yra užfiksuoti audiokasetėje taip pat iš skurdžių autoriaus prisiminimų.
Kaip prasidėjo pasipriešinimas okupacijoms mūsų krašte? Apie tai prisimena A.Stoškus-Raila (1944-1946 m. Lydžio rinktinės žvalgybos viršininkas ir būrio vadas): "Kai išgirdau fronto dundesį rytuose, supratau, kad vėl bus naikinami tautiečiai - bus naikinama Lietuva. Ką daryti? Pasitarti nuvykau į Fermų kaimą Eržvilko vls. pas Joną Kubilių, o kartu su juo į Balandžių k. pas kpt. J.Babilių. Nutarėme įkurti organizaciją: J.Babilius - vadovas, J.Kubilius pavaduotojas, aš, A.Stoškus - žvalgybos viršininkas. Prisiekėm, pasirinkom slapyvardžius: aš - Raila, Jonas Kubilius-Bernotas, Jonas Babilius-Ridikas. Nesunku suprasti, kad kpt. J.Babilius šiai karinei organizacijai padėjo pagrindus, sudarė jos struktūrą."
Pats menu, kaip Šimkaičių valsčiaus kaimų vyrai į karines pratybas Eržvilko apylinkėse važiuodavo dviračiais.
Railos, Bernoto ir Ridiko organizuota LLA kuopa išsivystė į stambų, gerai organizuotą karinį vienetą dar vokiečių okupacijos metais. Jie organizuotai gindavo kaimus nuo bolševikinių partizanų, kurių gyventojai nepriėmė, nerėmė, nemaitino. Todėl šie plėšikaudavo, ir 1943-1944m. tarp LLA karių ir bolševikinių partizanų (daugiausia rusų ir žydų) vyko rimtų susirėmimų Šimkaičių, Eržvilko valsčių ribose.
Šios LLA kuopos štabas buvo Eržvilko gimnazija. Štabo viršininkas Jonas Kubilius - gimnazijos mokytojas 1944-1945 m. Partizanų ir jų vadų tarpe turėjo neginčijamą autoritetą ir pasitikėjimą. Jis formavo rinktinės būrius Pavidaujo, Paupio, Batakių ir kt. miškuose, nes pirmaisiais okupacijos metais jaunimas stojo į partizanus ne tik pavieniai, bet ir būriais. Todėl partizanų skaičius būriuose reikėjo reguliuoti (kad būtų galima išspręsti aprūpinimą maistu ir kt. reikmėmis). Šį reguliavimą, iš vienų miškų į kitus, vykdė J.Kubilius-Bernotas. Nuo Bernoto valios priklausė dešimčių jaunuolių likimai. Bernotui buvo patikėti ir Lydžio rinktinės archyvai. Kur jie šiandien - galėtų atsakyti tik Bernotas. Štabo viršininko darbą Bernotas dirbo legaliai, mokytojaudamas iki 1945 m. rugsėjo pradžios. Šie faktai minimi Railos prisiminimuose. Partizanų būrio vadas Žaibas (Steponas Bubulas) teigia, kad Bernotas, net atvykęs iš Vilniaus (persisegęs komjaunimo ženkliuką po atlapu) duodavęs partizanų vadams patarimų (nurodymų), aplankydavęs jų stovyklas.
Skaityti daugiau: TREČIASIS KĘSTUČIO APYGARDOS VADAS HENRIKAS DANILAVIČIUS-VIDMANTAS