"Laisvės kovų archyve" T.20 buvo paminėtas Jurgis Šinkūnas, pasipriešinimo kovų dalyvis, kilęs iš Rokiškio aps., Svėdasų vls., Zoviškių k. Remiantis Jono Dagio, sesers Leonoros Dudonienės (jau mirusi), Albinos Pajarskaitės-Kaušakienės, Stasės Kriaučiukonienės prisiminimais, norime pateikti daugiau žinių apie šį partizaną, kovojusį ir žuvusį už Lietuvos laisvę.
Jurgis Šinkūnas gimė 1913 m. Į pasipriešinimo kovą prieš okupantus įsijungė 1944 m. rudenį. Sovietų
![](/images/html/LKA/Laisves-kovu-archyvas-23-1997_files/Laisves-kovu-archyvas-23-1997-33.jpg)
□ Jurgis Šinkūnas
valdžia jam primygtinai siūlė apylinkės seniūno pareigas, o tai prieštaravo jo įsitikinimams. Nenorėdamas tapti kolaborantu, Jurgis Šinkūnas pasitraukė į pogrindį. Netrukus į mišką išėjo ir jo brolis Jonas Šinkūnas, g.1921 m. Partizanavo kartu, tačiau tai truko neilgai. 1945 m. pradžioje Jonas Šinkūnas per apsuptį Kurkliečių k. pas Baroną buvo sužeistas į dešinės rankos petį, nugabentas pas Čečį, iš kur turėjo būti nuvežtas į saugesnę vietą. Manoma, kad buvo išduotas, nes stribai suėmė. Žiauriai sumušė. Galvodami, kad jau miręs, numetė Svėdasų miestelyje ant grindinio. Viena moteris pastebėjo gyvybės požymius ir nutempusi paslėpė. Po kurio laiko Jonas Šinkūnas buvo surastas ir išvežtas į Rokiškio kalėjimą. Partizaną teisė NKVD karinis tribunolas pagal 58 str. Nuosprendis - 10 metų katorgos ir 5 metai be teisių. Komijoje Jonas Šinkūnas iškalėjo nuo 1945 m. balandžio 19 d. iki 1954 m. rugpjūčio 19d. Grįžęs į tėvynę, gyveno Rokiškyje, kur ir mirė 1994 m. liepos 10 d.
Skaityti daugiau: JURGIS IR JONAS ŠINKŪNAI
TREMTIES KELIAIS
Antanas Šimėnas
Pietinėje Vorkutos dalye veikė Tundrovo kasyklos Nr.9, 10, 11. Jos buvo laikomos smulkiomis kasyklomis (mielkyje šachty). Dabar jos uždarytos, o atidaryta tik viena kasykla, dar veikianti pietinė (južnaja), tai mažiausia horizontali anglių kasykla. Jos direktorius vokietis. Šiaurinėje dalyje šiuo metu veikia nauja kasykla Ajač-Jaga, Komsomolsko kasykla Nr.18, Jur-Šor (eiklusis elnias) kasykla Nr.29, kurioje 1953 m. liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje įvyko kalinių sukilimas. Buvo nušauta 72 kaliniai, iš jų 25 lietuviai, o mirė nuo žaizdų 130 kalinių. Tai vienintelės išlikę kalinių kapinės Vorkutoje. Pastatė paminklą skulptorius V. Vildžiūnas, architektas R.Dičius 1993 m. Man teko garbė paruošti paminklui pamatus. Darbas truko mėnesį ir dvidešimt dienų. Tose kapinėse palaidoti sukilėliai. Kiek į vakarus - Vargašoro kasykla Nr.17, didžiausia Europoje, Zapoliarinė kasykla Nr.27, Zapadno kasykla Nr.25, 26. Prie kiekvienos kasyklos gyvenvietė, lageris, o kartais ir keli; kapinės, kurios daugiausia sunaikintos, kai kur dar išlikęs mažas lopinėlis.
Nuo 1949 m. buvo įvesti griežto režimo lageriai politiniams kaliniams. Jų asmeninės bylos buvo perbrauktos raudona spalva kryžmai. Reikėjo nešioti numerius ant kairės rankovės, dešinės kojos virš kelio ir ant kepurės. Mano numeris buvo IC-723. Barakuose ant langų grotos, du laiškai per metus ir rusų kalba. Tik tiek buvo gerai, kad atskyrė nuo kriminalinių.
Vorkutoje ir aplink Vorkutą buvo 64 įvairais dydžio lageriai. Žiūrint iš malūnsparnio, atrodė kaip žmogaus kaukolė. Tikslų Vorkutoje kalėjusių kalinių skaičių sunku nustatyti.
Pirmaisiais dvidešimt metų (1932-1953) lagerių sąlygos buvo ypač sunkios. Menkas maisto davinys, sunkus darbas, atšiaurus klimatas labai sekino jėgas. Išdirbio normos labai didelės. Jei nevykdai išdirbio normos, mažina maisto davinį...
Dėl to, 1953-54 m. nuvilnijo per visos Sąjungos lagerius sukilimai prieš visus žiaurumus. Nors su didelėm žmonių aukom, bet buvo pagerintos sąlygos, nuimtas žiaurus režimas. Tai įvyko po Stalino mirties.
Skaityti daugiau: VORKUTA (2)
Abakumovas 159
Abele Haris, sl.Haris 34, 35, 101,163,167
Ainis, žr. Kučinskas Pranas
Akelaitis 20
Akelis Edmundas, sl.Jadzius 26,27,29,30,33,68,163,164, 185
Alinauskas Česlovas 195
Aldusevičius Jonas, sl.Kilpa 191,193
Aleknavičius Petras 234
Aleščikas Jonas, sl.Gediminas, Gintautas, Margis, Rymantas 23, 33,110,114,163
Alfonsas, žr.Deksnys Jonas
Skaityti daugiau: ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ
"Laisvės kovų archyvo” 22 tome p. Veronikos Gabužienės straipsnyje "Pasipriešinimo sąjūdžio Jonavos rajone istorijos puslapiai" klaidingai yra nurodyta 4 partizanų žūties data.
100 ir 101 psl. rašoma, kad 1945 m. kovo 2 d. žuvo 19 partizanų. Tarp išvardytų yra broliai: Vytas ir Vincas Strazdai iš Mažeikiškių k., Julius ir Stasys Atkočiūnai iš Pakalnės k. Kadangi tiksliai žinau jų žūties datą, tad patikslinu:
Vytas Strazdas-Klausutis žuvo 1949 m. rugpjūčio antroje pusėje. Kartu su juo žuvo Jonas Grigas-Pavasaris. Abu žuvo Mažeikiškių k. laukuose.
Skaityti daugiau: LAIŠKAI, KRONIKA