PATARIMAI, KAIP LAIKYTIS TARDYMO METU
DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI
BENDRASIS PASIPRIEŠINIMAS: PASKUTINIAISIAIS OKUPACIJOS METAIS
Taikus pasipriešinimas prieš okupacinį režimą paskutiniaisiais Sovietų Sąjungos viešpatavimo Lietuvoje metais turėjo savo ypatybių bei raiškos būdų. Visuotinės kontrolės atmosferoje, pasipriešinimo dalyviams buvo būtina ne tik apsiginkluoti esamais "dvasiniais ginklais", gerai pažinti esamą santvarką, bet ir suvokti terorą vykdančio aparato veiklos būdus ir priemones. Pogrindinės spaudos leidėjai, platintojai, laisvo žodžio skleidėjai turėjo būti pasirengę suėmimo, tardymo ir šiaip apklausos pavojui.
Nepaisant to, kad stalininis teroras su "fizinio poveikio priemonėmis" buvo pasibaigęs, sovietų okupacinės struktūros - KGB, milicija turėjo sukaupusios didžiulę persekiojimo, tardymo, bauginimo patirtį.
Šiame naujame laisvės kovos etape reikėjo naujų mokymo būdų ir patiems pogrindininkams. Todėl neišvengiamai pogrindis generavo tam tikrų instrukcijų dėl visuomenės ar piliečių elgesio ypatingomis sąlygomis idėją.
"Patarimai, kaip laikytis tardymo metu" - tai nedidelės apimties 17 puslapių mašinraščio tekstas, be autoriaus. Šis įdomus istorijos šaltinis atskleidžia sovietų neteisminio teroro ypatybes, kurios sunkiai konkretizuojamos istorinių faktų šviesoje, bet buvusias tikrovėje. Dažnai sovietinio režimo persekiotasis asmuo sunkiai gali įrodyti "persekiojimo", "trukdymo" atvejus, nors visą gyvenimą jautė KGB spaudimą ir sekimą.
"Patarimai" tuo tarpu atskleidžia dalį totalitarinio režimo subtilybių. Sovietų teisinės sistemos išmanymas bei intelektualinė mintis rodo dokumento autorių buvus patyrusį pogrindininką. Dokumentas spausdinamas be esminių redakcinių pataisymų, išskyrus nereikšmingas gramatines klaidas.
Kiekvieną gali nelauktai pašaukti tardymui, todėl, nors tai nelabai malonu, kiekvienas turi būti tam pasiruošęs. Kvotos būna įvairaus pobūdžio - apklausinėja kaltinamuosius, suimtus ir nesuimtus, klausinėja liudininkus ir šiaip sau, dėl visa ko. Tardo dėl tikrų nusikaltimų ir dėl poelgių, kurių baudžiamasis kodeksas visai neliečia. Apklausinėja tardytojai, tačiau ne vien jie - dažnai partorgas ar šiaip koks nepažįstamasis, priklausantis "organams", bet nepateikiantis jokių dokumentų, piliečius verčia pusiau oficialiai arba visai neoficialiai su jais "pasišnekėti". Tokie pokalbiai dažniausiai mažai tesiskiria nuo tardymo. Tokiais atvejais tardomajam iškyla daug painių klausimų: kaip elgtis, kaip nepabloginti padėties, nes jeigu tardo, vadinasi, reikalai nekokie. Vienus daugiau neramina jų pačių padėtis, kitus - nors dėl savęs nesibaimindami - bijo suteršti savo sąžinę arba pakenkti draugams. Tardymo metu jau būna per vėlu svarstyti apie užimtą poziciją arba savo elgseną - tas, kas imasi tardyti, išmano savo darbą ir privalo pergudrauti nepasiruošusįjį. Todėl, jeigu jums gresia tardymas, stenkitės jam pasiruošti iš anksto.