Genovaitė Zurzaitė-Varkauskienė
Esu gimusi 1927 m. Širvintose. Tėvas - pasienio policininkas-savano-ris. 1937 m. mūsų šeima apsigyveno Širvintų vls. Dailidžionių k.
1944 m., praėjus trims savaitėms po karo, pas mus atėję penki rusų kareiviai (save vadinę saugumiečiais) teiravosi, kur yra mano tėvas. Jis tuo metu svečiavosi gimtinėje pas savo tėvus. Saugumiečiai nutarė palaukti. 1944 m. rugpjūčio 18 d. vakare tėvas grįžo. Tuomet paaiškėjo, jog liepta mus suimti, o jei priešinsimės - sušaudyti. Buvo baisu... Tėtis pašnibždomis mums liepė bėgti, bet kareiviai tuojau surikiavo ir išsivarė iš namų. Kareivis ėjo pirmas, paskui jį tėtis ir dar vienas kareivis, toliau mes su mama, o iš paskos trys kareiviai su automatais. Mūsų namas stovėjo pamiškėje. Mums pasiekus krūmokšnius, tėtis šoko bėgti. Kareiviai vijosi ir šaudė. Rytui išaušus, kai rusų nesimatė, su kaimynais apieškojome visą mišką, tikėdamiesi rasti jį sužeistą ar žuvusį, bet neradome.
Slapstėmės pusę metų. Mums padėjo tėvo brolis iš Veprių. Besislapstant mano pusseserę Stasę subadė jautis. Jinai iš skausmo ir baimės išprotėjo. Pusseserę teko paguldyti į Vilniaus psichiatrinę ligoninę. Per skubėjimą pamiršome jos dokumentus, tad aš padaviau savo metrikus ir pabuvau vertėja surašant duomenis. Seselė rusė, užpildžiusi priėmimo dokumentus, gimimo liudijimą grąžino man.
Skaityti daugiau: PASKUTINIS SUSITIKIMAS SU TĖVELIU
Antanas Jakutis
Rapolas Jakutis gimė 1912 m. Butkūnų k., Želvos vls., mažažemių šeimoje.
1944 m. Rapolas Jakutis, vengdamas šaukimo į rusų okupacinę kariuomenę, kartu su sesers vyru Mykolu Saruliu išėjo į Darapolio mišką ir ten partizanavo. Su jais kartu buvo Juozas Baniulis, Petras Baniulis ir kiti draugai, iš viso šeši žmonės. Jie priklausė Plieno partizanų būriui, kuriam vadovavo Alfonsas Morkūnas.
Čekistų operacijos metu partizanai buvo apsupti, Rapolas Jakutis ir kiti partizanai žuvo. Išsigelbėjo tik du partizanai - Petras Baniulis ir Mykolas Dapkus. Petras Baniulis iki šiol yra gyvas. Partizanus, pasak žmonių, išdavė dabar jau miręs Navikas iš Minikių vienkiemio.
Nežinomi žmonės tuomet atvežė Rapolo Jakučio ir Mykolo Sarulio lavonus, kuriuos pašarvojo Mykolo Sarulio namuose, Butkūnų kaime.
Visi keturi žuvusieji palaidoti Lyduokių kapinėse, Ukmergės r.
PLIENO RYŠININKŲ IR RĖMĖJŲ ŠEIMŲ LIKIMAS
1944 m. gruodžio mėn. Kostas, Juozas ir Mykolas Morkūnai buvo paimti į sovietų kariuomenę. 1945 m., vežamas į frontą, Lenkijos teritorijoje Kostas Morkūnas pabėgo ir, lydimas lenkų partizanų, grįžo į Lietuvą. Grįžęs namo, kartu su jaunesniuoju broliu Rapolu prisijungė prie Plieno būrio partizanų. 1945 m. rudenį Rapolą Morkūną suėmė ir išvežė į Vorkutą.
Kostas Morkūnas 1946 m. pradžioje taip pat buvo suimtas, bet jam pavyko pabėgti iš Šešuolių valsčiaus "stribų" būstinės. Pabėgęs partizanavo Plieno būryje kartu su Vincu Vaičiūnu-Dagiliuku. 1946 m. birželio mėn.
![](/images/html/LKA/Laisves-kovu-archyvas-27-2000_files/Laisves-kovu-archyvas-27-2000-64.jpg)
□Guli: Vytautas Strazdas-Bebras, Bronius Medelskas-Krienas, Vytautas Strazdas-Lapelis. II eilėje klūpi: Pranas Grigas-Genys, Bronius Dūda-Narutis, 3.Jazminas, 4.Kombainas. Stovi: Antanas Imbrasas-Tėvas, Anicetas Juknys-Krantas, Vladas Ališauskas-Puškinas, Vladas Masilionis-Vytenis. 1949 m. vasara
Skaityti daugiau: APIE RAPOLĄ JAKUTĮ