Genė Lauciūtė
VYTAUTO APYGARDOS ŠTABO RYŠININKĖS PRISIMINIMAI 1944-1955
![](/images/html/LKA/Laisves-kovu-archyvas-21-1997_files/Laisves-kovu-archyvas-21-1997-29.jpg)
□ Gene Lauciūtė. Paskutinės dienos laisvėje 1949 m.
Genė Lauciūtė-Bedalė, Svajonė gimė 1924 10 5 Utenos aps. Stabalunkių k. Baigusi Stabalunkių pradžios mokyklą, mokėsi Utenos gimnazijoje, dirbo Utenos Žemės tvarkytojo įstaigoje, "išvaduotojams" sugrįžus - soc. aprūpinimo įstaigoje.
Nuo vaikystės Tėvynės meilę savo asmeniniu pavyzdžiu skiepijo tėvai ir pirmoji mokytoja, o gimnazija jaunos merginos sąmonėje plėtojo toliau.
Jai likimas lėmė eiti greta partizanų nuo 1945-1949 m. 1949 11 02 buvo suimta ir iki 1955 m. ištremta į Šiaurę.
Per gyvenimą Genė Lauciūtė-Bedalė ėjo lydima skaudžiausių netekčių:
Vorkutoje amžiams liko politinio kalinio vyro Stepono palaikai, mirė vienintelė dukra, pasirinkusi gydytojos profesiją.
Laikas užgydė žaizdas. Liko randai, kuriuos pikti žmonės kariais bando nuplėšti...
...Praeis gal kiek laiko,
Ir jūs mus pamiršit.
Gal kartais minėsit tik dainose.
Vien tik motinos sielvartą, skausmą, dejones
Ramins vyturėlis, pragydęs rytais...
(Iš partizaną dainos)
VADO LIKIMAS
Liūdna ir gaila, kad laikas vis labiau ištrina iš atminties partizanų veidus ir vardus. Gražiausi jaunystės metai praėjo drauge ne tik klausantis jų gražių ir graudžių dainų, bet ir dalijantis pavojingu darbu, mažyčiais džiaugsmais ir dideliais, skausmingais praradimais.
Sugrįžę okupantai pradėjo siautėti. Jaunus vyrus ėmė rinkti į savo kariauną. Vyrai paklusti okupantams atsisakė. Pradėjo rinktis į būrius, ginkluotis, ir, dainuodami "žūsime, broliai, nes mūsų toks likimas, per auką Tėvynė laisva tepaliks", išėjo į miškus. Ginti Tėvynės ir savęs.
Skaityti daugiau: PER AUKĄ TĖVYNĖ LAISVA TEPALIKS