PALANGOS GIMNAZIJOS 1945-1948m. POGRINDIS IR POGRINDININKŲ LIKIMAI

ATSIMINIMAI, LIUDIJIMAI, SVARSTYMAI

Vytautas Jonas Rimgaila

Antrasis pasaulinis karas, skaudžiai palietė Lietuvą, jos gyventojus, jaunimą, moksleivius. Visa tai jau istorija, kurią pradeda užnešti užmaršties dulkės. Dabar visiems gerai žinomas gėdingas Hitlerio ir Stalino 1939-ųjų metų sandėris ir jo pasekmės - 1940m. Lietuvos okupacija, stalininis ir hitlerinis teroras. Mano bendraamžius paženklino karas, sovietinės okupacijos 50-metis, sunkūs ir prieštaringi pokario metai. Daug ko nežinojome tais metais. Melo, šantažo, apgaulės sovietinės okupacijos metais pakako apsčiai. Teroras, nekaltų žmonių, moterų, vaikų, paliegusių senelių areštai, trėmimai ugdė tam tikrą baimės jausmą.

Dirbdamas mokykloje kraštotyrinį darbą, surinkau daug dokumentinės kraštotyrinės medžiagos apie įvykius Lietuvoje, Kretingos apskrityje, 1939-1950 metais. Tai karo metų ir pokario įvykiai. Rašiau apie tai spaudoje, ką pasakojo 1941-1945m. karo, įvairių tautybių dalyviai. Dėl suprantamų priežasčių rinkti medžiagą apie ginkluotą pasipriešinimą sovietiniams okupantams pokario metais negalėjau. Tuo labiau kad dirbau mokykloje mokytoju. Pagal KGB ir NKVD dokumentus pokario metais spaudoje buvo rašoma iškraipytai, skelbiamas melas, kaip to reikalavo sovietinė okupacinė valdžia. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, istorinius įvykius, faktus reikia aprašyti taip, kokie jie buvo iš tikrųjų. Tačiau iki šiol nieko arba labai mažai visuomenė žino apie Palangos ir Kretingos gimnazijų pogrindį ir pogrindininkų likimus. Tai ir paskatino mane imtis šio darbo. Suradau buvusius Palangos gimnazijos pogrindininkus, užrašiau jų prisiminimus, surinkau fotonuotraukas, kai kuriuos dokumentus, kurie pateikiami šiame darbe. Pogrindininkų prisiminimuose dėl senaties gali pasitaikyti netikslumų, nes atmintis ne viską pajėgi išsaugoti. Šio mano darbo negalima laikyti baigtu, nes reikalingas tolesnis tų metų archyvinių dokumentų studijavimas, nes Palangos gimnazijos pogrindžio veikla išeina už gimnazijos veiklos ribų ir turi tiesioginį ryšį su LLA Žemaičių legiono Kardo rinktine. Suimtų pogrindininkij KGB tardymo dokumentuose, prisiminimuose pasitaiko prieštaravimų. Tačiau reikia turėti gaivoje tai, kad KGB vykdė provokacijas, sadistiškai kankino suimtuosius, fabrikavo dokumentus. Beveik visi suimtieji nemokėjo rusų kalbos, o tardymas ir karinio tribunolo posėdžiai vyko tik rusų kalba. Vertėjais, tardant suimtuosius, buvo pakviesti KGB-istams ištikimi žmonės. Šiandieną sunku pasakyti, ar teisingai buvo atliekamas sinchroninis vertimas. Kankinami suimtieji buvo verčiami pasirašyti, ko jie nesupranta, ir prisipažinti tai, ko nepadarę. O apie teisės pažeidimus tardant ir teismo proceso metu ir kalbėti netenka. Visa tai reikia turėti galvoje studijuojant KGB dokumentus. Reikalinga gilesnė tų dokumentų analizė. Ypač rašant pokario metų Lietuvos istoriją. 15-mečių - 20-mečių Palangos gimnazijos pogrindininkų prisiminimai, tragiški jų likimai dalelė didvyriškos Lietuvos istorijos, kuri vaizdžiai ir paprastai atsako, kodėl rezistencinėje ko voje prieš sovietinius okupantus, jų talkininkus aktyviai dalyvavo Lietuvos kariuomenės karininkai, kareiviai, inteligentai, darbininkai, valstiečiai, kunigai, mokytojai, studentai, moksleiviai.

Nepaisant to, kad šis darbas nėra galutinai baigtas, juo galės naudotis kiekvienas moksleivis, mokytojas, studentas ir visi tie, kas domisi lietuvių tautos kova prieš sovietinius okupantus.

Istoriniai faktai ir išvados

Palangos gimnazija patyrė daug istorinių įvykių. Keitėsi gimnazijos pavadinimas. Reikia manyti, kad dar bus parašyta išsami gimnazijos istorija. Tuo labiau kad Palangos gimnazijoje mokėsi ir ją baigė daug įžymių respublikos žmonių, kurie paliko gilius pėdsakus Lietuvos istorijoje. Šią gimnaziją baigė Lietuvos kariuomenės vadas Pranas Liatukas (1876-1945), profesorius Vytautas Vardys, rašytojas S.Šimkus, buvęs respublikos prezidentas Antanas Smetona ir daugelis kitų. Pažymėtina, kad gimnazijoje dirbo Mečys Gedvilas — 1940m. ir vėlesniais metais iki mirties užėmęs aukštus postus LTSR Vyriausybėje, sankcionavęs ir leidęs vykdyti 1944 12 23-24 Klepočių kaime, Alytaus rajone, žiaurias nekaltų žmonių žudynes ir kaimo sudeginimą. Čia dirbo įvairių pažiūrų mokytojai, skirtingi ir jų likimai bei darbai Gimnazijos moksleiviai savanoriais dalyvavo kovose dėl Lietuvos Nepriklausomybės 1918-1920 metais, 1923m. Klaipėdos krašto sukilime. Grupė gimnazijos moksleivių, vadovaujami Darbėnų valsčiaus policijos nuovados viršininko Fabijono Kungio ir policininkų, dalyvavo 1919 11 23 išvaduojant Palangą.

Palangos gimnazijos ateitininkai; iš kairės stovi - 3-a J.Tarvydaitė, K.Daukšaitė, D.Jurkutė, P.Bartkus; iš dešinės sėdi - 2-a S.Galdikaitė

Sovietinės okupacijos metais Palangos gimnazijoje, kaip ir visose mokyklose, visais ideologijos būdais buvo naikinama tautinė sąmonė, istorinė tautos atmintis. 1945-1948m. šiurpus gimnazijos gyvenimo laikotarpis.

Skaityti daugiau: PALANGOS GIMNAZIJOS 1945-1948m. POGRINDIS IR POGRINDININKŲ LIKIMAI

IŠ POGRINDŽIO METŲ ŠIAULIUOSE

Boleslovos Merkys

Gimnazistai LLA gretose

1943    metų pavasarį - vasarą Šiauliuose I (berniukų) gimnazijos mokiniai Stasys Kovaitis, Viktoras Lapševičius ir Henrikas Linkevičius pradėjo burti vyresniųjų klasių moksleivius į LLA gretas. Iki rudens į S.Kovaičio vadovaujamą skyrių įstojo VIIa klasės mokiniai Leonas Gapšys, Vaidevutis Stancelis, Alfonsas Kuktus, Algirdas Mikšys, Stasys Dunda ir Boleslovas Merkys. Tuo pat metu kitų skyrių veikloje dalyvavo Vytautas Vaičiulis, Kazys Ogintas, Mykolas Šutas, Algirdas Mikulis, Algirdas Šilkus, Anupras Sirutavičius, Vladas Valantinas, Algirdas Čiurlys, Jonas Skačkauskas, Vladas Verbėjus, Jonas Jokūbaitis ir Lengvenis bei kiti, kurių pavardės dar nenustatytos.

Vokiečių okupacijos metais gimnazistai - LLA nariai tenkinosi pogrindžio spaudos platinimu, buvo ryšininkais tarp rinktinės štabo ir valsčiuose esančių būrių. S.Kovaičio vadovaujamas skyrius gaudavo spaudą platinimui iš rinktinės per Šiaulių Dramos teatro darbuotoją Grigą. Skyrius glaudžiai bendradarbiavo su Katalikų Bažnyčia per kunigą Valdemarą Cukurą.

1944 metų kovo pabaigoje - balandžio pradžioje iškilo grėsmė, kad vokiečiai gaudys jaunimą į aerodromų apsaugos ir fronto užnugario tarnybas. Todėl mokslo metai Šiaulių I gimnazijoje buvo baigti anksčiau, ty. balandžio 17 dieną. Moksleiviai išėjo vasaros atostogų ir išsisklaidė, vengdami gaudynių.

Skaityti daugiau: IŠ POGRINDŽIO METŲ ŠIAULIUOSE

ŠILALĖS KRAŠTO PARTIZANAI 1947-1948m.

Papasakojo buv. partizanų ryšininkas, rėmėjas Titas Žymančius. g,1930m., iš Šilalės raj. Kūtymų k., gyv. Kaune. Užrašė Vytenis Almonaitis, 1994m.

1947-1948m. Šilalės krašte veikę partizanai buvo susiskirstę į būrius, o šie dalijosi į kuopas (sakydavo ir skyrius, grupes).

Pirmas būrys veikė Kaltinėnų, Skaudvilės apylinkėse. Iš pradžių jam vadovavo Simas Gavėnia-Drąsutis (Lietuvos kariuomenės karininkas, kilęs nuo Sakalinės). Kai S.Gavėnią paėmė į štabą, būriui vadovavo Fricas Gaubtys-Vytautas, vėliau tapęs išdaviku. Būrys turėjo kelis skyrius. Tarp Kaltinėnų ir Laukuvos veikė Antano (?) Bagdono-Ūdros vadovaujamas skyrius, o prie Skaudvilės — minėto Frico Gaubčio-Vytauto vadovaujamas skyrius. Beje, partizanas Žiogas iš to būrio man dar 1947m. sakė, jog įtaria, kad Gaubtys užverbuotas. Dar buvo Broniaus Šalčio-Sakalo vadovaujamas skyrius. Jam po to vadovavo Šaltys-Šalčiūnas.

Antras būrys veikė apie Didkiemį, Žvingius, Sartininkus, Žygaičius. Iš pradžių būriui vadovavo Pranas Karbauskis-Margis. 1947m. balandžio 5d. žuvo jis ir jo pavaduotojas Kazimieras Šeputis-Dobilas iš Biržų Lauko, labai šaunus vyras, paprastas, nors vadas. Tada vadovavimą būriui perėmė Mykolas Timinskis-Balandis. Berods 1948-aisiais jį paėmė į kuopos štabą. Vėliau žmona jį įkalbėjo registruotis, o 1957m. jį suėmė, ir jis dingo be pėdsakų. Matyt, nuteisė mirties bausme. Po M.Timinskio būriui vadovavo Juozas Stankus-Girėnas iš Žvingių. Antrasis būrys taip pat dalijosi į skyrius. Vienas jų veikė prie Sartininkų, Žygaičių. Greičiausiai prie šio būrio priklausė ir vadinamoji Tauro grupė, veikusi prie Pajūrio ir Vainuto. Jai vadovavo toks Auškalnis. Vėl tikrai nežinau, bet, matyt, prie antrojo būrio formaliai priklausė ir Jono Kentros-Rūtenio vadovaujamas skyrius (apie jį plačiau skyriuje "Šaunieji Rūtenio vyrai").

Trečias būrys veikė Kvėdarnos, Rietavo, Švėkšnos apylinkėse. Būriui ilgai vadovavo Stasys Paulavičius-Rambynas iš Jokūbaičių kaimo. Jis buvo tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, labai doras ir nuoseklus žmogus. Kartu su broliu Alfonsu, partizanu Jovaru, partizanavo nuo 1945 ar net 1944 metų.

Skaityti daugiau: ŠILALĖS KRAŠTO PARTIZANAI 1947-1948m.

KELMĖS POGRINDININKAI

Vincas Gurskis

Kelmė, nedidelis Žemaitijos valsčiaus miestelis (1940m. maždaug 4 tūkst. gyventojų), apie sovietinę okupaciją sužinojo gana greitai ir savaip įspūdingai! Birželio viduryje gatvių grindinį ėmė raižyti svetimų tankų vikšrai, gerą pusdienį slinkusi plieninė vora nužiegėjo Raseinių link. Žmonių veiduose galima buvo išskaityti, deja, ne džiaugsmą (kaip rašė kai kuri spauda), o susirūpinimą ir nerimą. Paskui viskas lyg ir aprimo. Prie įstaigų buvo keičiamos iškabos, nukabinami vieni portretai, iškeliami kiti. Turgaus aikštėje su dūdomis ir raudonais transparantais rinkosi miestelio "pažemintieji ir nuskriaustieji". Raseinių saviveiklininkai atvyko su spektakliu "Pūslėtų rankų meilė". Žodžiu, kūrėsi darbininkų valdžia. Kaunas buvo ne taip arti, bet iš laikraščių puslapių buvo matyti, kad ir laikinojoje sostinėje nedvelkė ramumu. Šaulių sąjungos vadas plk. Saladžius įsakė šauliams draugiškai sutikti Raudonąją armiją, o savanorių-kūrėjų organizacijos delegacija nuėjo pasveikinti naująją Maskvos nurodymu sudarytą vyriausybę...

Buvau dar tik devynerių metų. Nesupratau, kodėl nustojo į namus nešti "Skautų aidą", kodėl buvo nusavinta šio žurnalo prenumerata, sumokėta iš mano sutaupytų centų. Daug ko nesupratau. Gražiai atrodė miestelis, aplipdytas spalvingais plakatais ir karikatūromis. Mudu su pusbroliu Kvirinu, vasarojusiu su tėvais Kelmėje, vakarais skustuvėliu bandėme juos nulupinėti. Tokia "diversija" galėjo sukelti liūdnas pasekmes.

Laikraščiai rašė apie didžiulį žmonių džiaugsmą "išsivadavus iš išnaudotojų jungo", tačiau nepasitenkinimas jau buvo pastebimas ir vaikui - žmonės buvo susirūpinę. Parduotuvių vitrinos tuštėjo...

Skaityti daugiau: KELMĖS POGRINDININKAI

KANKINIŲ KAPINAITĖS SKAUDVILĖJE

Jonas Žičkus

Buvo 1989 metų vasario mėnuo. Vieną šeštadienio priešpietę į mūsų butą Birštone atėjo svečias. Pasisakė esąs Alfonsas Gedutis, iki šio susitikimo asmeniškai jo nepažinau, bet daug kartų jo vardą buvo minėję mano gimtojo krašto, t.y. Norkiškės, Paltiniškės, Mažintų, Šiurpiškės ir kitų kaimų gyventojai, pasakodami apie tų apylinkių partizanus. Iš jų sužinojau, kad 1951 metų kovo 19 dieną Mažintų kaime, prie pat Ančios upelio, arti ūkininko Juozo Saulio sodybos, bunkeryje žuvo Gedučio sesuo partizanė Aldona Gedutytė-Mišeikienė, jos vyras partizanas Vladas Mišeikis-Tarzanas ir prieš kelias dienas į tą bunkerį atėjęs jurbarkietis partizanas, žinomas Algio vardu. Vladą Mišeikj-Tarzaną ir Aldoną Gedutytę-Gegutę 1950 metais gegužės 15 dieną sutuokė Varlaukio bažnytkaimio parapijos klebonas Lūšnos miške. Jų sutuoktuvėse dalyvavo Alfonsas Gedutis-Jonukas, du partizanai ir ryšininkas Juozas Žagaras. A.Gedutis taip pat buvo partizanas, slapyvardžiu Jonukas. Daug prisidėjo įrengiant minėtą bunkerį, rūpinosi partizanų reikalais. Kovo 19-osios išvakarėse su užduotimi buvo iš bunkerio išvykęs, užpuolimo metu nebuvo jame, todėl ir išliko gyvas. Tą pačią dieną jį suėmė Šiaudinės kaime, Batakių valsčiuje, ūkininko Juozo Zakarausko sodyboje. Uždarė ir žiauriai tardė Skaudvilės NKVD būstinėje, Tauragėje Šubartinėje, paskui teismas, bausmė, etapai, Intos ir Kožimo lageriai Po bunkerio sunaikinimo Mažintuose tuojau pat buvo suimtas Šiaudinės kaimo gyventojas Juozas Zakarauskas, iš Mažintų kaimo Antanas Kubilius ir iš Paltiniškės Jonas Zinkus.

Jau buvo prasidėjęs Atgimimas. Žinojome, kad įvairiose Lietuvos vietose atkasami ir palaidojami nužudytų ir nukankintų partizanų palaikai. Svarstėme, kaip Skaudvilėje įamžinti kankinių atminimą. Mudviejų nuomone, buvo du būdai. Vienas būdas - mėginti kasinėti, palaikus surinkti ir su derama pagarba palaidoti kapinėse prie Skaudvilės bažnyčios. Antras būdas -jei kasinėjimas nebūtų sėkmingas, teritoriją prie buvusios NKVD ir stribų būstinės paversti kapinaitėmis, pastatyti bendrą paminklą ir kryželius.

Gegužės mėn. iš Skaudvilės gavau laišką. Buvęs politinis kalinys Dainius

Kankinių kapinaitės Skaudvilėje

Skaityti daugiau: KANKINIŲ KAPINAITĖS SKAUDVILĖJE

Daugiau įrašų...

  1. LIKAU AMŽINAI SKOLINGA
  2. KALINIAI RYTPRŪSIUOSE
  3. MŪSŲ JAUNYSTĖS DIENOS
  4. TAIŠETLAGO DŽIUNGLĖSE

Subkategorijos

  • Laisvės kovų archyvas 5 t. 1992 m.

    Dzūkų rinktinės archyvas. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (tęsinys). J. Suraučius-Tauras. Žaliojoj rikiuotėj. Kap. Domininkas-Jėčys (1896—1947). A. Statkevičius. Okupantų ir kolaborantų valdomoje Lietuvoje. VRM archyvo dokumentai

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 6 T. 1993 m.

    Partizano Dzūko dienoraštis. Padėties Dainavos apygardoje analizė. K. Savičius. Tautos pašauktas. P. Šiupaila. Laisvės kovų verpetuose. V. Voronavičius. Konsulas apie žuvusį brolį. (1941 m. birželio sukilimas). Apie PL sr. štabo likvidavimą ir S. Staniškio-Lito žūtį. Pokalbis su K. Stanaičiu. J. Jakavonis. Žiupsnelis prisiminimų. A. Rupšienė. Štuthofo įkaitai. V. Kašauskienė. Lietuvių laisvės kovos okupantų dokumentuose. N. Gaškaitė. Lietuvos pasiuntinybė Maskvoje 1926—40 metais. Iš Dainavos ap. partizano Ikso užrašų knygelės.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 7 T. 1993 m.

    Žemaičių ap. Kardo (Kardų) rinktinės apžvalga (dok. rink.). S. Karalius, K. Budginas. Rezistencija Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte. D. Kuodytė. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (pabaiga). Vyčių sąjunga (dok. rink.). J. Malūkaitė-Petkevičienė. Kardo rinktinės partizanai. R. Vaštokas. Žvilgsnis į genocidą iš visuotinės perspektyvos. A. Kliunka. Atmintis (V. Svilo netekus). „Kęstučio“ karinė organizacija. V. Gregoraitis. Iš VRM Informacinio centro archyvo. A. Anušauskas. Genocidas. MVD—MGB tardymo metodai. V. Ašmenskas. Lietuvos Tautinė Taryba ir jos veikėjai. Partizano St. Augusčio dienoraštis. V. Banienė. Komentarai „Kovų prisiminimams“

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 8 T. 1993 m.

    D. Kuodytė - Lietuvos Žalioji rinktinė. Visvaldas - LLKS Žaliosios rinktinės istorija 1944—1951. A. Malinauskaitė - Vytauto Didžiojo rinktinė. D. Kuodytė - KGB ir centrinės vadovybės kūrimosi pradinis etapas. V. Vyšniūnas-Aušrelė - Atsakinga užduotis. V. Pabikauskas - Raudonoji šmėkla. V. Telksnys - 16 lietuvių, pasmerktų lėtai mirčiai. Kas jie? V. Telksnys - Vienos Kauno rezistencinės spaudos grupės veikla sovietų ir vokiečių okupacijos metais. A. Bubnys - „Ginkluotos Kovos Sąjungos“ Kauno apgardėlės sukūrimas ir veikla 1940—1941. N. Gaškaitė - KGB veiklos metodai pokario metais

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 9 T. 1993 m.

    Dzūku grupės štabo veiklos dienoraštis. V.Vitkus. Karo inžinieriaus pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus biografija. E.Arbas-Arbačiauskas. Rezistentas - Kęstutėnų štabo viršininkas. J.Petraika. Kunigaikščio Vaidoto grupės kūrimosi pradžia. A.Suraučius-Tauras. Žaliojoj rikiuotėj. 1945 metų kovas-spalis. S. Katauskas. Tik prisipažink. V.Baranauskas. Pradžia. Lietuviai okupantų vokiečiu akimis. Gen. E.Justo parodymai. N.Gaškaitė. Dainavos štabo išdavystė (pagal KGB dokumentus). N.Gaškaitė, A.Kašėta. Adolfo Ramanausko - Vanago sekimo ir arešto detalės. N.Gaškaitė. Specpriemonės KGB praktikoje. Mykolo Bandonio laiškai iš fronto

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 10 T. 1994 m.

    G.Vaičiūnas. Vyties apygardos istorinė apžvalga. Vyties apygardos Briedžio rinktinės štabo dokumentų rinkinys. K.Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu. /istorinės apžvalgos metmenys/. A.Paulavičius. Iš mirties ateinu.../pokalbis su partizanu B.Juospaičiu/. B.Kemeklis. Nesipriešinti prievartai negalėjom. A.Šiukščius. Nenugalimas /apybraiža apie partizaną A.Kraujelį/. Gen A.Justo parodymai /tęsinys/. A.Kašėta. Lietuvos gyventojų genocido vykdytojai. Linksma, kad pavasaris, skaudu, kad karas. /partizano B.Eglinsko-Sauliaus dienoraštis./

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 11 T. 1994 m.

    Dalia Kuodytė. Bendras Demokratinis Pasipriešinimo Sąjūdis 1946m. pabaigoje- 1948m. pradžioje. Nijolė Gaškaitė. Peslys. Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu - 2 /istorinės apžvalgos metmenys/ Juozas Bogušauskas. Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjunga. Vincentas Seliokas. Ar galėjau likti abejingas? Kęstutis Lakickas. Spaudos platinimas. Juozas Starkauskas. Buvusio LTSR VSK Archyvo 18-ojo fondo dokumentų rinkinys. Skirmanto žūtis. Nijolė Gaškaitė. Žmonės be Dievo. NKVD agentai smogikai. Dalius Stancikas, Inga Bogomolovaitė. Vyskupo Vincento Borisevičiaus tardymas ir žūtis. Algis Kašėta. Dvasininkijos auka pokario metais. Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo pasipriešinimo bruožai 1940-1942m. dokumentuose. Pokalbis su pulk. Kaziu Škirpa ("Lietuvių dienos"). Bonifacas Ulevičius. Tauro apygardos spauda.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 12 T. 1994 m.

    Dalia Kuodytė. Jungtinės Kęstučio apygardos kūrimas. Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu. Algis Kašėta, Dalia Kuodytė. Partizanų periodinė spauda. V.Rudienė. Tų rūmų lenkiamės. J.Žičkus-Širšė. Istorija, žmonės, likimai. Gaurės užpuolimas /užrašė V.Almonaitis/ N.Nausėdaitė-Rasa. Ne vien duona gyvi. Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo Pasipriešinimo bruožai 1940-42m. dokumentuose. Nepalaužtas. Kazimiero Palčiausko atsiminimai iš vokiečių okupacijos laikų. Agentų smogikų grupių veiklos bruožai (dokumentų rinkinys, parengė J.Starkauskas). Nijolė Gaškaitė. MGB agentūra pokario Lietuvoje. Žemaitijos partizano dienoraštis. 

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 13 T. 1995 m.

    Dalia Kuodytė. Kęstučio apygardos kūrimasis. Kun. Robertas Grigas. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Juozas Bagušauskas. Jaunimo organizacija "Laisvę Lietuvai". Juozas Bagušauskas. Partizanų antspaudai. Jonas Žičkus-Širšė. Ir vėl prisiminimų nuotrupos. Jonas Gaidauskas-Breivė. Batakių (Bijūno) valsčiaus OS vado prisiminimai. Įsiveržimas į Batakius (užrašė Vytenis Almonaitis). Algirdas Mocius. Kelias į Tėvynę. Joana Dijokaitė-Kerežienė. Dvasios palaužti nepajėgs. Nijolė Gaškaitė. Partizanų vadas Jonas Žemaitis. Nijolė Gaškaitė. Lietuvos okupacija: suėmimai ir tardymai. Juozas Starkauskas. Agentas Kirvis-Balandis. Algirdas Vokietaitis. Lietuviškoji rezistencija. Žemaitijos partizano dienoraštis.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 14 T. 1995 m.

    Lietuvos Laisvės Armija ir jos reikšmė pokario pasipriešinimui. Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys. Pasipriešinimas sovietiniams okupantams Zarasų krašte 1944-1945m. Labanoro girios (Kiauneliškio) kautynės. Antisovietinio pasipriešinimo mastai Lietuvoje 1944-1953m. Iš 4-osios Vėtravo divizijos veiklos 1950 metais. Čekistų žvalgybininkų pažyma apie Lukiškių kalėjimą. Algirdas Vokietaitis. Lietuviškoji rezistencija. Juozas Kojelis. Leitenantas Adolfas Eidimtas. LLA Žemaičių legionas. Adolfo Kubiliaus grupė. Su Adolfo Kubiliaus parašiutininkais. Generolas leitenantas Motiejus Pečiulionis. Savisaugos batalionų karių laiškai.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 15 T. 1995 m.

    Algis Kašėta. Antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo ištakos Dzūkijoje. Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys (Parengė Dalia Kuodytė). Algis Kašėta. Kiek buvo suimtų ir įkalintų antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Lietuvoje pokario metais. Nijolė Gaškaitė. Keli štrichai Jono Deksnio portretui. Diana Varnaitė. Okupantai bijojo jų net mirusių. Iš 4-osios Vetrovo divizijos veiklos 1950 metais (Parengė Juozas Starkauskas) Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia. Kai kurie pasipriešinimo bruožai 1941-1942m. dokumentuose. Parengė Kęstutis Kasparas. Jonas Pajaujis. Vietinė rinktinė. Atgarsiai (atsiliepimai į LKA Nr. 11 publikaciją). Tamsūs laikai. Kroatijos politiniai kaliniai 1918-1991m. Pranas Veverskis. Kazys Veverskis-Senis (1913-1944). Liudvikas Raudonis. Žemaičų Legiono štabas A.Kubiliaus grupė ir Markulio tinklai. (Užrašė Zenonas Jaška). Z.Jaškos pastabos apie LLA Žemaičių Legiono štabo (Kubiliaus grupė) veikla. Savisaugos batalionų karių laiškai(Parengė Rimantas Zyzas).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 16 T. 1996 m.

    Laimonas Abarius. Lietuvos partizanų Šiaurės Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945-1952m.) Artūras Vaitekaitis. Valstybės vizija pasipriešinimo dokumentuose ir spaudoje (1940-1952m.) Dalius Stancikas. NKVD kovos prieš Bažnyčią metodai 1940-1941m. Nepataisomas. Trys kunigo Alfonso Svarinsko bylos. (Parengė Dalius Stancikas.) Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia: kadrų klausimu 1944-1945m. KGB pastangos 1989-aisias. (Parengė Dalius Stancikas) Atgarsiai (atsiliepimas į LKA Nr.11 publikaciją). Juozas Kojelis. Okupantų teroro įtaka partizanų kovai.(Jugoslavijos pavyzdys). ( Parengė Kęstutis Kasparas) Anelė Dručkutė-Siniauskienė. Brolių keliais. Algirdas Šiukščius. Paskutinis partizanas. Žvejo Kazio Jurevičiaus dienoraštis.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 17 T. 1996 m.

      Algis Kašėta. Dainavos apygarda. (Ginkluoto pasipriešinimo pradžia) Juozas Bagušauskas. Jaunimo antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1960 metais. Nijolė Gaškaitė. Ką sako partizaninio karo statistika. Leipalingio partizanų palaikų perlaidojimas 1991 m. Juozas Starkauskas. Stribai. Antanas Suraučius. Žaliojoje rikiuotėje. Marija Kruopienė. Lietuvos partizanų veikla Pietų Dzūkijoje. J.Mirijauskas. Kalniškės mūšis (1945m. gegužės 16d.). Panaros kautynes prisiminus. (1947m. p.Raganiaus atsiminimas). Kajetonas Karčiauskas. Negaliu nutylėti... J. ir B. Vailionytės. Vailionių šeimos likimas. Rankraščiai nedega. (Parengė Nijolė Gaškaitė). Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. (Parengė Vytautas Krikščiūnas).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 18 T. 1996 m.

    Kęstutis Kasparas. Į tėvynę - iš dangaus. Juozas Matusevičius. Jurbarko partizanai irJungtinė Kęstučio apygarda. Nijolė Gaškaitė. Partizanų mirties nuosprendžiai: prasimanymai ir tikrovė. Vytautas Bukauskas. Alma mater auklėtiniai kovos sąjūdyje. Diana Varnaitė. Ar tikrai nereikia ieškoti kaltų dėl pastato Gedimino pr. 40, Vilniuje, išniekinimo? Ag. Petrausko-J.Deksnio veikla septintajame dešimtmetyje. Juozas Starkauskas. Lietuvos partizanų požiūris į sovietinius rinkimus. Juozas Starkauskas. Lietuvos Laisvės Armija. Ištrauka iš Karolio Drungos-J.Valiulio 1944-45m. atsiminimų. Algis Šertvytis. Laisvės keliu. Ona Mockutė-Šimoliūnienė. Dirbome Lietuvai. Z. Kašeliauskas. Kybartų šeimos tragedija. Leitenantas Adolfas Eidimtas (Parengė Povilas Raila). Vida Kasperavičūtė-Tereikienė. Šviesus tėvelio paveikslas(Juozo Kasperavičiaus atminimui). Elvyra Lukoševičūtė-Narutienė. Partizano Vytauto Lukoševičiaus - Lizdeikos gyvenimas ir kova. Giedrė Tamulevičiūtė. Gyvenimo kelias (Mano senelis Jonas Tamulevičius pasakoja). Deimantas Sidorenko. Paskutinė Kovos diena.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 19 T. 1996 m.

    N. Gaškaitė. Jaunimo pasipriešinimas ir jo slopinimas šeštajame-septintajame dešimtmetyje. D. Varnaitė. Šiandien - žinybų susirašinėjimas, ateityje - archyviniai dokumentai. J.Starkauskas. Pokario Lietuva čekistų dokumentuose. E. Grunskis. Sovietinių "liaudies gynėjų" (stribų) Lietuvoje istoriografija. J.Matusevičius. Lietuvos kolonizacija 1940-1941 metais. V.J.Rimgaila. Palangos gimnazijos 1945-1948m. pogrindis ir pogrindininkų likimai. B.Merkys. Iš pogrindžio metų Šiauliuose. V.Gurskis. Kelmės pogrindininkai. Šilalės krašto partizanai 1947-1948m. /Parengė V.Almonaitis/. J.Žičkus. Kankinių kapinaitės Skaudvilėje. Likau amžinai skolinga /Užrašė Jadvyga Bartašienė/. J. Būda. Kaliniai Rytprūsiuose. O.Vanagaitė-Lapinskienė. Mūsų jaunystės dienos. A.Šertvytis. Taišetlago džiunglėse. P. Girdzijauskas. Dialogai su profesoriais ir NKVD.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 20 T. 1997 m.

    Ulevičius B. Jos mylėjo Tėvynę. Žaliosios rinktinės archyvo dokumentai. Juknevičius B. Žaliosios gimimas ir žūtis. Raseinių krašto partizanai ryšininkų prisiminimuose/F.Tiškus. Jokimaitė-Valantinienė S. Paskutinis kpt.Juozo Čeponio prieglobstis. Malinauskailė-Bakutienė E. Ramybė baigėsi. OS ryšininkas Bronius Laurinavičius prisimena. Du laiškai/P.Sabonaitis, A.Dabašinskienė. Dirmauskaitė-Latožicnė B. Radau juodą kaspiną. Matuzas P. Kovojo ir spausdintas žodis. Molavėnų mūšis. Tylaitė-Sakalauskienė B. Ilgas ir sunkus kelias i laisvę. Svėdasų partizanai/V.Valunta. 1941 m. sukilimui pažymėti. Atstopas F. Apie 1941 metų birželio sukilimą Papilės valsčiaus Klaišių apylinkėje. Kasparas K. Teorinė pasipriešinimo samprata ir klasifikacija.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 21 T. 1997 m.

    Svėdasų partizanai (2) / sudarė ir parengė Vytautas Valunta. Indrašius S. Nematomais takais. Lauciūtė G. Per auką tėvynė laisva tepaliks. Litinskas A. Negalėjom likti nuošaly. Čelutka-Nemunėlis L. Mano jaunystės vargai. Palangos gimnazijos 1945-1948 m. pogrindis ir pogrindininkų likimai (2)/sudarė V.Rimgaila. Daukšaitė-Aleksonienė R. Žvilgsnis į praeitį. Jurevičiūtė M. Apie Palangos kuopą. Paškonis A. Marijampolės karo mokyklos kariūno likimas. Prajeraitė-Stankevičienė E. Turėjome gyventi. Pociūnas R. Paminklas tremties ir laisvės kovų aukoms.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 22 T. 1997 m.

    Povilas Vaičekauskas. Ne sau šviesą liejom. Veronika Gabužienė. Pasipriešinimo sąjūdžio Jonavos rajone istorijos puslapiai. Kęstutis Balčiūnas. Zanavykuos narsuoliai. Juozas Skaržinskas-Dramblys. Tikėjome Lietuvos laisve. Anelė Devyžytė-Marcinkevičienė-Klajūnė. Juodi debesys virš Dzūkijos. Pirmasis Radviliškio partizanų rinktinės vadas Juozas Šereiva-Arvydas. Valerija Alksnytė-Šereivienė. Viskas atiduota Lietuvai. Antanas Gintautas Bružas. Jungtinės Kęstučio apygardos Povilo Lukšio rinktinė. Antanas Gintautas Bružas. Kaip buvo sekamas, suimtas ir tardomas Povilo Lukšio rinktinės vadas Antanas Ragauskas-Ragelis. Algirdas Šiukščius. Vaikinas nuo Dubingių.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 23 T. 1997 m.

    Vincas Žilys. Pirmąkart širdį atveriant. Bonifacas Ulevičius. Vadu gimstama. Tauro apygardos štabo ir Bendro Lietuvos Pasipriešinimo Sąjūdžio Vadovybės dokumentai (Antano Baltūsio-Žvejo vadovavimo periodas). Parengė Bonifacas Ulevičius. Labanoro girios partizanai. Parengė Vylenis Almonaitis. Antanas Valiūnas. Pabiržės partizanai. Irena Lukoševičiūtė-Žemaitienė. Eržvilko partizanai. Jončių šeimos tragedija. Jurgis ir Jonas Šinkūnai. Antanas Šimėnas. Vorkuta 2

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 24 T. 1998 m.

    Balys Gajauskas. Okupuota Lietuva. Kazimieras Banys. Nemuno-Dubysos-Mituvos trikampio partizanai. Stasė Gedvilaitė-Andriulienė. Mūsų šeimos likimas. Vytautas Dambrauskas. Šiluvos rezistencinės organizacijos įsijungimas į LLA. Kazytė Rašimaitė-Stankienė. Kur jų kapai, Viešpatie? Leitenantas Ignas Šapkūnas. Apie Šatrijos rinktinės partizanus/Parengė Zenonas Jaška. Apie Alkos rinktinės partizanus/ Parengė Zenonas Jaška. Stasė Stanienė-Danilevičienė. O būdavo visaip. Albertas Gargasas. Apie LLA Žemaičių apygardos 43 štabo susikūrimą ir žūtį. Adolfas Preibys. Kardo rinktinė Markulio naguose. Severina Markaitienė. Mūsų partizaninis gyvenimas. Stepas Stepanavičius (Stasys Juodkazis). Kaip sušaudė partizanus. Edmundas Barkauskas. Marijampolės kariūnai. Antanas Gintautas Bružas. 1946 metų Kalėdos Labūnavos dvaro bokšte. Jonas Venckevičius. Palemono partizanų žūties 50-metis. Petras Girdzijauskas. Trečiasis Kęstučio apygardos vadas Henrikas Danilavičius-Vidmantas. Rezistencijos Enciklopedijos puslapius verčiant. Angelė Stučkienė. Spąstai. Balys Juknevičius. Nuo Birutės kalno.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 25 T. 1999 m.

    Patarimai, kaip laikytis tardymo metu. Mindaugas Luobikis. Partizanų statutai. Edvardas Guoga-Glaudys. Išėjo broliai tėvynės ginti. Bonifacas Ulevičius. Kapitono Jurgio Valčio laisvės kovotojai Šakių aps. Leonas Pališkis. Pašventę jaunystę už laimę Tautos. Juozas Puslys. Dievo ir tėvynės meilės vedami. Janina Vytautė Januškienė. Nulaužti ąžuolai... Antanas Baužys. Plungės gimnazistai laisvės kovoje. Alfredas Jonušas. 1941 m. birželio 25 d. mūšis prie Biržulio ežero. Antanas Dundzila. Jaunime Budėk! Jonas Venckevičius. Stipresni už mirtį. Petras Girdzijauskas. Prisiminimai iš Mordlago

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 26 T. 1999 m.

    Partizanų statutai Parengė Mindaugas Luobikis. Balys Gajauskas. Laiškai iš Kučino. Albina Treigytė. Toks mano likimas. Kęstutis Lakickas. Amžina šlovė didvyriams! Pijus Krušinskas. Pakaunės partizanai. Laisvės kovos ir tragedijos Biržų rajone. Parengė Erena Aukštuolienė. Janina Jalinskaitė-Kluonienė. Kovok! Juozas Matusevičius. Sovietinės valdžios ir okupacinės kariuomenės padaryta žala lietuvių kultūros paveldui 1940-1941 metais. Bonifacas Ulevičius. Kario dalia. Rezistencijos Enciklopedijos puslapius verčiant. Petras Girdzijauskas. Kęstutėnų patriarchas. Vidmantas Vitkauskas. Dar viena knyga apie Pasipriešinimo metus. Naujos Laisvės kovų archyvo bibliotekos knygos.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 27 T. 2000 m.

    Albinas Milčiukas-Tigras. Siekiant laisvės. Dienoraštis. Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė-Kuosa. Buvome pasiryžę mirti. Stefa Jakubonytė-Jakubonienė. Stiklo būrys. Elena Bisturytė-Budrienė. Žemaitkiemio apylinkės Valų kaimo partizanai. Stasys Valaikis. Žuvo už Tėvynę. Kotrina Kilienė-Brodulskaitė. Partizanų ir rėmėjų šeima. Kunigas Jonas Burneika. Stasys Valaikis. Vytautas Strazdas-Bebras. Antanas Jakutis. Apie Rapolą Jakutį. Genovaitė Zurzaitė-Varkauskienė. Paskutinis susitikimas su tėveliu. B rinktinės (Plieno) partizanų sąrašas. Petras Girdzijauskas. Juodgirio mūšis. Elena Kreivėnienė. Lašų sukilimas.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 28 T. 2000 m.

    Apie pirmąsias Kėdainių krašto partizanų kautynes. Mūšis Valatkaičių pelkėje. Povilo Ligeikos prisiminimai apie brolį Antaną-Perkūną. Liongino Meškausko - Sakalo prisiminimai. Žudynės Ruseinių kaime. Labūnavos kautynės ir po to sekę išdavystės. Birutės būrio vadas Antanas Kvedaras-Tautvydas ir jo partizanai. Juozas Paliūnas-Rytas. Jo veikla, sekimas ir žūtis. KGB agentai, informatoriai, skundikai. MGB agentai: išdavystės ir bausmės. Kalėjimuose ir lageriuose

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 29 T. 2001 m.

    Petras Vėlyvis, Vytautas Vyšniauskas. Prieš smurtą ir priespaudą. Partizanai Žuvinto paliose 1944-1951 m. Partizaninis sąjūdis Salamiesčio apylinkėse. Parengė Vygintas Dragūnas. Bronislavas Latvys. Žvyruotas kelias. Marija Tarvydienė. Apie brolį Stanislovą-Lapą ir mus visus. Celestinas Ajauskas, Kazimieras Banys, Vytautas Bukauskas, Adomas Lukaševičius. Partizanų vadą Antaną Bakšį-Germantą prisiminus. Kazimieras Banys. Nemuno-Dubysos-Mituvos trikampio (Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės) partizanai. Antanas Valiūnas. Kelionė į Nežinią. Antanas Gintautas Bružas. Mato Mažeikos šeimos ir sodybos Ruseinių kaime sunaikinimas. Antanas Gintautas Bružas. Partizanai broliai ir seserys Lisiai. Bonifacas Ulevičius. Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas. Pranas Petkevičius-Kariūnas.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 30 T. 2001 m.

    Petras Girdzijauskas. Laisvės gynėjas. Petro Paulaičio biografijos bruožai. Balys Gajauskas. Nuteisti už Lietuvos nepriklausomybės siekimą. Doc.Kazys Strazdas. Balninkiečių rinktinės Nikodemo Liškausko-Beržo būrio laisvės kovos. Gražina Marija Stanionytė-Zujienė . Komunizmo nusikaltimai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijai. Stasys Mačiulis. Keturių valandų mirties šokis. (Tankų ataka). Už Lietuvą atidavė viską. Iš partizano Liudo Sudeikio prisiminimų. Parengė Zuzana Stunžėnienė. Petras Čepkauskas. Čepkauskų šeima. Augustinas Švenčionis. Skleidęs šviesą. Andrius Rondomanskis, Kęstutis Pluščiauskas. Lietuvos Laisvės Armijos politinė mintis ir valstybinė idėja. Zigmas Juozas Tamakauskas. Jaunimo tautinės savimonės pasireiškimas sovietinės okupacijos metais. Andrius Dručkus. Paminėta Vytauto apygardos vado Balio Vaičėno-Pavasario žūtis. Adomas Bartusevičius-Narsuolis. Parengė Vilija Jakučiūnaitė. R.Strazdas. Apie ltn. Mykolą Kazaną ir kitus.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 31 T. 2002 m.

    Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Žemaičių priesaika: partizanų vadas Vladas Montvydas-Žemaitis ir jo kariai. Mečislovas Vitkus. Nepriklausomybės atgavimo keliu žengiant. Marta Vyšniūnienė. Partizanų ligoninės seselė. Eugenija Ivanauskaitė-Ennukson. Tvirtai pasiryžęs apginti tėvynę. Vladas Meškauskas. Jurbarko partizanai. Dar kartą apie kpt.Juozą Čeponį. Parengė Feliksas Tiškus. Angelė Laurinavičiūtė-Dabašinskienė. Mane vadino Rūta. Doc.Kazys Strazdas. Lietuvos laisvės kovos ideologas. Elena Pakalniškytė. Išėję nesugrįžta. Vladas Meškauskas. Mes - "lagų" žmonės. Balys Juknevičius. Liudija grįžę. Tamara Grigorjeva. Balchašlago kaliniai. Humoristinės partizanų dainos ir eilėraščiai.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 32 T. 2002 m.
     
    Eugenijus Ignatavičius. MES NEBUVOME BĖDOS VAIKAI. Apmatai partizanų vado Juozo Kasperavičiaus portretui. Petras Girdzijauskas. Paskutinė Kęstutėnų užduotis. Danutė Jarmalaitė-Pauliukonienė. AUDRŪNAS. Kęstučio apygardos štabo narys, mokytojas Stasys Jarmala (Vincas Ulevičius)-Šarūnas, Briedis, Audrūnas. Petras Girdzijauskas. Kankinė-didvyrė Onutė Preilauskaitė. Albinas Raudonis. Akmenyje iškaltos penkios pavardės. Jonas Žičkus. Neįvykdyta užduotis. Petras Girdzijauskas. Batakių būrio vadas Jonas Strainys-Saturnas. Petras Girdzijauskas. Kadagio kuopos, būrio vadas Antanas Jonikas-Rolandas, Liutauras, Daktaras. Petras Girdzijauskas. Pirmasis Paupio būrio vadas Kazys Tamulis-Kulkys, Senis. Petras Girdzijauskas. Paupio būrio ir rinktinės štabo apsaugos grandies vadas Jonas Starkus-Maželis. Antanas Kisielius-Mikutis. Pavidaujo būrio vadas Telesforas Kisielius-Bitinas. Petras Girdzijauskas. Lydžio rinktinės žvalgybos skyriaus ir štabo apsaugos būrio vadas Antanas Stoškus-Raila. Antanas Kisielius-Mikutis. Lydžio rinktinės pirmosios (Kadagio) kuopos vadas Gaudentas Kisielius-Tomas, Arėjas. Doc.Kazys Strazdas. TRYS PASAKOJIMAI APIE DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS B RINKTINĖS PARTIZANUS. DIDŽIOJI A RINKTINĖS PARTIZANŲ LAISVĖS KOVA. Prisiminimus parengė Salomėja Užupienė-Rūta. Apie Taparauskus. Eugenijus Taparauskas. LAISVĖS KOVŲ IR KANČIŲ KELIAI BIRŽŲ KRAŠTE. Prisiminimus parengė Erena Aukštuolienė. Juozas Matusevičius. Nepriklausomos spaudos naikinimas ir sovietinės informacijos priemonių kūrimas 1940-1941 m. Partizano eilėraščiai. Parengė Rimvydas Racėnas.
     
  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 34 T. 2003 m.

    Arvydas Anušauskas. Pratarmė. Česlovas Kavaliauskas. Norilsko sukilėlių himnas. Bronius Zlatkus. Norilsko Vyčiai. Lietuviai Norilsko lageriuose. Kazimieras Vezbergas. Šiaurės vėtrose. Vytautas Kaziulionis. Kruvina kelionė pragare. Irena Martinkutė-Smetonienė. Pasipriešinimas GULAG’e. Ala Makarova. Norilsko sukilimas. Kodėl 1953-iųjų metų vasaros įvykius Norilske mes vadiname „sukilimu“?  Edvardas Burokas. Išsilaisvinimo kovų pėdsakais. Edvardas Svilainis. 1955 m. streikas Vorkutos 40-ojoje šachtoje. Juozas Butrimas. Rečlagas. 1953 m. streikas Ajač Jagoje. T. Romankova. 1953-iųjų kruvinasis rugpjūtis. Bronius Zlatkus. Kengiro sukilimas. Vytautas Kaziulionis. Kaip mes buvome šaudomi. Eugenyus Ignatavičius. Pogrindis spygliuotų vielų užtvarose. Vincas Gurskis. Laisvės šūksniai prie Balchašo.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 35 T. 2003 m.

    Jonas Petkevičius, Vytautas Urbikas. Mirti buvo per anksti. Zenonas Rombergas. Prisiminimai apie LLA narių apmokymą vokiečių žvalgybos daliniuose 1944-1945 m. Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Jūros (Žalgirio) būrio partizanų likimai. Ona Lešinskaitė-Akacija. Mano partizaninis kelias. Petras Girdzijauskas. Kovos tikslas - laisvė ir nepriklausomybė. Aurelija Malinauskaitė. LLA Vyties (Vytenio) rinktinė. Petras Girdzijauskas. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės štabo vadas Vladas Gečas-Tonis. Doc.Kazys Strazdas. Jono Čereškos šeimos tragedija. Gražina Zujienė. Dr.Antanas Garmus ir Lietuvos Raudonsis Kryžius pirmosios sovietų okupacijos metais. Bronius Valaitis. Tie metai juodi... Kengyro sukilimas. Sofija Dargužytė-Graužinienė. Tremtyje. Andrius Rondomanskis. Ad majorem LLA gloriam. Dr.Vincas Žilėnas. Gydytojas, pamynęs žmoniškumą!

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 33 T. 2003 m.

    Partizano mintys apie demokratiją. Parengė B.Šidlauskienė. Vaidoto grupės nežinomo partizano dienoraštis. Vaidoto grupės partizano Broniaus Vasiliausko-Bevardžio dienoraštis. Parengė B.Ulevičius ir H.Rimkus. Antazavės mūšis; Nežinomo partizano užrašai. Parengė K.Kasparas. Jonas Žičkus. Dar kartą apie Petrą Paulaitį. Petras Girdzijauskas. Dar kartą apie Petrą Paulaitį ir jo laiškus iš Dubravlago. Petro Paulaičio laiškai Nijolei Sadūnaitei. Algirdas Radzevičius-Lapas. Mano jaunystės metai. Algimantas Morkūnas. Šeimos likimas. Bonifacas Ulevičius. Viltis žūsta... paskutinis. Kazys Strazdas, Linas Šmigelskas. Alfonsas Saugūnas-Žaibas. Jonas Ančerevičius. Vladas Kuročka-Dūdelė. Balys Gajauskas. Tolimoji Inta. Anelė Karkauskaitė. Martynas Karkauskas-Dievaitis. Polė Karkauskienė-Dievaitė. Birutė Baronienė. Pranas Pavilonis. S.K.Žemaitis. Juozas Grušys-Žilvinis (1915-2002).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 36 T. 2004 m.

    Janina Semaškaitė. SKAITYTOJUI IR MANO HEROJAMS. JUOZAPAS FRIČAS IR "JUTIS" KELIAI. Kazimieras Kalpokas. MANO LAIKAS - KARIO LIKIMAS. Konstantinas-Kostas Jasinevičius. KAM SKAMBĖJO LAISVĖS VARPAS. Feliksas Mažeikis. AR ĮAMŽINSIME JŲ VARDUS?. Povilas Mateikis. KUR SUPASI ŽEMĖ IR ŠLAMA ŠIMTAMETĖS LIEPOS. Anelė Varnaitė-Paškevičienė. MIRTIES KELIAIS Į POŽEMIO MIESTĄ. Bronė Pupeikytė-Birutė. BALTO RŪKO SKRAISTĖ. Antanina Masteikienė. LAUMĖS JUOSTĄ MAŽYLIUI ĮDĖJO. Bronė Kaselienė-Našlaitė. RYŠININKĖ. Alma Poškaitė. MUMS REIKIA SUSITIKTI. Česlovas Kazakevičius. KALVIO SŪNŪS. Zenonas Liutkus. KUO GYVENO LAGERIŲ IMPERIJA. Onutė Akelaitė. VAKARAI SU ONUTE. Liudvika Marūnienė. ŠIAURĖS GOLGOTA. Stasys Untulis. MEILĖS IR ILGESIO EILĖS TĖVYNEI.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 37 T. 2005 m.

    Pranas Aidukas. Ilga kelionė namo. Veronika Aleliūnaitė-Bernatonienė. Gyvoji istorijos ašara.  Dienoraštis apie 1944-1946 m. Panevėžį. Laiškų knyga. Panevėžys-Pečiora, Pečiora-Panevėžys 1946-1954 m. Leonas Juškevičius. Autoportretas artimiesiems. Antanas Mozeris. Su partizanais. Kazimieras Algirdas Pečiukonis, Aurelija Griciūtė. Prisiminimai apie partizaninę veiklą ir lagerinę kančią. Jonas Strumskis. Parengė Zuzana Zimaitienė.

  • Laukit, sugrįšim laisve nešini

    ANDRIUS DRUČKUS