PARAŠIUTININKAS PASAKOJA
Parašiutininkai sėda į desanto lėktuvą
Šiandien jau nenaujiena parengimuose, svečiuose ar gatvėje sutikti žvalių, energingų mūsų vyrų, JAV parašiutininko uniformoje. Baigę pagrindinį mokymą, šion ginklo rūšin vyrai priimami savanoriškai. Malonu pastebėti, kad mūsiškiai dažniausiai pirmaisiais arba arti pastarųjų baigia pirminio karinio mokymo kursą ir gerai pasirodo šioje sunkiausioje ir moderniausioje kariuomenės ginklo rūšyje—parašiutininkų tarnyboje. Kiekvieno šių dienų kario parengimas, tai juo labiau parašiutininko, reikalauja daug ištvermės, sveikatos, stiprių nervų ir nesibaigiančių specialių treniruočių.
—Sveikas, Vytai, seniai matytas! Kaipgi tau sekasi šokinėti iš padangių ? — užklausiu anądien netikėtai sutikęs elegantišką jaunuolį, kuklioje parašiutininko uniformoje.
—Ačiū, viskas gerai, kaip matote, — smagiai atsako sveikindamasis jaunas karys, buvęs mūsiškės kolonijos gyventojas. Paskubomis kalbamės apie jo dabartinę tarnybą, įspūdžius.
—Kelis kartus jau teko šokti?
—Su merginomis — nesuskaitomai, parašiutu — penketą kartų.
—Laimingai ?
—O, taip. Tik vieną kartą besiskleidžiančio parašiuto diržas kažkaip užtvojo į pakaušį. Keletą sekundžių kritau žemyn be sąmonės...
—Sakykite, kokia esti apskritai vyrų nuotaika šių nepaprastų pratybų metu ?
—Visi linksmi, kaip ir kasdien, sėdame į didžiulį, dažniausiai dviliemenį desanto lėktuvą ir užimame savo vietas, galvodami, kad viskas baigsis laimingai. Tačiau kada lėktuvas pakyla nuo žemės ir kopia vis aukštyn, kalbos ir juokai nublanksta arba palieka dirbtinės, apimtos savotiško graudumo. Lėktuvui artėjant prie tikslo, visi nutyla, tikrina aprangą, ginklavimą, atliekame paskutinį pasirengimą šuoliui į bedugnę... Pagaliau atidaromos atitinkamos durys, artėji iš eilės prie jų ir... palieki lėktuvą. Trejetą sekundžių krisdamas akmeniu, lauki parašiuto atsidarymo smūgio. O tada jau viskas OK! ir dainuodamas leidiesi į gražią žemę. Tačiau kada pilna erdvė esti aplinkui “plūduriuojančių” draugų, tai tik žiūrėk kad kas nors ant tavęs ar tu ant kito neužtūptum. Arti žemės atitinkamai parengi galūnių ir viso kūno raumenis, galvodamas apie greitus veiksmus parašiutui suglemžti, pasiekus žemę.
—Sakykite, ar nepasitaiko nesuvaldomos baimės ar nerviškumo,pavyzdžių, prieš pat apleidžiant lėktuvą?
—Pasitaiko. Kartais kuris vyrų, kaip sakoma, sušąla lėktuvo duryse ir neatplėšiamai įsikimba, lyg skęstamas. Tokiu atveju šokimas jam atidedamas kitam kartui.
—Įdomu, ką pasakoja apie iššokimo momentą seni vilkai?
—Jie sako, kad jausmas būna panašus kaip ir kiekvienam kitam, tačiau valia ir pasitikėjimas savimi visa nugali.
—Tai iš tikrųjų nepaprasta ir įdomi tarnyba, — mirkteliu viena akimi jaunam parašiutininkui.
—O, taip! Mėginu ir aš užsirašyti savo įspūdžius ir išgyvenimus, bet kad vis to laiko maža: amžinai esi užimtas ir užimtas. Na, bet vis-tiek, gal nepoilgo, mėginsiu visa tuo pasidalinti su mūsų KARIO skaitytojais.
—Nekantriai lauksime! Na, o kaip prabėgo atostogos ?
—Pora savaičių, lyg pora dienų... Neseniai grįžau iš viešnagės Kanadoje — lėktuvu. Tarp kitko, vienas lėktuvo pareigonis man ir sako: “Reikia stipriau uždaryti duris, kad nesusigalvotum iššokti”... Na, bet turiu skubėti pas mamą. Rytoj rytą grįžtu savo divizijon. Iki!
Paspaudęs ranką, jaunas vyras nuskubėjo savais keliais. Palikau vienišas ir susimąstęs. Apie jaunas dienas Lietuvos kariuomenėje, apie mūsų visų likimą ir sunkią ateities kovą, kurios dunksėjimą jau tarsi girdėjau nutolstančio lietuvio tremtinio — JAV parašiutininko žingsniuose.
J. M. K.
Mūsų dalinys apleidžia lėktuvą
LAIŠKAS REDAKCIJAI
REDAKTORIAU,
Dažnai po keletą kartų perverčiu mūsų KARĮ, skaitau ir galvoju.—
Tai ryškus pavyzdys, ką reiškia tautai ir jos žmonėms turėtoji laisvė ir nepriklausomybė. Tai, iš tikrųjų, tvirčiausias įrodymas, kokia didi buvo tautos mokykla — Lietuvos kariuomenė, kuriai mokyti, aprūpinti ir ginkluoti mes skyrėme, palyginti, nemaža milijonų. Pagaliau, tai mūsų tautos originalumas — sunkiomis tremties sąlygomis tęsti tikrai gražią kultūrinę tradiciją — leisti vieną senųjų mūsų karinės patriotinės minties, visus lietuvius šia prasme apjungiančių, žurnalų — mūsų KARĮ.
Šio darbo ėmėtės, jį atkakliai ir sėkmingai tęsiate, gerai žinodami spaudos sąlygas Amerikoje. Tačiau Jūs per pusmetį subūrėte aplink KARĮ visą eilę žurnalo bendradarbių, užmezgėte ryšius su mūsų vyrais viso pasaulio šalyse ir, atrodo, turite jau nemažą KARIO bičiulių šeimą.
Visa tai pasiekta vien kareiviško pasiryžimo dėka, nes redakcinį darbą dirbate naktimis ar dienomis, atseit, poilsio metu po sunkaus fizinio darbo, gyvenimo egzistencijai užtikrinti. Tai yra gražu ir kilnu,bet to dar maža. Reikia mums visiems kariams, visiems geriems lietuviams, rimtai pasistengti ir KARIO leidimą, žurnalo redagavimą pastatyti į tikrai tvirtą kelią. Reikia sudaryti redakcijai (1-2 žmonėms) nors kuklias sąlygas iš peties dirbti vien redakcinį darbą, kad mūsų KARYS, kaip jūs savo atsišaukime sakote, galėtų išsitiesti visu ūgiu.
Kadangi vien gražių žodžių čia nepakanka, aš iš savo kuklių, sunkiai uždirbtų sutaupą siunčiu KARIO redakcijai 33 dolerius, tuo norėdamas jums padėti ir drauge prisimindamas, kad jau eina 33-ji metai nuo KARIO gimimo dienos, 1919 m., kad žurnalas vėl gyvuoja tik buv. karių pasiryžėlių dėka ir kad jam remti mes visi, pagal išgales, tikrai nesigailėsim dolerio, antro, kad tiktai KARYS būtų dar įdomesnis, puošnesnis, storelesnis.
Tikiu, kad būsiu nepirmas ir nepaskutinis. Tad geriausios sėkmės KARIO ofenzyvai!
Jūsų L. Bu-nis
Mielam KARIO Bičiuliui, buv. kariui L. Bu-niui, už šią didelę paramą žurnalo redakcijai — mūsų tikrai nuoširdus ačiū.
Redakcija.
LIETUVIŲ KARIŲ KARTOTEKOS PRANEŠIMAS
Visus, kurie savanoriškai stojo ar buvo pašaukti JAV kariuomenėn, o taip pat ir tuos, kurie dėvi kario uniformą, nežiūrint kieno vadovybėje betarnautų, prašome atsiųsti šias žinias: pavardė, vardas, gimimo data ir vieta, kada išvyko į karinę tarnybą, savanoriškai ar pašauktas, ginklo rūšis ir adresas. Be to, pageidaujama kiekvieno kario fotografija ir trumpas gyvenimo aprašymas. Tai reikalinga tam, kad galėtume užpildyti tam tikro albumo lapą, o reikalui esant — panaudoti spaudai.
Šias žinias siųsti ir visais reikalais kreiptis šiuo adresu: LietuviųKarių Kartoteka, 2124 W. 23rd PI., Chicago 8, Ill.
Lietuvii} karių kartoteka renka medžiagą mūsų karo istorijai, palaiko tarp karių ryšius ir informuoja apie lietuvių tautos kovą ir kančias, skelbia spaudoje lietuvių karių nuopelnus.
Šiandien, kada jau Korėjoj yra žuvusių lietuvių karių, kurie dar nėra įrašyti į Lietuvių Karių Kartoteką, kreipiamės į karius, tėvus ir visus tautiečius prašydami kuo skubiausiai prisiųsti šias žinias.
Visiems padedant, neliks nė vieno kario, kuris nebūtų užregistruotas kartotekoje.
A. Tamošiūnas
Lietuvių Karių Kartotekos Vedėjas.
