Partizanai: istorija ir dabartis

Akiratis

Redaguoja JON. PR. PALUKAITIS

EUROPOS REIKŠMĖ AMERIKAI

JOHN GUNTER

Europos netekimas Amerikai ir amerikiečiams būtų labai skaudus. Jei vieną dieną Vakarų Europą užlietų raudonasis tvanas — ir Jungtinių Valstybių egzistencija nebeišsilaikytų dabartiniame lygyje.

Ko Amerika netektų, praradusi Europą? Ir ką sovietai laimėtų?

Pirmoji eilėj — plienas,

moderniojo žmogaus gyvenimo elementas. 1950 m. JAV pagamino 96,7 mil. tonų plieno, Sov. S-ga su satelitais — apie 31 mil., Vakarų Europa, įskaitant ir Vak. Vokietiją — 46,6 mil. Ruhro—Saaro sritis, kaip žinoma, yra liejykla, kurioje formuojamas ištisų tautų likimas. Amerikos ir Vakarų Europos plieno produkcija drauge siekia 134,3 mil. tonų prieš 31 toną rusų plieno; tai žymi persvara. Bet jei Vak. Europos plieno produkcija patektų į rusų rankas — Amerika teturėtų 96,7 mil. prieš 77,6 mil., o tai jau mažiau raminanti perspektyva.

Su plieno klausimu glaudžiai susijęs manganas. Plienas be šio priedo didžiąja dalimi tiek tevertas, kiek kompasas be rodyklės. Jungtinėse Valstybėse beveik nėra mangano išteklių. Tiesa, Minnesotos šiaurėje ir Kanadoje būtų galima šiek tiek jo iškasti, bet reiktų daug laiko paruošiamiesiems darbams. Svarbiausi Amerikos mangano šaltiniai yra Marokas ir Indija. Ar Amerika, netekusi Europos, priešui blokuojant vandens kelius, galėtų iš šių sričių atsigabenti didesnius mangano išteklius — labai abejotina. Specialistai pareiškia, kad JAV, neprieidamos prie mangano, turėtų sustabdyti 60% savo plieno pramonės. Praktiškai tai reikštų sustabdyti 60% automobilių pramonės, 60% mašinų gamybos, 60% anglies pramonės. 30 mil. žmonių liktų bedarbiai.

Uranas

yra atominės energijos gamybos pagrindas. Amerikai prieinamas uranas didžiąja dalimi yra Belgų Konge. Jei Briuselis vieną naktį taptų sovietinio satelito sostine, Amerikai tektų sunkiai apsiginklavus žygiuoti tolimą kelią į Kongą, kad apgintų uraną. Jei jai nepasisektų užimti urano kasyklas Konge — visa amerikinė atominių bombų produkcija turėtų sugniužti, c rusų žinioje atsidurtų didieji pasaulio urano ištekliai, į kuriuos jie taip godžiai žvalgosi.

Anglis, elektra, nafta ...

Amerika kasmet produkuoja 650 mil. tonų, Vak. Europa apie 500, Sovietų Sąjunga ir jos satelitai apie 350 mil. tonų anglies. Jei Rusija užimtų Vak. Europą, rusų produkcija pralenktų amerikinę. Panašiai ir elektra: JAV kasmet pagamina apie 400 bilionų kilovatvalandų, V. Europa 225, Sov. Sąjunga —125.

Imkim naftą. Vak. Europa pati beveik neprodukuoja naftos, tačiau geografija yra neatiaidi. Netekus Europos, reikia laikyti prarastomis ir Art. Rytų bei Viduržemio jūros sritis, nes keliai į persų-arabų naftos sritis būtų užblokuoti. O Amerikai ir taikos metu jau nebeužtenka savos naftos. Beje, yra naftos šaltinių Venecueloje ir Maž. Antiluose, bet kaip sektųsi pasaulinio karo atveju tą naftą atgabenti, juoba, kad komunistinė Europa magiškai įžiebtų komunizmo gaisrus ir įvairiuose P. Amerikos kraštuose.

šių dienų žmonija be plieno, anglies, naftos ir elektros sunkiai tegalėtų egzistuoti. Plieno, naftos ir urano stoka yra vienos iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių rusai baiminasi pradėti karą. Ji ne tiek bijo Amerikos atominių bombų, kiek amerikinės pramonės potencialo, nes Stalinas gerai žino, kad abu Pasaulinius karus galų gale nulėmė JAV gamybinis pajėgumas.

Strateginės žaliavos

Jų ištekliai saugumo sumetimais nėra skelbiami. Tačiau žinoma, kad JAV pradėjo krauti strateginių žaliavų atsargas, kurios apima apie 60—70 prekių vardų, stingančių Amerikoje ir gaunamų iš užsienių šaltinių. Sąrašas labai margas — nuo laikraštinio popierio iki kobalto, kuris svarbus elektros gamybai, nuo asbesto iki gyvojo sidabro, be kurio negalima pagaminti jokio degtuvo.

Gal būt daugelis stebėsis, išgirdęs, jog Amerikai tenka įsivežti iš užsienių visą 100% cino, chromo ir plaušo, 27% cinko ir vario, 92% mangano ir kobalto, 73% volframo, 34% švino, 51% gumos. Ir kitas svarbias medžiagas, kaip platiną, žėrutį, šilką, chinmedžio žievę, pramoninius deimantus ir t. t., Amerika ištisai arba iš dalies įsigabeno iš užsienio.

Ne visos šios medžiagos gaunamos Europoje, kai kurioms ji tik tarpininkauja. Sakysim, gyvąjį sidabrą Amerika įsigabena iš Italijos, chromą iš Turkijos, chinmedžio žievę iš Olandijos, ciną ir gumą iš Malajų, kurie nepriklauso prie Europos, bet yra europiečių rankose. Ekonominio Bendradarbiavimo Administracija (ECA) nupirko ir padėjo į sandėlius gumos 7 mil. padangų. Neseniai Londone ir Amsterdame buvo nupirkta pramoninių deimantų už 5,3 mil. dol., sisalhanfo už 6,7 mil., iš Anglijos atgabenta daugiau negu tona platinos, žymūs kiekiai chinmedžio žievės iš Olandijos, grafito iš Madagaskaro, krijolito (aliuminijaus elektrolizei) iš Danijos ir fluorito (plieno priedas) iš Italijos.

ECA, besirūpindama sudaryti didesnes strateginių medžiagų atsargas, vykdo ir kitus projektus, daugiausia Europoje ir jai priklausančiuose kraštuose. Amerikiniai inžinieriai ieško vario, mangano, švino ir cinko Sacharoje, stengiasi paleisti darban senas švino ir sidabro kasyklas Graikijoje, neseniai paleido dirbti vieną cinko kasyklą Italijoje. Amerika ieško kobalto Rodezijoje, pramonės deimantų kitose Afrikos dalyse, chromo Turkijoje ir rengia spalvotų metalų kasyklas Naujojoje Kaledonijoje, Siera Leonėje ir Tanganyikoje.

Laivininkystė

Vak. Europos kraštų prekybos laivynas sudaro nemažiau 35% viso pasaulio tonažo. Rusijos užpuolimo atveju kai kurie laivai pasiektų Amerikos krantus, tačiau daugumas — ne.

Prekyba

Europos netekimas reikštų geroką amerikinės prekybos žlugimą, nes teliktų tik viena rinka — P. Amerika, kurios pajėgumas taip pat nemaža dalimi priklauso nuo Europos (Argentinos mėsa). Dabar Amerika apie 30% savo prekių išgabena į Europą, o kai kurios pramonės šakos, pvz. filmų gamyba, iš viso priklauso nuo europinės rinkos. Neužmirština, kad, netekę Europos, amerikiečiai netektų angliškosios vilnos, škotų degtinės, belgiškų šunų, šveicariškų laikrodžių, itališkos alyvos, prancūziškų vynų, ir kvepalų ...

Darbo jėga

Nereikia nė minėti, kad Vak. Europa su Amerika turi daugiausia ir geriausiai paruoštos darbo jėgos visame pasaulyje. Patyrusi Vak. Europos administracija rusams būtų begalinis laimikis. Pagaliau rusai, užimdami 10 Atlanto pakto kraštų, padidintų savo gyventojų skaičių 180 mil., t. y. daugiau negu visos Jungt. Valstybės.

Mokslas

Pagalvokime apie Europos kūrybą technikos ir kitų mokslų srityse, atminkime sunkųjį vandenį, peniciliną ir kitus Vak. Europoje atrastus nuostabiuosius vaistus. Vak. Europa sugalvojo sprausminius lėktuvus ir radarą, du didžiuosius šių dienų gynybos ginklus. Britų mokslininkai atliko pirmuosius žingsnius magnetinių minų ir atminavimo srityse, prancūzai — infraraudoncsios fotografijos srityje, belgai — automatinių ginklų srityje.

Nors rusai gana gabūs pamėgdžioti išradimus, tačiau jų tyrinėjimai gana atsilikę. Tik laisva, individualinė mokslininkų veikla, kuriai Maskvoje nėra vietos, duoda laukiamų rezultatų.

Šiandien Amerikoje beveik madosdalykas žeminti europiečius, kalbėti apie izoliaciją, tačiau užmirštama, kad jau ir po šio karo Europa savo jėgomis yra atlikusi milžiniškų dalykų savo egzistencijai užtikrinti. Sakysim, jau antrąjį 1950 m. ketvirtį dešimties Vak. Europos kraštų pramoninė produkcija 24% pralenkė prieškarinį lygį. Amerikiečiams būtų išmintingiau nukreipti savo kritiškas akis į save, į tuos dalykus, kurie čia dedasi ir sveikai Europai visiškai nesuprantami, kaip netvarka, godumas, panika, korupcija ...

Aksioma yra labai aiški: Europai reikia Amerikos, bet Amerikai reikia ir Europos!

ETIKETO KOMISARAS

Maskviniai dabar smarkiai plėšiasi į etiketą. Ambasadoriaus V. S. Semionovo ruošiami priėmimai Berlyno Sovietų Kultūros Rūmuose vyksta pagal visas etiketo kodekso taisykles. Soirees ir diners dansants metu katiušos pačiu aukštuoju stiliumi kalbasi apie Krymo vynus ir Kaukazo vaisius. Geros manieros tapo proletariato valstybės reikalu.

Kaip ir daugeliu “supuvusio pasaulio” papročių, etiketu sovietai susirūpino “tėvynės karo” metu. Etiketo komisaru buvo paskirtas grafas Aleksiejus Aleksiejevičius Ignatevas, buv. caro gvardijos karininkas. Bolševikinei revoliucijai prasidėjus, jis buvo rusų karo attache Paryžiuje. Grafas buvo vienas iš nedaugelio aukštųjų karininkų, kurie pamilo naująjį režimą. Vėliau jis pasidarė raudonosios armijos generalmajoru ir karinių akademijų inspektoriumi.

Dabar Ignatevas visą laiką praleidžia, tempdamas etiketan proletariato vaikus: generalinio štabo ir armijos karininkus, raudonosios armijos ir laivyno kadetus bei visus tuos, kurie turi progos reprezentuoti Sov. Sąjungą. “Elgesys prie stalo yra esminis gero išsiauklėjimo pažymys”, kala jis netašytiems tarybininkams. “Valgydami nesusikraukitė alkūnių ant stalo. Ir nedovanotina gerti stiklą vyno arba ką kitą tada, kai jūsų burna prikimšta valgio...”

GIMTOS ŽEMĖS SAUJA    

LIETUVOS PLOTAS IR GYVENTOJAI

LIETUVOS PLOTO ĮVAIRAVIMAS TARP 1919 IR 1946 METŲ  .........  kv. km.

1920-1924 m. tarptautinių sutarčių nustatytas plotas ........ 88.111

1920 m. spalio mėn. lenkų kariuomenės įsiveržimu sumažintas

Lietuvos plotas (Vilniaus netekus) .......................... 55.670

1939 m. kovo 22 d. vokiečiams pagrobus Klaipėdą liko ........ 52.822

1939 m. spalio 10 d. atgauta Vilnijos dalelė (6.880 kv. km.)  59.602

1940 m. rugp. 3 d., Sov. Gudijos atstovams pasiūlius, grąžinta
trys sklypeliai (2.647 kv. km.) su Švenčionimis, Dieveniškių,
Druskininkais ............................................... 62.249

1941 m. vokiečiai atėmė Druskininkus ir Dieveniškį, o pridėjo
Ašmenos ir Svierių apskritis ................................ 67.199

1944-1945 m. sugrįžę rusai atėmė Ašmeną ir Svierius, bet
sugrąžino Klaipėdos kraštą ................................. 65.197

1945 m. Potsdamo konferencijoj rusai atskyrė Mažąją Lietuvą su
Karaliaučium (15.850 kv. km.), pasiryžę padidinti Sovietinę
Lietuvą .................................................... 81.047

Taigi visa sutarčių atribota etnografinė Lietuva, su Gudijai
laikinai prijungta dalimi (18.303 kv. km.), bet be Suvalkų trikampio ............................................................ 99.350

arba kv. mylių.............................................. 38.363

LIETUVOS GYVENTOJAI

Dabartiniu metu visa Lietuva yra Rusijos kolonija, kur vykdoma rusų kolonizacija ir senųjų gyventojų priespauda bei likvidacija. Lietuvių tautos žemė rusų padalinta į tris politinius vienetus:

Jei ne karai, okupacijos ir žudynės, šiandien, pridėjus natūralinį gyventojų prieauglį, šiame plote turėtų būti apie 5.700.000 gyventojų. Bet 1941 m. rusų pradėtas, vėliau vokiečių tęstas ir dabar rusų tebetęsiamas genocidas, kiek iš įvairių šaltinių patiriama, yra pareikalavęs apie 2,5 mil. aukų. Tad 1951 m. senųjų gyventojų skaičius apytiksliai gali šitaip atrodyti:

(Iš prof. K. Pakšto pranešimo)

SOVIETINĖS LAISVĖS PAMINKLAI

šitokio turinio žemėlapi senatorius Armstrongas San Francisco konferencijoje pasiūlė Malikui. Jame vaizduojamos sovietų priverčiamojo darbo stovyklos, sužymėtos pagal grįžusiųjų karo belaisvių liudijimus. Kiekvienas trikampis žymi ne atskiras stovyklas, bet jų grupes. — 1. Onega ir 2. Kargopolis (medžio apdirbimas, žvejyba, statyba); 3. Volgastroj (medis, statyba); 4. Unša (pramonė); 5. Besymenaja (kelių tiesimas, kasyklos, pramonė); 6. Kandalakša (žuvis, medis); 7. Archangelskas (medis, uosto darbai); 8. šiaur. Pečora ir 10. Pečora (medis, anglis); 11. Molotovas, 12. Ivdelis, 13. Revda ir 14. šiaur. Uralas (kelių ir geležinkelių statyba, rūda, pramonė); 15. Vaigačas, 16. Naujoji žemė, 17. Pranciškaus Juozapo žemė (medis); 18. Uzbekistanas, 19. Taškentas (kasyklos, medvilnė, statyba, žemės ūkis); 20. Karaganda, 21. Petropavlovskas, 22. Omskas ir 23. Aziras (pramonė, anglis); 24. žem. Jenisėjus (medis); 25. Novosibirskas, 26. Abzagačevas, 27. Ingašas, 28. Igarska, 29. Krasnojarskas ir 30. Karilskas (pramonė); 31. Lena (medis); 32. Čukotka, 33. Kolyma, 34. Beringas ir 35. š. Rytų stovykla (auksas, medis, rūda, aerodromų statyba); 36. Kamčatka (?); 37. Sachalinas (žvejyba); 38. Port Nachodka (statyba, uostas).

BRITŲ BAZĖS  VID. RYTUOSE

Vis daugiau lauždamos britų liūto uodegą, mahometonų tautos sąmoningai ar nesąmoningai grasina sukurti jėgos tuštumą Vid. Rytuose. Ją užpildyti (kur britai bus išspausti) turės kiti NATO (šiaur. Atlanto Pakto Organizacijos) nariai, pirmoje eilėje Amerika. Ligi šiol Vid. Rytų saugumas priklausė nuo 40.000 britų, paskirstytų šiose bazėse.

Malta — karališkojo vainiko kolonija, britų kontroliuojama nuo Napoleono karų. Štabas Viduržemio jūros laivyno, kuriam priklauso lėktuvnešis Ocean, kreiseriai Liverpool, Gambia ir Euryalus, septynios naikintojų, minininkų ir povandeninių laivų flotilijos. Laivyną komanduoja adm. Mountbattenas.

Lybija — britų okupuota buv. Italijos kolonija. Taps nepriklausoma JT globoje 1952 m. sausio 1 d. Mažos britų įgulos Bengazyje, EI Ademe. Prie Tripolio dvi svarbios aviacijos bazės: Wheelus (amerikiečių) ir Castel Benito (anglų).

Egiptas — buv. britų protektoratas, dabar nedraugingas sąjungininkas. Suezo kanalo zcna yra strateginis Vid. Rytų raktas. Britai yra išleidę 560 mil. dol. aerodromams, uostams, sandėliams, remonto dirbtuvėms statyti. Pagal 1936 m. sutartį britai iki 1956 m. kanalo zonoje gali laikyti 10.000 kareivių, 400 pilotų ir “reikiamą skaičių pagelbinio personalo”. Bet jie niekad neslėpė, kad faktiškai šioje zonoje buvo laikoma žymiai daugiau kariuomenės — apie 25.000 pastaruoju metu. Po karo, atsitraukdami iš didžiosios Egipto dalies, britai turėjo paaukoti didelę laivyno bazę — Aleksandriją. — Pastaroji egiptiečių didvyriškumo akcija, prasidėjusi Kaire coca-colosbonkų daužymu į britų įstaigų langus ir reklamines šviesas (lygiai, kaip ir Irano daliniai, iškraustę britus iš Abadano, buvo JAV gen. mjr. W. C. Zimmermano vadovaujami) išsivystė tada, kai buvo baigtas planas Egiptą įjungti lygiateisiu nariu su JAV, D. Britanija, Prancūzija ir Turkija į Vid. Rytų karinį štabą. Pagal tą planą 1936 m. sutartis nustotų galios, Suezo bazės pereitų Vid. Rytų karinio štabo žinion, Egiptas galėtų lygiomis teisėmis įvesti savo įgulas į minimas bazes. (Beje, Londonas pastebi, kad dėkingą progą akcijai davė Egipto parlamente svarstomas įstatymas prieš korupciją, kur iškilo daug skandalingų dalykų; premjeras Nahas Paša sugalvojęs įkaitusias visuomenės nuotaikas nukreipti prieš britus).

Kipras — karališkojo vainiko kolonija, britų užimta 1878 m. rusų ekspansijai sustabdyti. Famagustos uostas pritaikytas sunkiesiems karo laivams. Prasidėjus Irano krizei, į Kiprą atkelta XVI Nepriklausomoji Parašiutininkų brigada (4.000 vyrų).

Jordanija -— buv. britų mandatas, dabar sąjungininkas. Politiškai neaiškus nuo karaliaus Abdullos nužudymo. Maža RAF (britų karo aviacijos) įgula. Tačiau britų vadovaujamas ir finansuojamas arabų legionas (15.000 vyrų) yra pati geriausioji mahometonų kariuomenė.

Irakas — buv. britų mandatas, dabar sąjungininkas. Dvi nedidelės — RAF bazės (Habbanyia ir šaibahas). Prieš 10 metų britų pastatytas premjeras Nuri es-Said Paša neseniai pareikalavo revizuoti 1930 m. sutartį, pagal kurią britams buvo leidžiamos aviacijos bazės iki 1955 m.

RAUDONASIS KAMPELIS

Vieną sovietinį beprotnamį ruošėsi inspektuoti sveikatos ministeris. Beprotnamio gydytojas, norėdamas užsitikrinti protekciją, per didelį vargą ligonius išmokė šaukti “tegyvuoja Stalinas!” Kai ministeris atvyko į beprotnamį, visi ligoniai sušuko:

—    Tegyvuoja Stalinas!

Ministeris pastebėjo, kad vienas

kampe stovėjęs asmuo nešaukė drauge. Jis piktai paklausė:

—    Kodėl tamsta nešaukei “tegyvuoja Stalinas”?

—    Nesu pamišėlis, esu tik sargas!

DEIMANTAI — PASAULIO POLITIKOS BAROMETRAS

Garsusis atomo tyrinėtojas Joliot-Curie per vieną paskaitą pareiškė:

“Štai jums puikus bandymas: pamėginkite kalne išgręžti labai gilią skylę, jos dugne padėkite atominę bombą ir ją išsprogdinkite. Šioje nepaprastai ribotoje erdvėje, kurią gaubia bet kokiam sprogimui atspari, nieko nepraleidžianti masė, jūs ilgesniam laikui gausite nepaprastai augštą temperatūrą ir didelį slėgimą. Ir galimas dalykas, jog šiomis nepaprastomis fizinėmis sąlygomis jūs išgausite iki šiol visiškai nežinomą materijos būklę”.

Toliau Joliot-Curie pridūrė:

“Šiuo bandymu jūs kalno gelmėse būsite sukūrę krosnį, kuri nuolat veiks; pastatykite netoli jos vandens vamzdį — ir gausite garo katilą, galintį sukti jėgainės turbinas. O jeigu jūs, dar vieną žingsnį toliau eidami, šalia atominės bombos padėsite gryną grafitą — gal būt jūs gausite kiekvienam žinomą deimantą”.

Keliomis dienomis vėliau Joliot-Curie iš anglų deimantų bendrovės “De Beers Company” gavo nerimo pilną laišką, prašantį suteikti smulkesnių žinių apie deimantų gamybą atominės bombos pagalba. De Beers bendrovės susirūpinimas lengvai suprantamas, nes ji kontroliuoja beveik visą pasaulio deimantų produkciją. Jau prieš pusę šimto metų De Beers turėjo daug rūpesčių, išgirdęs apie dirbtinį deimantą — tą “neįveikiamąjį” akmenį, kuris susideda iš tyro kristalizuoto grynanglio, kuris —- jeigu sudegtų — dingtų nepalikdamas net pelenų. Tuo metu, 1893 m., prancūzų chemikui Henry Moissan pavyko didelis bandymas: jis prie 2000-3000 ° C įkaitintą geležį prisotino grynangliu, vėliau augštu slėgimu staiga atšaldė ir gavo milimetro dydžio deimantą. Per tą laiką mokslas nuėjo nepaprastai ilgą kelią — nuo elektrinės krosnies iki atominės bombos! Bet atominė bomba De Beers bendrovės akcijų kurso dar nenumušė, kaip nenukrito aukso kasyklų akcijos, kada amerikiečiams paaiškėjo, jog šį taurųjį metalą galima pagaminti atominės energijos pagalba (tik kokia kaina buvo akcijų vertė išlaikyta ir ar dar bėra kur likusios šio bandymo formulės — tai jau kita tema).

“Jeigu karas rytoj ..

Jei tarptautinė padėtis rami—deimantai yra gražiausias papuošalas moterims. Jei krizė — jie pirmoji pagalba; juo labiau žmonija nervinasi -— juo aukščiau kyla deimantų kainos. Amerikinės spaudos nuomone, III Pas. (atominio) karo atveju, deimantų kaina pakiltų iki negirdėto augščio. Ir doleris, esą, negirdėtai kristų. Nes Amerika yra didžiausias šių brangenybių pirkėjas, Amerika diktuoja jų kainas.

Kuri judomoji vertybė atominio karo atveju gali būti vertingiausia? Be abejo, deimantai, nes jie yra tikriausi kelionpinigiai ir geriausi pasai — prekės, kurios mažam dydy slepia didelę vertę. Kiauram danty, pvz., galima paslėpti deimantą 20.000 dol. vertės.

Tokių atsitikimų ir būta. 1918 m. vienas Romanovų šeimos narys atbėgo į Šanchajų; jis buvo deimantu užplombavęs savo krūminį dantį. Penkiasdešimčia metų anksčiau vienas kaizerienės Eugenijos dvariškis, bėgdamas iš Prūsų, visą savo turtą, pavertęs deimantais, galėjo paslėpti savo sandalų paduose. 1940 m. birželio mėnesį tūlas deimantų pirklys Antverpene žvejams “akmenimis” sumokėjo milžiniškas sumas už pergabenimą į Angliją.

Deimantus visais laikais buvo lengva paversti grynais pinigais; net ir karaliai nevengdavo savo vainikų akmenis užstatinėti. Paskutiniojo karo metu Trečiasis Reichas, nusavinęs visus jam pasiekiamus deimantus, sudarė garsųjį “kontražvalgybos fondą”. Tuo būdu vokiečių agentai Madride arba Lisabonoje galėjo už vertingas informacijas mokėti brangakmeniais, ir ne vienas vokiečių povandeninis laivas, pirkdamas užsienyje degalus, mokėdavo “deimantine valiuta”.

Deimantų mūšis II Pas. kare

Pasauliniai karai deimantus padarė strateginėmis žaliavomis, tuo būdu iškeldami dar vieną šio vertingo brangakmenio savybę.

Vieną 1940 m. rudens rytą Rio de Janeiro britų pasiuntinybėje pasirodė tūlas Brazilijos deimantų pirklys, prašydamas leisti jam slaptai pasikalbėti su pasiuntiniu Sir Geoffry Knox. Pasiuntinio priimtas, jis pranešė, kad du nepažįstami asmenys paprašė jiems parduoti visas taip vadinamų pramonės deimantų atsargas, pažadėdami sąskaitas apmokėti amerikiniais doleriais. Kai jis jiems pasakęs, jog pirmiausia jis turįs aprūpinti savo plačią klientūrą, nepažįstamieji grasindami pasitraukę.

šlifavimo metu deimantai netenka labai didelės savo pirmykščio svorio dalies. Iš Afrikoje rasto Cullinanas po šlifavimo atsirado trys garsūs akmenys, kurie priklauso britų vainikui:    Cullinanas I, vadinamas

dar Afrikos žvaigžde; jis turi 516,5 karato ir yra didžiausias šlifuotas deimantas; Cullinanas II — 309 karatų ir Cullinanas III — 92 karatų. Garsusis Didysis Mogulas, rastas le-gendarinėje Golkondoje (Haidaraba-de), nešlifuotas svėręs 780 karatų; nušlifuotas tik 280. Pietų žvaigždė, 125,5 karatų, didžiausias Brazilijoje rastas deimantas, pradžioje svėrė 254,5, o Regentas arba Pitas nušlifuotas iš 410 liko 136,25 karatų.

Paaiškėjo, kad tai būta dviejų gestapo agentų. Jiems buvo pavesta, bendradarbiaujant su Rio de Janeiro vokiečiu eksportininku, supirkti visas Brazilijoje esančias pramoninių deimantų atsargas ir šiuos techniniu požiūriu svarbius brangakmenius perduoti ginklavimosi pramonei. Užblokavus Pietų Afrikos rinką, jie visas pastangas nukreipė į Braziliją; pats vokiečių pasiuntinys dr. Kurt Pruefer vadovavo tam reikalui, kurio svarbumą pabrėžė žinia iš Šiaur. Afrikos: anglų agentai ten pagavo diplomatinį lagaminą, siųstą iš Rio de Janeiro į Berlyną; lagamine buvo pramonės deimantai 250000 dolerių vertės.

II Pasaulinis karas Brazilijai buvo deimantų ir diplomatų karas. Nors vokiečių agentai siūlė aukštesneskainas, tačiau anglams vis del to pasisekė sugriebti maždaug pusę tų “akmenų”, kuriuos tikėjosi nupirkti jų priešai. Vokiečių agentai tada iškeliavo į neįžengiamus miškus, kur apie 45.000 darbininkų dirba deimantų plovyklose. Tačiau anglų agentai juos pasivijo, ir konkurencinė kova buvo išspręsta jau nebe pinigais, bet pistoletais . . .

1942 m. sausio mėnesį nutrūko diplomatiniai santykiai tarp Vokietijos ir Brazilijos. Tuo būdu anglai laimėjo deimantų karų.

Ar šiandien, taikos metu, deimantų — strateginių žaliavų, vertė sumažėjo? Atrodo, ne! Pastaraisiais metais De Beers pardavė daugiau pramoninių deimantų, negu per paskutinius dvejus karo metus.

Deimantų karalius reziduoja Londone

Nė viena pramonės šaka pasauly nėra taip puikiai suorganizuota, kaip galingieji deimantų koncernai. “Naftos karalių” arba “vario karalių” titulus reikia suprasti tik perkeltine prasme, tačiau “deimantų karalius" tikrai yra. Jis, anglų baronas Sir Ernest Oppenheimer, vadovauja De Beers bendrovei, kuri kontroliuoja apie 80% viso pasaulio deimantų produkcijos. Bendrovė niekada nebūtų pasidariusi tokia didelė ir galinga, jei jos nebūtų rėmusi britų vyriausybė. Nes tiek darbiečių vyriausybei, tiek konservatorių kabinetui, De Beers yra tam tikros rūšies “dolerių mašina”: britų srityse randami “akmenys” geriausiomis kainomis parduodami Amerikoje.

Prieš keletą metų galingasis koncernas buvo patekęs panikon. Vienas Kanados auksakasys, John Thorburn Williamson, buv. vokiečių Afrikos kolonijoje, Tanganjika srityje, rado turtingiausius pasauly deimantų laukus. Ir šis klajūnas, nešukuota barzda ir prieštvaniniu vežimėliu, atsisakė su De Beers pasirašyti sutartį. Jau pirmaisiais metais (1942) jis rado deimantų už milionų dolerių. Sir Ernest už tuos laukus siūlė jam 20 milijonų, tačiau kanadietis pasiūlymą, atmetė. Prasidėjo kieta konkurencinė kova, kurioje De Beers bendrovę rėmė britų vyriausybė. Pagaliau 1947 m. konkurentai — senasis baronas ir 40-me-tis nuotykių ieškotojas, kiekvienas savo lėktuvu, atskrido Afrikon slaptiems pasitarimams. Tomis dienomis buvo pasirašyta deimantinė taika, ir Williamsonas vėliau galėjo britų sosto įpėdinei įteikti 54 karatų nešlifuotą deimantą — vestuvių dovanų ir ištikimybės britų sostui ženklą.

PATIKSLINIMAS

Praeitame AKIRATY spausdintas “Padavimas apie Neringą” yra Tilžės gimnazijos mokytoje Eduardo Gizevičiaus (1798—1880) eiliuotos legendos laisvas atpasakojimas.

RUSŲ KARO LĖKTUVAI

Savaime aišku, kad surinkti tikslius duomenis apie sovietiniuskaro lėktuvus yra be galo sunku, žemiau pateikiamų žinių pluoštelį AVIATION AGE MAGAZINE surankiojo iš amerikiečių, prancūzų, anglų, šveicarų ir vokiečių karinių specialistų stebėjimų.

Kovos lėktuvai

YAK-9(patogumo dėliai paliekamas amerikinės spaudos vartojamas vardas, nes lietuviškoje transkripcijoje turėtų būti: JEK-9) —Vienmotoris II Pas. karo naikintuvas; greitis 442 mylių per valandų, kilimo greitis 4000 pėdų per min.; augštumos lubos36.00    pėdų, veiklos spindulys — 800 mylių; ginklavimas — viena 20 mm patrankėlė, du 12,7 mm kulkosvaidžiai. Šių naikintuvų gamyba jau sustabdyta, tačiau jie dar tebevartojami satelitinių valstybių aviacijoje ir pažangesnių pilotų apmokymui pačioje Sov. S-goje.

MIG-15 — vieno sprausminio variklio kovos lėktuvas; greitis -— 680 m/val.; kilimo greitis 7.000-8.000 p/min.; augščio lubos24.000    pėdų; veiklos spindulys nežinomas; ginklavimas — viena 32 mm, dvi 23 mm patrankėlės. šiuo metu svarbiausias rusų kovos lėktuvas.

LA-17— tai yra MIG-15 versija, pritaikyta ilgoms distancijoms. Greitis — 625-650 m/vai.; kilimo greitis 6.600 p/min.; lubos — 45.000 pėdų, veiklos spindulys apie 2.000 mylių; ginklavimas — dvi 20, 32 ar 37 mm patrankėlės. Paskutinysis modelis turi raketinius įtaisus uodegoje (didesniam greičiui) ir radarų priekyje.

YAK-25 — naujausias lenktasparnis naikintuvas, numatomas MIG-15 ir LA-17 įpėdiniu. Detalės nežinomos.

YAK-15— raketinis lenktasparnis naikintuvas dar bandymų stadijoje. Greitis apie 850 m/val.; kilimo greitis 16.000 p/min.; ginklavimas nežinomas, greičiausiai 4 mažesnės patrankėlės priekyje, arba raketos.

LA-15 — dvivietis (pilotui ir radaristui), dvimotoris naktinis kovos lėktuvas. Greitis apie 570 m /val.; kilimo greitis ir augščio lubos nežinomos, veiklos spindulys apie 2.200 mylių; ginklavimas — dvi priekyje įmontuotos 32 mm patrankėlės ir du 12,7 mm kulkosvaidžiai. Rusų naktinis kovos lėktuvas Nr. 1. Produkcija ribota, bet plečiama.

Bombonešiai

TU-10 — trivietis, dviejų sprausminių variklių puolamasis bombonešis (panašus į britų Canberrą); greitis 530 m/val.; veiklos spindulys nežinomas, neša 6.500 sv. bombų; ginklavimas — dvi priekyje įmontuotos 30 mm patrankėlės, dvi 20 mm patrankėlės uodegoj. Gamyba pradedama.

IL-26— trivietis ar keturvietis, dviejų sprausminių variklių vidutinis bombonešis. Greitis apie 600 m / val.; veiklos spindulys apie 2.000 mylių. Bombų krūvis nežinomas, tačiau pagal vienų raudonojo laivyno komentarų galįs gabenti vieną torpedą. Ginklavimas — dvi 37 mm patrankėlės priekyje, dvigubi 12,7 mm kulkosvaidžiai šonuose, viršuje ir uodegos bokšteliuose.

TU-4— amerikinio B-29 kopija. Greitis apie 400 m/val.; veiklos spindulys 4.000-5.000 mylių, bombų krūvis 10.000 sv. Ginklavimas — dešimt 20 mm patrankėlių 4 bokšteliuose. Tas pats konstruktorius Tupolevas yra pagaminęs ilganosę B-29 versiją, kurių praeitų vasarą kai kurie aviacijos dienos stebėtojai palaikė B-36 kopija.

TU-75— rusų atsakymas į B-36. Lenkti sparnai, 6 milžiniški turbininiai varikliai, greitis 600 m/val., 10.000 mylių spindulys 45.000—50.000 pėdų aukšty. Tikimasi skristi dar šiais metais ar kitų metų pradžioje.

UŽSIENIO ATSTOVAS MASKVOJE

I. KOKIOMIS SĄLYGOMIS DIRBA UŽSIENIO KORESPONDENTAS

Maskvoje dirbti užsienio žurnalistui nėra lengva, žinias surinkti iš tiesioginių šaltinių, kada ir pačių sovietų spauda kontroliuojama ir diriguojama, yra visai neįmanoma. Oficialios įstaigos neretai svarbesnes žinias užgniaužia ir praleidžia, tik praslinkus keliems mėnesiams po įvykio, kada tos žinios jau nustojusios aktualumo.

Paveikslai nemeluoja

Užsienio spaudos atstovui dažnai reikia kreipti dėmesį į pašalines smulkmenas, iš kurių kartais galėtų nuspėti tikruosius įvykius. Sakysim, paveikslai. Didžiųjų sovietinių švenčių — gegužės pirmosios ir spalio revoliucijos sukakties — išvakarėse didieji miestų pastatai puošiami milžiniškais Stalino ir politbiuro narių paveikslais, šių paveikslų laukia užsienio žurnalistai, kaip skalikai grobio, norėdami patirti, ar visi politbiuro nariai bus iškabinti ir kokia eile. Iš paveikslų eilės 1948 m. buvo patirta svarbi žinia, kad N. Voznesenskis, buv. sovietų planavimo komisijos pirmininkas, išmestas iš politbiuro. Tada ant didžiųjų fasadų, vietoj trylikos galvų, pasirodė tik dvylika. Žinant, kad nurodymai fasadams puošti išplaukia iš pačių partijos viršūnių, buvo spėjama, kad planavimo viršininkas nušalintas ir jo įpėdinis dar nepaskirtas (sovietai šį spėjimą patvirtino maždaug tik po pusės metų).

Tačiau tai dar nereiškė, kad korespondentui leidžiama šią žinią skelbti. Vienas neseniai iš Maskvos grįžęs Reuterio korespondentas pasakoja, kad jam dvejų metų būvyje buvę grąžinta per tūkstantį telegramų ir reportažų su vienodomis pastabomis: “Šis pranešimas nepraleidžiamas”. Vienintelis pranešimas, kurį tokiu atveju galima pasiųsti į užsienį, įmanomas toks: “Maskvoje buvo iškabinti šių politbiurio narių paveikslai: Stalino, Molotovo... Ir korespondentui belieka tikėtis, kad jo kolegos tėvynėje susipras šį sąrašą palyginti su senesniu, redakcijoje esančiuoju. Daugiau jis nieko negali.

Kitas svarbus faktas yra sovietinės hierarchijos sėdėjimo eilė paradų metu. Jei vienas ar kitas politbiuro narys nebepasirodo iškilmėse — priežastys tegali būti tik trys: liga, atostogos, nemalonė ...

Šlykščiausias informacijų šaltinis

Valdinis spaudos departamentas praktiškai yra paskutinioji vieta, kur užsienio korespondentas galėtų gauti žinių. Kiekvienas naujai atvykęs į Maskvą žurnalistas tai patiria jau pačią pirmąją savaitę. Vakaruose įprastinė užs. reik. ministerijos, vyriausybės ar partijos “informatoriaus” sistema čia visai nežinoma. Nėra nei spaudos konferencijų, nei pranešimų užsienio spaudai, nei kitų kurių informacijos šaltinių — tik sovietiniai laikraščiai:    Pravda, Izviestija, Trud.

Tačiau vis dėlto korespondentas retkarčiais gali įteikti paklausimą spaudos departamentui. Geriausiu atveju po kelių savaičių jam telefonu pranešama, kad į klausimą nesą galima atsakyti; tačiau dažniausiai į jo klausimą visai nereaguojama. Daugumas spaudos departamento valdininkų malonūs ir mandagūs, tačiau sovietinė spauda, ners ir labai atsargiai, nereta proga pastebi, kad Vakarų žurnalistai esą šnipai.

Netikėtos lengvatos

Tačiau gali kartais atsitikti, jog šis izoliacijos režimas nelauktai sušvelninamas. Tai įvyko, pvz., prieš trejetą metų, kada Kremlius pradėjo derybas su Vakarais dėl Berlyno. Telegramos cenzūroje trumpiau būdavo užlaikomos, ir pati cenzūra sušvelnėjo. Buvo leidžiama komentuoti pasikalbėjimus. Mat, sovietams buvo svarbu, kad jų pažiūros paaiškėtų derybų partneriams.

Tiesiog juokingai atrodo rusų pavydas užsieniečių informacijoms: nekartą yra atsitikę, kad cenzūra sulaikydavo užsienio korespondentų žinias, ir tos pačios žinios dešimčia dienų vėliau pasirodydavo Pravdoje.

Nuolatinis nervų karas

Kai National Broadcasting Corporation atstovas, apkaltintas paskatinęs savo sekretorę šnipinėti, buvo tremiamas, cenzūra uždraudė užsienio spaudos atstovams skelbti šį kaltinimą paneigiančius kaltinamojo pareiškimus. Kai Pravda britų karo atache generolą Hiltoną apkaltino šnipinėjimu, buvo uždrausta skelbti bet kokį apkaltinto generolo pareiškimą.

Darbas Maskvoje užsienio korespondentui yra nuolatinis nervų karas. Jis visą laiką turi galvoti, kaip suformuluoti pranešimą, kad tas prasmuktų pro cenzūrą ir būtų suprastas jo tėvynės redakcijoje. Kartais tai pasiseka, bet dažniausiai jis dvikovę su biurokratija pralaimi.

Sekančiam numery: II. Diplomatų vargai.

AKIRAČIO ŽODYNĖLIS

Ambicingas (lot.) — garbėtroška, greit įsižeidžiąs

aksioma (gr.) — savaime aiški tiesa, nereikalinga jokių įrodymų

attache (pr., tariama atašė) — svetimos valstybės pasiuntinybės bendradarbis, skirtas specialioms pareigoms, pvz., karo, spaudos attache.

biurokratija (pr., gr.) — valdymo sistema, kur forma svarbiau už turinį;

biurokratizmas — grynai formalinis reikalų atlikimas, nereikalingas susirašinėjimas, 

civilizacija (let.) — aukštesnioji visuomeninės žmonijos raidos pakopa, pakilus nuo primityvinio žmogaus gyvenimo, pasireiškianti pilietinių, visuomeninių santykių plitimu ir tobulėjimu, techninių gyvenimo priemonių augimu

elektrolizė (gr.) — cheminių junginių skaidymas elektros srovės pagalba.

etiketas (pr.) — papročiai, mandagumo taisyklės karatas (gr., ar.) brangakmenių svorio vienetas (0,2 gr.); techniškas pažymėjimas gryno aukso kiekio mišinyje, 

haremas (arab.) — mahometonų namuose moterų skyrius, kuriame laikomos šeimininko žmonos, 

maniera (pr.) — kalbos, veiksmo, darbo būdas; elgesys, laikysena, 

perspektyva (lot.) — tolumos vaizdas; ateities galimumai; tapyboje —vaizdo atstumų santykiai; 

strategija (gr.) — karyba, mokslas apie karo parengimą ir vadovavimą kare;

strateginis, strategiškas — susijęs su karo parengimu ir vadovavimu.

AKIRAČIO REDAKCIJA:

Jon. Pr. Palukaitis, 4319 So. Greenwood Ave., Chicago 15, 111. Telef.: KEnwood 8-3464

• Ankstesnis
• Sekantis