KORUPCIJA VALDŽIOJE:

Intelektualinis nesąžiningumas ir tiesos
nuslėpimas Teisingumo Departamente

Advokatas S. Povilas Žumbakis

Knygoje “The Name of the Rose”, mokslininkas, filosofas, rašytojas ir istorijos stebėtojas Umberto Eco, aptardamas bet kurio inkvizitoriaus ar tardytojo aštriai skausmingą atsakomybę, įspėjo skaitytoją, kad per daug aistringai uolus tardytojas gali būti bendruomenei pavojingesnis už įtariamąjį nusikaltėlį. Šis įspėjimas mums šiandien labai tinka — “Jei ganytojas klysta, jis turi būti atskirtas nuo kitų ganytojų, bet vargas mums, jei avys pradės nepasitikėti ganytojais”.

OSI klausimą diskutuoja Daiva Kezienė (Americans for Due Process), pabėgęs KGB pulkininkas I. Lešinskis (viduryje) ir advokatas Garry Fleischman.

Išgyvename istorinį laikotarpį kai “avys” pradeda nepasitikėti “ganytojais”. Teisingumo departamente tyko vilkai — ypatingi tyko jie Specialių Investigacijų skyriuje (Office of Special Investigations — OSI). Avys ir pati sistema gali tapti per daug aistringai uolių ganytojų aukomis.

Per daug stropūs tardytojai teisės istorijoje nėra nieko naujo. Teisinio teroro pavojus atpažino JAV-bių demokratijos kūrėjai, kai jie rašė mūsų Konstituciją ir ypač pirmąsias šios Konstitucijos pataisas (Bill of Rights). Valstybinių galių piktnaudojimas iškraipant įstatymą yra didžiai pavojingas dalykas. Iš tiesų, ar ne tik pats pavojingiausias. Toks valstybinių galių piktnaudojimas Amerikos revoliucijai buvo esminis. Turime būti labai atsargūs, kad neteisingai naudojama -įstatyminė galia JAV-se nepažeistų mūsų sistemos ir nepanaikintų Amerikos revoliucijos reikšmės bei prasmės. Amerikos valstybinės sistemos įsteigėjai aiškiai pabrėžė, kad valstybinės galios ir sistema tom galiom patikrinti ir išbalansuoti yra dvi visiškai skirtingos sąvokos ir todėl privalo būti viena nuo kitos atskirtos. Ir tuo ateinančiom kartom užtikrino, kad amerikiečiai niekad netaps savo vyriausybės aukomis.

Paskutinių kelerių metų bėgyje, stebint Specialių Investigacijų skyriaus (OSI) veiklą ir matant, kaip Kongresas ir administracija šios veiklos neprižiūri, darosi vis aiškiau, kad anksčiau minėtoji tikrinimo ir išbalansavimo sistema OSI atveju yra neveikli.

Prieš metus, asmeniškai įteikėme rinkinį įvairių dokumentų, surinktų iŠ atskirų bylų ir be abejonės įrodančių ryšį tarp OSI ir garsiosios KGB. Dokumentacija buvo įteikta kiekvienam JAV-bių senatoriui ir kongresmanui, daugeliui kitų pareigūnų bei pagrindiniams spaudos ir televizijos atstovams, gyvenantiems Washington, D.C.

Asmeniniuose pokalbiuose, kongresmanai ir senatoriai bei jų padėjėjai buvo šių kaltinimų sukrėsti ir baisėjosi, kad JAV Teisingumo Departamentas drįsta bendradarbiauti ir skatinti jau ir taip plačią KGB veiklą. Ir vis dėlto, Kongresas nerado reikalo šį reikalą toliau tirti.

Atstovų Rūmų ir Senato nariai net nenorėjo pavesti esamom teisminėm komisijom Šį klausimą rimtai peržiūrėti arba apklausinėti specialistus, kurie galėtų kaltinimus patvirtinti. Pasiteisinimai, kodėl nebuvo iš OSI pareikalauta pasiaiškinimo apie žinomą jų “bendravimą” ir “broliškus santykius” (taip šį ryšį pavadino federaliniai teisėjai) su KGB, buvo silpni, pvz.: stoka apklausinėjimui kambarių ir laiko, profesionalų perkrautos darbotvarkės ir pan. Kongresas neturėjo laiko patyrinėti ryšį tarp OSI ir KGB — OSI neturėjo laiko atsakyti už savo nemoralią veiklą — vienu žodžiu, Kongresas teisingumui neturi laiko.

Pačioje administracijoje, Amerikos prezidentas ne kartą pavadino Sovietų Sąjungą “blogio imperija”. Teisingumo ministras taip pat keletą kartų ir ypatingai 1984 m., Amerikos Advokatų metinėje konferencijoje Chicagoje, pasmerkė Sovietų Sąjungos teisinę sistemą ir teismo procedūrą. Tačiau, nežiūrint vis didėjančių ir stiprėjančių įrodymų, kad Sovietų Sąjunga nepraktikuoja to, ką sako, kad jų vidinė sistema yra sugedusi, o jų teisė — tik bendrosios visumos atspindys (prisiminkime tik tūkstančius disidentų, “refusininkų”, krikščionių ir žygų, musulmonų ir netikinčiųjų, nacionalistų ir žmonių, kurie tik ieško tiesos, prisiminkime Gulago kalinius), jie visi yra KGB praktikuojamo raudonojo teroro aukos. Nežiūrint visų įrodymų apie KGB naudojamus metodus išgauti prisipažinimus, pristatyti meluojančius liudininkus, suklastoti prezidento parašą, bandyti nužudyti Popiežių, ir Afganistane išnaikinti ištisas bendruomenes; nežiūrint tūkstančių kitų pavyzdžių, liudijančių Sąjungos absoliutų abejingumą teisingumui, JAV Teisingumo Departamentas jaučiasi galįs visai ramiai ignoruoti kaltinimą, kad OSI yra tik pratęsimas KGB teroristinio režimo prieš tautytybes, kurios išdrįso pabėgti iš komunistinio prieglobsčio.

Adv. Povilas Žumbakis iš Chicagos ir LFB Los Angeles sambūrio pirmininkas Algis Raulinaitis svarsto OSI klausimus

Stephen S. Trott, Teisingumo ministro padėjėjas, kurio žinioje yra Kriminalinis skyrius, buvo pritrenktas kaltinimų, kad KGB iš tikrųjų darbavosi už OSI renkant įrodymus, pristatant liudytojus ir pasirenkant bylas, kurios bus sprendžiamos Amerikos teismuose. Kaip tikras, pilnas ir plastikinis biurokratas, jis nusisuko nuo kaltinimų ir perdavė reikalą savo draugui biurokratui Teisingumo Departamente, kuris savo ruožtu klaidingai atsakinėjo į Kongreso ir spaudos užklausimus.

Mark M. Richard, Teisingumo departamento Kriminalinio skyriaus pareigūnas, atsakydamas į Senatoriaus Specter užklausimą Sovietų — KGB įrodymų reikalu, suklaidino senatorių jam pareikšdamas, kad “didžioji dauguma teismų, kuriems teko susidurti su šiuo reikalu, patvirtino, kad OSI pasirėmimas sovietų (autoriaus pastaba: ne KGB, bet nekaltesnis žodis “sovietų”) įrodymais yra teisėtas”. Toliau jis aptaria JAV bylą prieš Linną, nepamiršdamas Kungio ir Sprogio bylų, kurias jis turėjo rašydamas savo laišką. Kungio reikalu, teismas pasipiktino OSI pasinaudojimu KGB pristatytais įrodymais.

“The Lithuanian depositions will be admitted for the limited purpose of establishing the happening of the killings in Kėdainiai in July and August 1941. They will not be admitted as evidence that defendant participated in the killings. In summary, the reasons for this ruling are: (1) The Soviet Union, which cooperated with the United States government by making these witnesses available, has i strong state interest in a finding that defendant participated in the Kėdainiai killings; (2) The Soviet legal system on occasion distorts or fabricates evidence in cases such as this involving an important state interest; (3) These depositions were conducted in a manner which made it impossible to determine if the testimony had been influenced improperly by Soviet authorities in that a Soviet procurator presided over the depositions, a Soviet employee served as translator, evidencing actual bias in the manner of translation, and the procurator limited cross-examination into the witnesses’ prior statements and dealings with Soviet authorities; (4) The content of the deposition testimony suggests that the Soviet interrogators distorted the witnesses’ testimony when they prepare the 1977 protocols; and (5) The United States government failed to obtain and the Soviet government refused or failed to turn over earlier transcripts and protocols of the witnesses which most likely would have disclosed whether the testimony in the case was the subject of improper influence. Exclusion of the deposition testimony except for the limited purpose specified above is consistent with the course followed by Judge Fullam in United States v. Kowalchuk, 571 F. Supp 72, E. D. Pa. 1983). In United States v. Linnas, 527 F. Supp. 426 (E.D.N.Y. 1981) the Court relied upon videotaped deposition taken in the Soviet Union. However, in that case defendant’s counsel did not choose to attend, the indicia of unreliability existing in the present case were not found to exist, and there was strong corroborative evidence”.

Teisingumo departamento biurokratinėje piramidėje dirbąs OSI gynėjas nutarė ignoruoti šią teisėjo Debevoise nuomonę ir tuo pačiu klaidinti reikalu susirūpinusį Pensilvanijos senatorių.

Šis žodis nesiekia iškelti visų KGB įrodymų problemų bei “našaus” bendradarbiavimo tarp OSI ir KGB. Šiuo tik norima pareikšti, kad reikalą reikia tirti, o nuklydusią įstaigą daugiau stebėti.

Nors Specialių investigacijų skyrius teigė, (o gynėjų visur ir visada atsiranda), kad šiose bylose buvo vadovaujamasi federaliniais nuostatais, gal būt geriausias įrodymas kaip teisingumas buvo piktnaudotas, o federaliniai nuostatai pažeisti, pasirodo viename iš paskutiniųjų parodymų, kuriuos suteikė KGB parūpintas liudytojas Vilniuje, sovietų pavergtoje Lietuvoje, 1984 rugpjūčio 13 d., JAV byloje prieš Antaną Virkutį. Sovietų tardytojas, kuris vedė kryžminį savo paties liudininko, pasakiusio tiesą, apklausinėjimą, atmetė gynybos advokato protestą, o liudytojui liepė liudyti viską, ką žino apie bylą ir duoti teisingus atsakymus".

Sovietų tardytojas buvo labai užsiėmęs liudininko šantažavimu ir gynėjo protestą visiškai ignoravo. Galų gale, vertėjas, kurį taip pat parūpino ta pati draugiškoji ir naši KGB, prarado kantrybę ir įspėjo gynėją. “Dar yra vienas klausimas ponui Bakučioniui. Bet prašome trumpinti savo protestą, nes pagal mūsų įstatymą (sovietų kriminalinius įstatymus, ne JAV federalinius civilinio teismo nuostatus), jūsų protestai ponui Bakučioniui negalioja”.

Net pirmojo kurso teisės studentui yra aišku, kad toks įspėjimas nesiderina su mūsų nuostatais ir procedūra. O visgi OSI advokatai ramiai sėdėjo ir nieko nesakė. Teisingumo departamentas buvo nebylys. OSI pareigūnai neprotestavo nei prieš teisingumo pažeidimą nei prieš KGB agentų įspėjimą gynėjui. Ir jie drįsta — iš tikrųjų drįsta, pasakyti Senatui ir pasakyti spaudai bei Amerikos visuomenei, kad jie nepažeidžia Amerikos teisingumo principų.

Bendradarbiavimas su KGB yra blogas ir žalingas, lygiai kaip blogas ir žalingas būtų bendradarbiavimas su nacių Gestapo, PLO arba bet kuria kita teroristų organizacija. Mūsų Amerikos teismai tikrai neturėtų KGB įrodymais būti išniekinami, nors tai ir palengvina per daug stropių OSI tardytojų darbą. O visgi Kongresas rado ir laiką, ir kambarius, ir pareigūnus pravesti apklausinėjimus medžiojant nacio Mengele. Spauda gi jokiu būdu neslėpė klaidų, kurias galėjo padaryti JAV tuojau po Antrojo pasaulinio karo, kai nebuvo suspėta šį nacį daktarą pagauti. Tad kodėl nėra laiko? Kodėl negali Kongresas surasti patalpų? Kodėl Teisingumo departamentas nepastebi, kaip mūsų vyriausybė aplenkia ir palenkia įstatymus, sekant nacių pavyzdžiu prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai šie laužė ir niekino vokiečių teisinę sistemą, kad palenkus ją blogiems Hitlerio kėslams?

Karo nusikaltėliai — raudoni ar rudi, komunistai ar naciai, — turi būti suimti ir deportuoti iš JAV-bių. Bet jei tam atlikti turime laužyti įstatymus, visi nukenčiame ir amžiams sunaikiname Amerikos sielą.

Richard Marius žodžiais, knygoje “Thomas More”:

Bendrasis darbo paradoksas— galimybė, kad karaliai, kurie turėtų būti savo kaimenių ganytojai, gali tapti plėšriais vilkais.

Mes privalome — ir mums reikia budėti. Kerštas priklauso Dievui, ne OSI arba KGB draugams — bent ne Amerikos teismuose.