SKAITYTOJŲ ŽODIS
“Einate su gyvenimu”
Su dideliu dėmesiu perskaičiau naujausią “Į Laisvę” numerį. Džiaugiausi širdyje, kad turite tokių talentingų ir pasišventusių žmonių, kaip Jūs, įstengiąs ir pats plačiai reikštis spaudoje ir sumaniai atlikti redaktoriaus pareigas.
Mane ypač džiugino, kad įstengėte gauti mūsų jaunimo pasisakymus aktualiais lietuvių išeivijos reikalais ir juos išspausdinti 6iame numeryje. Malonu, kad surandate bendradarbių iš įvairių miestų, kurie pasisako aktualiausiomis temomis. Einate su gyvenimu. Lai Dangus padeda ištęsėti.
Kun. Juozas Prunskis,
Chicago, IL
Didžios vertės užuomina
“Į Laisvę” balandžio 1985 m. 93/130 laidoje našus žurnalo bendradarbis ir daugeriopos politinės veiklos stūmiklis Juozas Kojelis (psl. 32) pareiškia: “Ar nepanagrinėtinos galimybės įsteigti Lietuvos garbės konsulatų Caracas mieste? Labai svarbu būtų Amerikos pavyzdžiu iš Venezuelos vyriausybės išgauti oficialų Baltijos valstybių anekcijos nepripažinimo pareiškimą”.
Iš tikrųjų— Čikagos bei Los Angeles Lietuvos konsulatų tęstinumo išlaikymas įrodė, kad konsulatų atnaujinimo bei steigimo projektas nėra utopija. Ši mintis eksportuotina į gajus lietuvių išeivijos telkinius kitose valstybėse. Daugiakartės, strategiškai tvirtos pastangos atneš laimėjimų.
J. Gliauda,
West Covina, Ca.
“Mes laukiame jų”
Tenka tik džiaugtis, kad mūsų jaunimas ateina su savo rašiniais “Į Laisvę” žurnalą. Tektų jų įtraukti daugiau ir jiems konkurso keliu skirti premijų. Tai būtų didesnis paskatinimas galvoti ir rašyti lietuviškai.
Lietuviškam gyvenimui reikia įvairių specialistų. Mes, senesnieji baigiame savo pareigas, o iš jaunimo tarpo nedaug tematyti, kad jas užimtų įvairiose organizacijose. Sakykim, ar ne keista, kad tokioje Chicagoje jaunimas nesidomi radijo programomis. Mes laukiame jų, tik ateikit ir dirbkit.
“Į Laisvę” Žurnalas puikus, yra ko pasiskaityti. Padėka visiems— ir redaktoriui ir bendradarbiams!
B. Balys,
Chicago, IL
Nepavark, Redaktoriau, laikykitės frontininkai! Reorgai tempia į idijotizmo balas, akiratininkų intelektualai į rusišką gulagą. “Akiračiai”, redaguojami PLB vicepirmininko ir visų aukštinamo poeto net Dievui dėkoja, kad Lietuvą patalpino šalia Rusijos, o ne šalia Amerikos. Dabar ji turėtų kentėti kaip Kanada ir Meksika. Tokias “gilias” mintis profesorių, redaktorių palaimintas skelbia išmintingas istorikas.
Jūs roaote kelią į Lietuvą!
A. G-tis,
Chicago, IL
Padrąsinantys jaunimo žodžiai
Į Laisvę, 1985 m. balandžio numeryje jaunimo atstovų balsas man padarė gilų, gyvenimiškai realų įspūdį. Nors jauni, bet jau kalba iš patirties, kurią gavo lietuviškoje veikloje. Tai būtų lyg ir atsakymas į jaunimui daromus priekaištus. Aišku, nei kritikos’ nei jų atliktų darbų negalime priskirti visam jaunimui. Tas pats pasakytina ir apie mūsų senesniųjų kartą.
Tadas Dabšys savo žodyje “Mokame kalbėti. Ar mokame veikti”, pabrėždamas kartų bendro darbo reikšmę, iškelia karčią, bet turbūt užpelnytos teisybės žodį mūsų vyresniosios kartos veiklos nesklandumuose. Reformų ir persiorganizavimo tikrai reikia!
Rita Bureikaitė, išryškindama netikslumus Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungoje, teisingai teigia, kad neužtenka priimti nutarimus, bet juos reikia ir įvykdyti.
Rima Novickaitė praktiškai aptaria “Jaunimas jaunimui” reikšmę ir entuziastingai kviečia jaunuosius talkon, užmiršti dejones, kai vyresnioji karta iš aktyvaus gyvenimo pamažu pasitraukia. Manau, kad Rimos karta gal geriau išgirs savo atstovės balsą.
Pagaliau Gailė Radvenytė lyg “pirštu duria” vyresniesiems, kurie savo gražius žodžius nepateisina darbais. Ji nori “gero pavyzdžio, lietuviško auklėjimo iš pat mažens, supratimo mūsų sąlygų, įdomesnių pamokų šeštadieninėse mokyklose ir, svarbiausia, konkrečios pagalbos”. Ar nepriklausomoje Lietuvoje buvęs gerai apmokamas vidutinis valdininkas besibaigiant Balfo gegužinei, savo vaikams sušukęs: “Boys, važiuojam namo, let’s get keys” nedaug pasako, kuria kryptimi vaikai nukreipiami.
Šių keturių šviesių jaunų autorių pasisakymai pereitame žurnalo numery yra lyg kondensuota mūsų gyvenimiškų aktualijų serija. Mums yra būtina atvirai atsigręžti į save ir atsiminti, kad daug esame gavę iš laisvėje gyvenusios Tėvynės.
Ant. Valiuškis,
Barrington, R.I.
“ . . . Laikas veikia prieš mus . . . O.S.I. yra viena iš labiausiai nepopuliariausių įstaigų federalinėje valdžioje, išskyrus I.R.S. . . . Šiandien didžiausią pavojų O.S.I. sudaro baltų, lietuvių, ukrainiečių ir Rytų Europos tautų koalicija, kuri siekia suluošinti agentūros pastangas . . .”.
Eli Rosenbaum,
buvęs O.S.I. investigatorius Journal News, Rockland County, N.Y., 2/11/85
Mielas Skaitytojau,
Pastabas apie šį “Į Laisvę” numerį prašau siųsti iki 1985.12.15.
Malonus Skaitytojau,
Prašome apsimokėti, jei dar to nesi padaręs, prenumeratą. Prenumeratos mokesčiu ir auka palaikai “Į Laisvę” tolimesnį leidimą. Laiku atsiskaitydamas sumažini brangias pašto išlaidas ir administracijos darbą. Ačiū.
