LIETUVIŠKUOSE VEIKSNIUOSE

1978-79 metų sąvartoje į pagrindinių veiksnių vadovybes atėjo nauji žmonės: Vyriausiojo Lietuvių Išlaisvinimo Komiteto priekyje atsistojo dr. Kazys Bobelis, Amerikos Lietuvių Tarybos — dr. Kazys Šidlauskas. Naujoji Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba su pirmininku Vytautu Kamantu išrinkta 1978 birželio mėnesį. Naują tarybą 1979 gegužės mėnesį išsirinko ir JAV Lietuvių Bendruomenė. Rudeniop įvyks vadovybių persitvarkymas. Tuo tarpu JAV LB Tarybos prezidiumui tebevadovauja Raimundas Kudukis, o Krašto valdybai — Algimantas Gečys.

Lietuvių Bendruomenėje

Naujoji PLB valdyba savo veiklos pradžioje pagrindinį dėmesį buvo sukoncentravusi į talką Pasaulio Lietuvių Jaunimo sąjungai suruošti IV-jį jaunimo kongresą Europoje ir į skubiųjų V-jo PLB seimo nutarimų vykdymą. Tarp visų šiuometinių darbų turbūt pats reikšmingiausias, — tai centrinės lietuvių informacinės tarnybos organizavimas. Telkiamos lėšos, ruošiami darbo planai.

Pagrindinį darbą Lietuvos laisvinimo srityje Amerikoje planingai ir ištvermingai vis tebedirba JAV Lietuvių Bendruomenė. Pagrindinę šios srities darbo naštą neša Krašto valdybos trejetukas. Aušra Zerr, Algimantas Gečys ir Rimas Česonis su talkininkais — Algimantas Gureckas (LB ryšininkas su Valstybės departamentu), kun. Kazimieras Pugevi-čius (Lietuvių Katalikų tarnybos vedėjas), Viktoras Nakas (PLJ sąjungos politinis koordinatorius), Rimantas

Stirbys ("Bridges” redakt.) ir eilė kitų asmenų. Iš pastarojo laikotarpio JAV LB darbų paminėtini: jaunimo peticijos JAV delegacijai prie Jungtinių Tautų įteikimas, “Coalitinio to Free Petkus and Gajauskas” suirganizavimas ir veikla, literatūros Lietuvos okupacinei būklei pavaizduoti paruošimas ir platinimas, žygiai Valstybės departamente.

Gegužės 31 Valstybės departamente LB delegacija su to departamento pareigūnais aptarė šiuos klausimus:    diplomatinės tarnybos tęstinumo užtikrinimas (šiuo reikalu Krašto valdyba rodo daug iniciatyvos), Baltijos valstybių klausimai Jungtinėse Tautose, Lietuvos žymėjimas valdiniuose JAV žemėlapiuose, žmogaus teisės ir politiniai kaliniai okupuotoje Lietuvoje, sovietinės pilietybės įstatymas ir Valstybės departamento informacija. Valstybės departamento pareigūnams buvo įteikti du memorandumai ir įvairi dokumentinė medžiaga. Daugelis klausimų buvo išsiaiškinta šioje konferencijoje, o į kai kuriuos pažadėta atsakyti vėliau, kai bus išstudijuota lietuvių delegacijos pateikta medžiaga. Valstybės departamento pareigūnas D. Thomas Longo, Jr. birželio 11 raštu Krašto valdybos pirmininką Algimantą Gečį painformavo, kad priimtas Lietuvių Bendruomenės pasiūlymas Lietuvos reikalu informaciją koncentruoti tam tikruose Valstybės departamento skyriuose. Lietuvių Bendruomenė kviečia lietuviškas institucijas ir atskirus veikėjus reikšmingesnę lietuvišką informaciją į tuos skyrius nukreipti.

Šioje konferencijoje dalyvavo: LB Krašto vald. pirm. Algimantas Gečys, Visuomeninių reikalų tarybos pirm. Aušra Zerr, kviesti vyčių atstovai Emest Raskauskas ir Joseph Simanis; amerikiečiai — valst. sekretoriaus padėjėjas Europos reikalams R. L. Barry, Rytų Europos sk. direktorius C. Schmidt, Baltijos valstybių sk. vedėjas D. Thomas Longo, Jr., teisinis patarėjas Europos reikalams J. Crook, protokolo sk. atstovas G. Sealy, Žmogaus teisių Europoje komisijos pareigūnas J. Greenwald; konferenciją stebėjo Baltųjų ritmų pareigūnė tautybių reikalam Victoria Mongiardo. Tuo pačiu metu Aušra Zerr politinių kalinių laisvinimo reikalu tarėsi su valstybės sekretoriaus padėjėja žmogaus teisių reikalams Pat Darien.

VLIK-e ir ALT-e

VLIK-o ir ALT-os pastangomis JAV Atstovų rūmams kongresmanai E. Denvinski, James Blanchard, Samuel Stratton, Lawrence Coughlin, Frank Annunzio ir C. W. (Bill) Young Baltijos valstybių išlaisvinimo reikalu pateikė rezoliuciją, kurią parėmė virš 50 kitų kongreso narių. Rezoliucijai duota eiga Atstovų rūmų užsienio reikalų pakomisijoje. Jau apklausinėti liudininkai. Iš lietuvių parodymus davė VLIK-o pirm. dr. Kazys Bobelis ir nesenai iš Lietuvos atvykęs Povilas Vaičekauskas. Rezoliucijos esmė, su kai kuriais niuansais, ta pati, kurią Rezoliucijoms Remti komitetas abiejose Kongreso rūmuose pravedė 1965-66 metais. Tik anoji rezoliucija ragino prezidentą akciją Baltijos valstybių išlaisvinimo reikalu vesti Jungtinėse Tautose, o šioji — Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo konferencijoje 1980

Madride. Reikia pasidžiaugti, kad tie patys žmonės, kurie Rezoliucijoms Remti komiteto darbą trukdė, praėjus pusantros dekados, to paties darbo ėmėsi. Jei tai iš tikro bus Vliko-Altos rimtas darbas, o ne, kaip praeityje, žiežirbų svaidymas, jų pastangas visi turėtų paremti, o Rezoliucijoms Remti komitetas bent laikinai ta kryptimi savo veiklą sustabdyti.

Santykiai tarp veiksnių

Veiksnių tarpusaviuose santykiuose pažangos nepadaryta. JAV Lietuvių Bendniomenės pastangos Lietuvos laisvinimo darbuose su ALT-a rasti bendrą kalbą ir veiklą koordinuoti atsimušė į kietą ALT-os NE. Rochesteryje padarytus LB ir ALT atstovų susitarimus patvirtinti ALT-a atsisakė. ALT-os ir VLIK-o valdyboms apsijungus po viena VLIK-o pirmininko ir ALT-os garbės pirmininko (dr. K. Bobelio) kepure, ir VLIK-as pasuko nelemta išsiskyrimo kryptimi. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba, neradusi VLIK-e nuoširdaus bendradarbiavimo dvasios, buvo priversta organizuoti visuomeninių - politinių reikalų komisiją. Tam savo veiksmui turi visų pasaulio LB kraštų pritarimą.

Naujoji VLIK-o valdyba savo veiklą pradėjo, paskelbdama "Vliko 1979 metų deklaraciją”. Kad ir yra toje deklaracijoje pozityvių siūlymų ir sugestijų, tačiau visumoje ji nėra išaugusi iš politinės tautos realybės supratimo nei iš rezistencinių išeivijos rūpesčių. Ši deklaracija negali tapti istoriniu kovos dėl Lietuvos laisvės dokumentu. Vargingai, vietomis netaisyklinga lietuvių kalba sulipdytos patriotinės frazės, kažkodėl paverstos atskirais deklaracijos paragrafais, daugelyje vietų išvirsta į paprastą pamokslavimą, be gilesnio turinio ir be konkretesnių idėjų. Ypač nemaloniai prasikiša nepajėgios Amerikos Lietuvių Tarybos favorizavimas ir pagrindinę lietuviško darbo naštą nešančios JAV Lietuvių Bendruomenės ignoravimas.

Viešai kritiškas pastabas dėl tos deklaracijos pareiškė iškilių darbuotojų kolektyvas (Stasys Barzdukas, dr. Henrikas Brazaitis, dr. Antanas Butkus, Raimundas Kudukis, Milda Lenkauskienė, Jurgis Malskis, dr. Algirdas Nasvytis), dr. Bronius Nemickas ir kiti. Gi dėl ALT-os arogancijos LB-nės atžvilgiu pradėta rodyti nepasitenkinimas ir pačiose ALT-ą sudarančiose grupėse. Štai viena iš pagrindinių ALT-ą sudarančių grupių, Amerikos Lietuvių Katalikų Federacija, tarybos suvažiavime 1979. VI.9-10 tarp kitų reikšmingų ir puikiai suredaguotų nutarimų laisvinimo veiklos ir veiksnių klausimų pasisakė taip:

ALRK Federacijos taryba, apsvarsčiusi konkrečius laisvinimo veiksnius, Altos ir JAV Lietuvių Bendruomenės visuomeninių reikalų komisijos darbus ir jų tarpusavio santykius, priėjo išvadų: a. reikia siekti idealo, kad Lietuvos laisvinimo reikaluose susidarytų viena laisvinimo institucija su vienu laisvinimo reikalams fondu ir vienu informacijos cnetru; b. kol abiejų veiksnių santykiai pasieks tokių padėtį, yra teisinga ir demokratiška, kad kiekvienas veiksnys pozityviai vykdytų laisvinimo uždavinius ir tam darbui telktų lėšas; c. federacijos taryba pageidauja, kad Vasario 16-tos minėjimai batų ruošiami solidariai ir aukų rinkime batų respektuojama laisva aukotojo apsisprendimo teisė, ypatingai skatinant aukotojų dosnumų; d. federacijos taryba susipažinusi su Altos ir JAV LB Visuomeninių reikalų komisijos atstovų Rochesteryje apsvarstytais klausimais ir susitarimui priimtu 6 punktų projektu, visiems šešiems susitarimo punktams pilnai pritaria ir įgalioja ALRK federacijos valdybų įpareigoti federacijos atstovus Altos valdyboje imtis iniciatyvos, kad tas 6 punktų projektas batų priimtas ir tuo pagrindu batų siekiama veiksnių susitarimo ir solidaraus darbo. Kreipiasi į visas kitas lietuviškas organizacijas, turinčias savo atstovus Alfoje minėtus susitarimus remti bei už juos balsuoti; e. kol pilnas susitarimas tarp minėtų veiksnių bus pasiektas, jau šiuo metu yra reikalinga imtis konkrečių žygių bendram informacijos centrui sudaryti.

Nerimą rodo ir kitas ALT-os narys — lietuvių respublikonų federacija. Amerikos Lietuvių Respublikonų Federacijos pirmininkas Anatolijus Milunas gegužės 23 d. parašė tokį laišką ALT-os pirmininkui: (laiško fotokopiją žiūr. 70 psl.)

Bent vieną formalų tašką antibendruomeninės pajėgos per tą patį laiką laimėjo ir savo naudai. Amerikos Lietuvių Tautinės sąjungos seimas Čikagoje balsavimo keliu nutarė nesveikinti JAV Lietuvių Bendruomenės. ALT sąjunga, kaip ir Katalikų federacija, yra viena iš pagrindinių keturių ALT-ą sudarančių organizacijų. Žinant tautininkų bėdas, tuo nereikia stebėtis, nes atviriems ir slaptiems “reorgų” simpatikams, iki aukšto laipsnio iš veiklos išstūmus intelektualinį ir nuosaikų sąjungos sparną, yra pasisekę sąjungos kontrolę išlaikyti savo rankose.

Lietuvių Bendruomenė, nenutraukdama savo darbų Lietuvos laisvinimo srityje, nepraranda kantrybės ir toliau daro pastangas susipratimo su kitais veiksniais pasiekti.

J. Kj.