Žmonės—dabarties, galvojimas—praeities

Kokios naujos mintys klostosi valstiečių liaudininkų srovėje — organizacijoje senoje, susikūrusioje 1903, pergyvenusioje organizacinių ir vardo eilę metamorfozių, netekusioje su dr. K. Griniaus mirtimi savo pirmųjų kūrėjų ir atsidūrusioje jaunesnės kartos veikėjų rankose ?

Atsakymą randam naujame "Varpo” žurnalo nr. (1955 Nr. 2), redaguojamam H. Blazo ir J. Pajaujo. Praeinant pro informacinius V. Kanaukos, L. Griniaus, Alseikos rašinius, tenka sustoti prie pagrindinio straipsnio — J. Pajaujo "Politinių grupių sociologiniai bruožai”. Jį tik papildo kiti du valstiečių liaudininkų vadovaujantieji veikėjai — H. Blazas ir J. Audėnas.

*

1. Demokratijos teorijos klausimais

Teorinėje dalyje autorius prieina teisingas demokratines išvadas dėl valstybės ir asmens santykių, jas taip nusakydamas:

“1. Žmogus - individas, jo evoliucinis kilimas yra savaiminis tikslas; socialinės ir politinės institucijos turi tam tikslui tarnauti, o ne versti žmogų įrankiu ‘aukštesniems tikslams’ kurio nors kolektyvo: ‘viešpatystės’, ‘tautos’, ‘proletariato’.

‘‘2. Žmogus gimsta lygus (suprantama: teisiškai lygus): nei vienas žmogus gimdamas neatsineša prerogatyvų į valdžią.

“3. Visi žmonės yra klystą; nei vienas žmogus nėra žinąs absoliutinę Tiesą; nei vienam žmogui neleistina versti priimti ano tiesą” (19 p.).

Skaityti daugiau: Žmonės—dabarties, galvojimas—praeities

Idėjos spaudoje

Malonu pastebėti, kad “Lietuvos” žurnalo redakcija atkreipė savo dėmesį į Lietuvos politinę problematiką. Žurnalo Nr. 7 skyrė daugiausia Mažosios Lietuvos klausimui. Svarbiausias čia iškeltas klausimas yra "Dėl mažosios Lietuvos sienų ir ploto”. Jį pasiima nagrinėti dr. V. Sruogienė. Bet tenka apgailestauti, kad “plotą ir sienas” teliečia tik ištrauka iš M. Lietuvos Tarybos dekliaracijos ir A. Zwecko nurodytos sienos. Pati autorė nei tarybos nusistatymo keičia, nei jį kuo nors pagrindžia. Jos pateikta medžiaga eina ir visai šalia problemos. Kruopščiai yra padaryta J. Stikloriaus Mažosios Lietuvos valstybinės priklausomybės istorinė apžvalga, tik kažkodėl ta apžvalga pavadinta priešingu vardu, reiškiančiu Mažosios Lietuvos nepriklausomybę “Prūsijos ir Mažosios Lietuvos suverenumas”. Suverenumo M. Lietuva nėra siekusi. Bent apžvalginiame str. to nerodoma. M. Lietuvos suverenumo mestą idėją galima būtų įžiūrėti tik kitame str. — dr. A. Ramūno, kai jis kalba apie “autonomišką Prūsiją”, kuri būtų susifederavusi ne su Vokietija, bet su “Šiaurės Europos bendruomene”. Autorius karštai pasisako už tokią federaciją. Joje turėtų būti Baltijos kraštai, Suomija, Švedija, Norvegija, Danija ir kaip sakyta “autonomiška Prūsija”. Tai panaujinta ir papildyta kitados prof. K. Pakšto skelbta “Baltoskandijos” idėja. Ji graži. Tik jai realizuoti yra “maža” kliūtis — jos nenori patys skandinavai. Ir vargiai pasiseks juos įtikinti, kad jiems federacija su Baltijos kraštais bus naudingesnė nei gravitavimas į Angliją, į kurią šiandien neabejotinai linksta ir Švedija, ir Norvegija, ir Danija.

Skaityti daugiau: Idėjos spaudoje

PAVERGTAI TĖVYNEI

VILNIS

Daugel vargo ir skausmo pakėlei,
Daug vergijų ir vėjų šaltų,
Kiek laukuose pilkų akmenėlių,
Tiek krūtinėje tavo žaizdų.

Kas surinks tavo kraują ir gėlą —
Ir tas ašaras, laisvės kančias ...
Nemažiau, kaip vandens Nemunėlis
Nuplukdeno į jūras plačias.

               Iš partizanų poezijos

Vardai įvykiuose

Tenka sužymėti eilę pasitraukusių iš gyvųjų ir tuo pačiu iš darbo barų, kuriuose jie buvo aktyvūs.

Kun. Pijus Karaliusmirė š. m. liepos 31 Chicagoje, III., išgyvenęs 68 metus. Dinamiškos organizuojamos prigimties jis buvo davęs nepriklausomai Lietuvai eilę organizacijų, švietimo įstaigų; labiausiai minėtinas kaip Žiburio gimnazijos Kybartuose statytojas ir direktorius.

Miškininkas Mečislovas Jameikis mirė š. m. rugpiūčio 10 Rockforde, Ill. Buvo per visą gyvenimą pažangus lietuvis, kuris nesitenkino pažanga tik savo specialybėje, domėdamasis ir visuomeninio politinio gyvenimo problemomis, gyvai sekdamas naujausias idėjas. Į Laisvę neteko ir vieno skaitytojo.

Dailininkas Petras Kiaulėnas, išgyvenęs 46 metus, mirė š. m. rugpiūčio 15 New Yorke. Paliko atminimą šviesaus žmogaus, iki paskutinių valandų nenustojančio dirbti, ir talentingo spalvų meisterio, pažįstamo ne tiktai lietuviui meno mylėtojui.

Skaityti daugiau: Vardai įvykiuose

Subkategorijos