I. DABARTINIS PADĖJIMAS RUSIJOJ IR LIETUVOJ
Pripažindami, jog dabartinė caro vyriausybė yra pikčiausiu mūsų priešu; jog dabar prieš tą vyriausybę pasikėlė visi rusų valstijos kraštai; jog geresnį gyvenimą galima įgyti tik laimėjus kovą su senąja tvarka, susirinkime dalyvavusieji lietuviai nutarė: šviestis, rištis ir stoti kovon drauge su sukilusia visų Rusijos tautų liaudimi.
II. LIETUVOS AUTONOMIJA
Kadangi Lietuvos gyventojų reikalai pilnai gali būti užganėdinti tiktai prie tikros mūsų krašto autonomijos (savivaldos) ir kadangi norima, idant ir kitos Lietuvoje begyvenančios tautos galėtų pilna laisve naudotis, lietuvių suvažiavimas nusprendė;
Reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos, tikėjimo. Toji autonomiškoji Lietuva turi būti sudėta iš dabartinės etnografiškos Lietuvos kaipo branduolio ir tų pakraščių, kurie dėlei ekonomiškų, kultūriškų, . tautiškų arba kitų priežasčių traukia prie to branduolio ir kurių gyventojai priklausyti prie jų panorės.
Skaityti daugiau: DIDŽIOJO VILNIAUS SEIMO NUTARIMAI
KAZYS AMBROZAITIS,
Cleveland, Ohio
Po 1942 metų Kalėdų dar išėjo paskutinis viešojo “Į Laisvę” laikraščio numeris. Redakcija buvo perspėta, tad parašė kuklų atsisveikinimo straipsnelį ir dėjo vedamojo vietoj. Cenzūra jo nepraleido. Cenzūra norėjo, kad “Į Laisvę” laikraštis, kuris priminė sukilimo dienas, nutiltų be garso ir kad daugelis prenumeratorių nepajustų, jog “Į Laisvę” vietoj gauna naują vokiečiam pataikaujantį laikraštį dienraštį “Ateitį”.
*
Apsisprendimas leisti “Į Laisvę” pogrindyje buvo greitas ir tvirtas. Didžiausias rūpestis buvo pats laikraščio spausdinimas. Visos spausdinimo mašinos buvo suregistruotos. Visi raidynai buvo gestapui pažįstami. Reikėjo surasti visiškai nežinomą raidyną, surasti spausdinimo vietą, surasti patikimų spausdinimo žmonių, sudaryti apsaugą.
SEN. WM. A. PURTELL, RESP. CONN.
1956 Vasario 16 proga:
Nors Lietuva yra dabar pavergta, bet žinome, kad jos žmonių dvasia nėra palaužta ir pabūgusi. Tai rodo tokie drąsūs veiksmai kaip tas žygis šešių vyrų, kurie ryžosi atnešti lietuvių tautos atsišaukimą popiežiui Pijui XII. Iš tų šešių pavojingoje kelionėje per rytų Prūsiją, Lenkiją, rytų Vokietiją keturi neteko gyvybių, bet du išliko gyvi ir įvykdė misiją.
Tuo metu Lietuvių Aktyvistų Fronto žmonės po išsklaidymo buvo vėl atgavę pulsą, ir jų žymi dalis persiorganizavo į Lietuvių Frontą. Jo buvo du pagrindiniai skyriai: politinis ir karinis. Abiejų skyrių žmonių buvo sukviesta į gerai žinomą Žaliakalnyje namą, tada vadinamą “Raudonojo ubago kolchozą”. Čia paprastai susirinkdavo studentai, baigusieji, ir tik retkarčiais kas nors iš profesorių... Šiuo kartu reikėjo tokiame susirinkime aptarti spausdinimo minėtas priemones. Laimei, mūsų draugas, M. pasisakė, kad jo brolis dirbęs spaustuvėje ir žinąs kažkokias užmirštas dėžes su smulkiomis raidėmis viename Kauno senamiesčio sandėlyje. Reikėjo jas iš ten gauti.
Skaityti daugiau: "Į LAISVĘ" PRADEDA RODYTIS IŠ POGRINDŽIO
VINCAS JONIKAS
Brooklynas, N. Y.
Dažnai tenka išgirsti mūsų jaunimą dejuojant, kad neturim savo tautinių vertybių, nes senoji karta, bepolemizuodama tarp savęs, nepateikia patrauklių lietuvybės pavyzdžių. Ar iš tikrųjų taip yra? Ar jaunimas, iš viso, turi teisę reikalauti iš savo tėvų bei senelių, kad jie atjaunėtų ir tęstų patarnavimą išlepusiems vaikams? Man rodosi, kad pats jaunimas, dar net nesulaukęs barzdų, paseno vien dėl savo kaltės, toli senatve pralenkdamas tuos, kuriems dabar prikaišioja. Jaunimas dabar bijo idealizmo ir aukos, — štai tikroji visos tragedijos šaknis!
Žvilgsnis į praeitį,jaunimo mestas, grąžintų jam būtinos aukos drąsą. Nežiūrint į senosios istorijos lakštus, Mindaugo-Vytauto gadynės heroizmą, užteks, jei jaunimas pamatys Mintaujos gimnazistus 1896 metais, drįstančius atsisakyti viešai rusiškos maldos ir su tuo protestu išeinančius prieš visą Rusijos imperiją. Tie lietuvių ūkininkų vaikai žinojo, kad už savo žygį bus išmesti iš gimnazijos, net areštuoti, kai kurie neteks savo tėvų globos ir atsidurs vieni su savo jėgomis prieš ateitį, spindinčią mokslo viltimis... Katras iš dabartinių studentų drįs prasižioti prieš lietuvių kalbos persekiojimą lietuviškos parapijos mokykloje, šiame laisves krašte, nors už tai jokios griežtos bausmės negresia?
Skaityti daugiau: TAUTINĖS VERTYBĖS ir JAUNI ŽMONĖS
KAZYS BRAZAUSKAS,
Brooklyn, N. Y.
Kai 1941 birželio 23 Kauno radijas paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės sudėtį, lietuvių tautai blykstelėjo viltis būti laisvai ir nepriklausomai. Ji pažadino entuziazmą ir pasiryžimą griebtis ginklo, vyti raudonąją armiją ir pagelbėti Laikinajai Vyriausybei atstatyti tvarką viduje, kad atėję vokiečiai rastų pagrindines įstaigas jau lietuvių tvarkomas.
Naujas okupantas nepagerbė lietuvių kraujo aukų. Kai Laikinoji Vyriausybė buvo priversta savo veikimą sustabdyti, lietuviams, išskyrus keletą lietuviškų avantiūristų, beliko vėl burtis pogrindyje ir tęsti rezistenciją prieš naują okupantą. Susikūrė rezistencinės organizacijos su savo laikraščių tinklu.
Vienoje iš tų organizacijų, Laisvės Kovotojuose, teko ir man aktyviai dalyvauti, organizuojant spaustuvę ir tvarkant tos organizacijos slapto laikraščio “Laisvės Kovotojo” leidimą.
Laikraštis buvo leidžiamas kartą per mėnesį 4 puslapių. Nors ir menka buvo pogrindžio laikraščio išorė, bet savo turiniu ir rezistencine dvasia daug prisidėjo prie bendro Lietuvos rezistencinio sąjūdžio pasisekimo. Kai vėliau buvau gestapo suimtas, per tardymus gestapo pareigūnai minėjo, jog laikraštis daug sutrukdęs okupacinių potvarkių vykdymą. Mažiausiai 60-70% tų visų potvarkių ir įsakymų jiems nepavykę įvykdyti. Suprantamas buvo gestapo noras organizaciją ir jos laikraštį likviduoti, o jos narius susemti.
Skaityti daugiau: NUO POGRINDŽIO IKI ATLANTO PYLIMO
Ar su pasikeitimu palengvės?
Tokia žmonių prigimtis, kad jie laukia tirono galo ir tiki, jog po jo gyvenimas turės palengvėti. Gedvilą Lietuvoje pakeitus Šumausku, kai kas iš lietuvių tremtyje viešai ėmė aiškinti, kad Šumauskas esąs didesnis patrijotas už Gedvilą ir kad jo atėjimas galįs reikšti titoizmą ateinant į Lietuvą. Toks aiškinimas yra panašios rūšies kaip Malenkovą pakeitus Bulganinu ir Chruščiovu — vieno iš lietuvių buvo viešai aiškinama, kad dabar gyvenimas pasikeisiąs į gerąją pusę. Norim, kad taip būtų, ir taip tikim. Objektyvaus betgi pagrindo turim maža manyti ir apie Šumauską, kad su jo atėjimu Lietuvos gyventojai pajustų palengvėjimo.
Šumauskas atsirado kaip vaisius vykdant tą pačią liniją, kurią sustiprino Chruščiovas ir kitose respublikose. Jose viršūnes keitė ne tam, kad palengvintų žmonių būvį, o kad sustiprintų partinę drausmę, kuri reikalinga gamybai pakelti. Drausmė ir gamyba turi duoti daugiau ūkinių gėrybių. O tos gėrybės vėlgi numatomos ne tiek vietos gyventojui, kiek ištekliams, kurie įgalintų vykdyti ūkinę ofenzyvą prieš Vakarus.
Skaityti daugiau: Gedvilas perdavė Lietuvą Šumauskui
