ŠEŠIOS SAVAITĖS

ZENONAS IVINSKIS

Praėjo jau 14 metų nuo to reikšmingo fakto, kai Levas Prapuolenis per Kauno radijofoną 1941 birželio 23 rytą pusiau dešimtos paskelbė lietuvių tautai seniai lauktą naujieną:

“Raudonieji budeliai, žiauriai kankinę mūsų kraštą... šiuo metu siaubo apimti netvarkingai bėga... Artėja visų Lietuvos žemių išvadavimo valanda... Broliai lietuviai!.. Imkitės ginklo... Tegyvuoja laisva nepriklausoma Lietuva!”

Tame pat atsišaukime, kuris per visą birželio 23 buvo kartojamas, buvo paskelbta ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybės (toliau: LLV) sudėtis.

Vyriausybę paskelbti, perimti valdžios įstaigas į vyriausybės rankas, kad atėję vokiečiai jau rastų ne sovietinius okupantus, bet nepriklausomos Lietuvos organus, buvo vienas iš pagrindinių sukilimo tikslų. Dėl to rengiant sukilimo planus, buvo kuo slapčiausiai planuojama ir vyriausybės sudėtis. Dar balandžio pradžioje viename iš pasitarimų teko dalyvauti ir man. Jame jau buvo minimos pavardės asmenų, kurie turėjo po sukilimo perimti kuo skubiausiai ministerijas. Per gegužės mėn. ministerių sudėtis buvo galutinai paruošta. Kaikurie iš numatytų į ministerius negyveno Kaune arba dėl birželio deportacijų nebeteko ryšio. Tad kaikurie apie savo dalyvavimą vyriausybėje tesužinojo tik iš radijo.

Dar ir po 14 metų negalima visapusiškai — istoriškai kalbėti apie aną vyriausybę. Iš dalies dėl to, kad daug suslėptų originalių ir svarbių dokumentų šiuo metu yra neprieinami — o jų teko prisirinkti kelis luobus, teko taip pat kasdien užrašinėti apie įvairius kontaktus, santykius su vokiečiais, svarbesnius epizodus iš kabineto veiklos. Nuo atviro pavaizdavimo verčia susilaikyti ir tas faktas, kad kaikurių svarbių asmenų veiklos ne tik negalima dar liesti, bet būtų neprotinga minėti ir jų pavardes. Toji žiauri realybė betgi nekliudo perduoti dalį tų atsiminimų, kurie atskleidžia vyriausybės veiklą, jos santykius su visuomene ir su nauju okupantu.

Skaityti daugiau: ŠEŠIOS SAVAITĖS

LIETUVA

K A R I Ū N A S

Čia amžinai skambės jos vardas — Lietuva,
O lygumos, laukai ir upės jį kartos.
Piliakalniuos užkeiktos karalaitės miega,
Ir dūli kaulai milžinų tautos . . .

Žydės pavasariai, laukai ir lygumos,
Ir kiekvienam žiedely Lietuva žydės,
Rankas iškėlę kryžiai klūpos,
Rugpiūčio naktys snigs žvaigždėm.

Skaityti daugiau: LIETUVA

SUBOLŠEVIKINTAS ŽODYNAS

Lietuvoje išleistas 1954 metų gale “Dabartinės lietuvių kalbos žodynas”, Žodyno komisijoje buvo J. Balčikonis, J. Kabelka, K. Karsokas, J. Kruopas (atsakomasis redaktorius), rusas B. Larinas, A. Lyberis ir K. Ulvydas, žodžius aiškindami, redaktoriai buvo priversti naudotis sovietiniais žodynais.

Dėmesio verta, kad dalis lietuviškų žodžių čia “laidojami” — tokie kaip "ūkininkas”, “seniūnas” vadinami “pasenusiais”. Eilė žodžių aiškinami bolševikiškai ar bent uždedamas kaip karvei balnas bolševikinės propagandos sakinys. Pvz.

“tauta. Baltų ir slavų kalbų artimumas yra lietuvių genčių, lietuvių kalbos ilgų amžių bendro su slavais ekonominio, kultūrinio ir politinio vystymesi rezultatas. Džiaugsmo ir laimės kupina vieningoje tarybinių tautų šeimoje Spalo demonstracijoje žengia lietuvių tauta”.

Skaityti daugiau: SUBOLŠEVIKINTAS ŽODYNAS

TĖVYNĖJE: Jaunimas su kauke turi augti Lietuvoje

Korespondentai iš Vakarų pasaulio atsilanko Sovietų Sąjungoje, tačiau į Lietuvą ar kitas Baltijos valstybes jiems neleidžia užsukti. Tos sritys priklauso prie draudžiamųjų lankyti, žinių iš ten turime tik kitu keliu — iš pogrindžio žmonių, patekusių į Vakarus ar iš repatrijavusių užsieniečių. Jų žiniomis pasinaudodami, čia norim sustoti prie vienos okupuotosios Lietuvos gyvenimo dalies — jaunimo mokyklose. Vaizdumo déliai imame tik vieną provincijos vidurinę mokyklą, kokių yra dauguma.

Toje vidurinėje mokykloje yra 11 metų kursas. Pradžios mokyklai išeiti skiriami 4 metai, viduriniam mokslui treji ir aukštesniajam kiti 4. Po 4 metų reikia laikyti egzaminus iš pradžios mokyklos kurso, po kitų 3 metų iš vidurinės mokyklos kurso; baigus visus 11 metų ir išlaikius egzaminus, duodamas jau atestatas. Kas baigė 7 metus, gali toliau eiti į politechnikumus, įvairius institutus, akademijas ar specialias mokyklas. Tik visus 11 metų baigęs gali eiti į universitetą.

Gali eiti į universitetą, bet gali ir neiti. Nes tai priklauso ne tiek nuo to, ar gerai mokeisi, bet daugiau nuo to, kaip tave rekomenduos komjaunimo ar partijos atstovai.

Skaityti daugiau: TĖVYNĖJE: Jaunimas su kauke turi augti Lietuvoje

REZISTENCIJOS PAGERBIMAS

Birželio 23 vis daugiau paminima Lietuvos rezistencija. Tai dienai buvo duotas ir J. Brazaičio pranešimas per Amerikos Balsą Europoje Lietuvos jaunimui. Jo ištraukos:

*

Laisvajame pasaulyje šiomis dienomis lietuviai prisimena tas birželio 15, 14 ir 23...

Birželio 15 ir 14 tai ženklas grobiamos, naikinamos, deportuojamos, kenčiančios Lietuvos. Birželio 23 atverčia kitą lietuvių dvasios lapą. Tai pasipriešinusios, kovojančios, laiminčios Lietuvos lapas. Birželio 14 primena, kad lietuvių tauta buvo viena iš pirmųjų Vakaruose sovietinio imperializmo aukų. Birželio 23 liudijo, kad lietuviai buvo vieni iš pirmųjų, kurie svetimam smurtui pasipriešino. Ir dabar birželio 23 proga laisvėje esantieji lietuviai mini lietuvių tautos rezistenciją, pasipriešinimo dvasią, kuri per eilę metų reiškiasi įvairiomis formomis.

Tėvynės pasipriešinimo dvasią labiausiai seka jaunimas. Iš partizanų parašytos knygos Partizanai už geležinės uždangos, iš laisvėn pakliuvusių žmonių pasakojimo jie seka tuos nežinomus didvyrius, vyrus ir moteris, seka ir tuos pasyviosios rezistencijos žmones, kurie sugeba maskuoti savo veidą ir veiklą, kad išvengtų betikslės aukos. Minėjimuose prie inscenizuoto partizano kapo pergyvena graudų partizano likimą, išreikštą partizanų poezijos tokiuose žodžiuose:

Ateis pavasariai, paskęs laukai žieduose,
Miškuose pirmosios žibuoklės sužydės,
O kas ateis prie tavo kapo, žuvęs partizane,
Ir kas vainiką iš pirmų žiedų uždės.

Skaityti daugiau: REZISTENCIJOS PAGERBIMAS

Daugiau įrašų...

  1. TREMTYJE: Gudai ir Lietuva
  2. Tautinės bendruomenės amerikiečių akimis
  3. Mūsų socialistinis jaunimas pasisakė
  4. Dienos reikalai laisvinimo veikloje

Subkategorijos