JONAS GRINIUS
Kalbėti apie laisvą Lietuvą federacinėje Europoje reiškia galvoti apie galimybę, kai komunizmas sugrius. Kaip tai įvyks ir kada tai įvyks, mes nežinome. Tačiau reikia apie tai galvoti, kad susidarytume daugiau ar mažiau bendrą mintį ir pažiūrą į ateitį tam atvejui, kai mūsų kraštas bus laisvas.
Europos tautos jau yra atėjusios į tokį istorinį tarpsnį, kuriame tautinės suvereninės valstybės izoliuotai nebegali išsilaikyti. Nebegali net didžiosios tautos, kaip parodė paskutinis karas. Tai rodo gyvas federacinis sąjūdis Vak. Europoj. Tai rodo ir sovietinė “federacija” nuo 1918 m.
Nors ten federacija yra įvykdyta prievarta, tačiau formaliai Sovietų S-ga vistiek yra federacija. Todėl, kas žiūri atviromis akimis į istorijos eigą, tas turi galvoti apie vienokią ar kitokią federaciją, prieš kurios būtinybę atsistos išlaisvinta Lietuva. Todėl reikia žiūrėti, kuri tų federacijos galimybių Lietuvai būtų patogesnė ir priimtinesnė.
Penkios gali būti svarbiosios federacijų galimybės, su kuriomis gali susidurti Lietuva ir jos ateitimi besirūpinantieji žmonės.
Pirmiausia BALTOSKANDIJOS FEDERACIJA. Apie ją buvo kalbama dar prieš II pasaulinį karą. Mūsų tėvynėje jos šalininkas buvo prof. K. Pakštas, kuris manė, kad Skandinavijos ir Baltijos valstybės gali sueiti į federacinius ryšius. Būdamos maždaug vienodo dydžio, nenustelbdamos viena kitos, tos valstybės galėtų sudaryti pajėgų politinį organizmą, kuriame Lietuvai būtų saugiau. Tačiau šiandien atrodo, kad Baltoskandijos idėja yra viena menkiausių galimybių, nes Skandinavijos tautos, stovėdamos nuošaly, mažiausia didiesiems kaimynams kliūva; jos pačios šiuo momentu nuošaly stovi nuo Vak. Europos federacinio judėjimo ir mieliau žvalgosi į Britų Commonwealthą. Ir ateity 6—7 nedidelių tautų federacinis junginys būtų permenka jėga greta didesnių.
Antroji galimybė — BALTIJOS TAUTŲ FEDERACIJA.
Skaityti daugiau: Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje
SIEKDAMI palaikyti išeivijoje gyvą valstybinę mintį, o ypatingai norėdami būti paskata jaunajai kartai susimąstyti ties busimosios Lietuvos klausimais ir pergalvoti jų sprendimą, spausdiname LFB Visuomeninių Studijų Biuro ateities demokratinės Lietuvos sąrangos svarstymus.
Nr. 2 buvo svarstoma, kaip demokratijos principas įgyvendyti kultūros srityje, kad tinkamai būtų pagerbti visų piliečių pasaulėžiūriniai įsitikinimai.
Nr. 3 ir Nr. 4 svarstyta, kaip demokratijos principas įgyvendyti ūkio srityje, kad kuo tikslingiau būtų suorganizuota ūkinių gėrybių gamyba ir kuo teisingiau jos būtų paskirstytos tarp valstybės piliečių.
Nr. 5 svarstomas nepriklausomos Lietuvos įsijungimas į Europos tautų šeimą.
Paskatinimas, kad skaitytojai dalyvautų tų klausimų svarstyme, rado atgarsio. Jau pereitame nr. trumpai buvo atsiliepęs iš Vokietijos M. Musteikis dėl demokratijos principo taikymo kultūrinėje srityje ir Dr. A. Valiuškis, Ottumwa, dėl ūkininkų padėties demokratijos principą vykdant ūkinėje srityje. Šiame nr. į tų klausimų svarstymą plačiau įsijungia inž. A. Sabaliauskas, svarstydamas vieną konkretų tos ūkinės perspektyvos klausimą — elektrifikaciją, ir Dr. Jonas Grinius, konkretizuodamas galimybes Lietuvai įsijungti į ateities Europos federaciją.
Į pilnutinę demokratiją (4)
LIETUVIS LIETUVIU VISUR IR VISADA
Kad ir kaip jaukią ir klestinčios gerovės ateities Lietuvą atstatytume, vistiek tam tikra mūsų tautos dalis pasiliks už Lietuvos sienų, tam tikra tautos prieauglio dalis visada bus pasklidus pasaulyje. Ir tai nėra blogas reiškinys. Tautinės salos svetimuose kraštuose savajai tautai gali ir labai reikšmingą vaidmenį suvaidinti. Mūsų išeivijos vaidmuo tiek nepriklausomą Lietuvą atstatant, tiek šių dienų Lietuvos laisvinimo kovoje, tiek tremtinių gelbėjimo veikloje buvo ir yra labai didelės reikšmės.
Skaityti daugiau: TAUTA TARP TAUTŲ
DOKUMENTŲ ŠVIESOJE (5)
Jau dešimti metai trunkanti demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova Lietuvos laisvinimo organizacijoje, — tūlam laisvojo pasaulio lietuviui iki gyvo kaulo nusibodusi, nemaža taurių patriotų i rezignaciją ir nusiminimą pastūmėjusi, nemaža neorientuotų žmonių suklaidinusi, nemaža tarpusavinio aitrumo tarp atskirų laisvės kovos organizacijų bei veikėjų sukėlusi, daug žalos pačiam Lietuvos laisvinimo darbui padariusi, savo nepabaigiamomis paliaubų derybomis toli pralenkusi Korėjos karo paliaubų derybų užtrukimą, — verčia pateikti viešumai objektyvią šios kovos medžiagą.
Septintas veiksmas
Pirmasis kėlinys 0:0
1951. birželio 26 d. Nicoje pradėtų Vliko - Lozoraičio žaidynių pirmasis kėlinys, įvykęs 1951. 9. 2/13. Reutlingene, pasibaigė 0:0.
1951. 11. 17. Vliko posėdyje, balsuojant 1951. 9. 12. Vliko delegacijos su Lozoraičiu pasirašytos sutarties tvirtinimą, už tvirtinimą su augščiau minėtais paaiškinimais pasisakė 5 balsai ir prieš — taip pat 5, už tvirtinimą be paaiškinimų pasisakė taip pat 5 balsai, ir prieš — vėl 5. Šis balsavimas galutinai išryškino, kad pats Vlikas neturi vieningos savo santykiams su Lozoraičiu nuomonės. Kaip augščiau minėta, tatai reiškėsi jau ir per pačius pasitarimus. Būdinga, kad ši iš esmės grynai politinio pagrindo demokratinio ir vadistinio principų kova stengtasi perkelti ideologijos ir net religijos plotmėm, vaizduojant ją kaip klerikalizmo ir antiklerikalizmo kovą. Būdingiausia betgi, kad ir vilkiniai socialdemokratai šiuo atveju tai propagandinei įtaigai tiek pasidavę, kad vardan antiklerikalizmo pasidarė vadizmo ginklanešiais.
Skaityti daugiau: DEMOKRATINIO IR VADISTINIO PRINCIPŲ TARPUSAVINE KOVA LAISVINIMO ORGANIZACIJOJE
ANTANAS SABALIAUSKAS
Ką reiškia elektrifikuoti kraštai?
Mažai kas iš mūsų tremties jaunimo prisimena Lietuvą su smulkmenomis, bet nepamiršta, jog Lietuva turėjo “mažai elektros”. Nepamiršta, jog ūkininkai varė arklius “maniežams” sukti, ir moterys rinko anglis laidynei, kad išsilygintų sekmadieninį sijoną. Bet tai neviskas. Kaimo žmogus sėdėjo prie žibalinės lempos, o Kauno fabrikai degino malkas.
Daug kas anuo metu apie elektrą kalbėjo — jog ji perbrangi mieste ir jos nėra kaime. Buvo daug projektų, bet visi tik popieriuje. Pasižmonėję pasauly, pamatėm, kaip žmonės gyvena. Ir jeigu šiandien Amerikoje švarkas kaštuoja keliolikos valandų uždarbį, tai tik todėl, kad siuvėjui nereikia koja minti siuvamosios mašinos. Kitaip sakant, krašto štandartas yra taip susijęs su krašto elektrifikacija, kad būtų vaikiška galvoti, jog krašto elektrifikacija tėra tik 100 watų lempų reikalas. Kraštas yra elektrifikuotas tik tada, kai visi vartotojai ir visi gamybos centrai elektrą gauna iš vieno sinchronizuoto elektros tinklo, kontroliuojamo iš vienos vietos, kai visi elektros vartotojai yra pastoviai, pigiai ir pilnai aptarnaujami. Pastoviai — reiškia, kad energija teikiama 24 valandas per parą; pigiai — reiškia, kada elektra yra pigesnė nei bet kuri kita priemonė, ir pilnai — kada vartotojas gali gauti tiek kilovatų, kiek jam reikia.
Man tenka dirbti vienoje šitokių sistemų, kuri veikia pagal paskutinį technikos žodį. Tą paskutinį technikos žodį turėsime ir į Lietuvą parvežti. Kraštą elektrifikuoti galima tik vartojant pačias moderniąsias priemones.
Skaityti daugiau: ELEKTRIFIKACIJOS PERSPEKTYVA
Kersteno komisijoje Muenchene birželio 28 apklausinėjime MVD pulk. Burlickis liudijo, kad pasipriešinimas Lietuvoje nėra palaužtas. To pasipriešinimo nuotaiką savo pergyventais vaizdais pateikė kun. Kęstutis Balčys LF bičiulių gruodžio 12 surengtoje Laisvės Kovotojų pagerbimo valandoje New Yorke.
-o-
Buvo 1946 vasaros atostogos. Įsėdau į siaurąjį traukinėlį ir pajudėjau Biržų pusėn pas savo mokslo draugą Gediminą. Vieną pavakarę grįžom su juo namo, gimnazijos pusėn. Ėjome besišnekučiuodami. Staiga pastebėjome nemažą žmonių būrelį aikštelėje. Iš ten buvo girdėti tylus verksmas. Norėjau sprukti, bet Gediminas pagriebė mane už rankos ir vedėsi arčiau prie žmonių.
Gal porą minučių težiūrėjau, — tačiau tai buvo baisu. Trisdešimt dviejų partizanų lavonai gulėjo išniekinti aikštėje. Batai nutraukti, rūbai kruvini, suplėšyti ir apdegę. Daugelio veidai taip sužaloti, kad pažinti negalima.
Drebančia širdimi sprukau iš ten... Tačiau nuo to vaizdo niekad nepabėgau.
Ten trisdešimt du Lietuvos didvyriai žuvo; ten jų išniekinti palaikai skelbė didžiulę meilę savo tautai ir valstybei; meilę, kuriai nebaisūs jokie budelio pasityčiojimai.
Ana baisi, šiurpulinga aikštės scena Biržuose buvo tikrai simboliška, nes kraujo ir didvyriškos aukos ženklu yra visi mūsų rezistencijos atvejai nužymėti.
Skaityti daugiau: TĖVYNĖJE: Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje
